Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-13 · Civilinė byla Nr. e2A-127-779/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-13
Bylos Nr.
e2A-127-779/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02804-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
individualios įmonės „Aujama-credit“
Atsakovas
K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-127-779/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02804-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei K. G. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. G. (toliau – ir atsakovė) 955,59 Eur negrąžintą kreditą, 846,56 Eur nuostolius (negautas pajamas), 11,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei IĮ „Aujama–credit“ iš atsakovės K. G. 955,59 Eur kreditą, 307,17 Eur negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo trečiosios įmokos pagal mokėjimo grafiką iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.), 74,95 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau neilgiau nei iki 2026 m. spalio 5 d., skaičiuojamas nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio pagal 2025 m. sausio 13 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą mokėjimo grafiką, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. spalio 5 d.), negali viršyti 401,15 Eur, 50,07 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 11,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 324,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2025 m. sausio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovei iš viso buvo suteiktas 1 000,00 Eur dydžio kreditas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus sutartyje nustatytus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. spalio 5 d. Bendra kredito gavėjo mokama suma – 1 989,60 Eur, kurią sudaro: 1 000,00 Eur vartojimo kredito suma, 827,62 Eur palūkanos ir 161,98 Eur administravimo mokestis. Sutartimi nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma 74,95 proc. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2025 m. liepos 30 d.

5. Teismas nurodė, jog atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl pažeidė prievolę ((civilinio kodekso – toliau ir CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 955,59 Eur negrąžintą kreditą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas atsakovė per visą sutarties laikotarpį įsipareigojo sumokėti 827,62 Eur palūkanų (74,95 proc. dydžio metines palūkanas iki 2026 m. spalio 5 d. pagal mokėjimų grafiką) ir 161,98 Eur administravimo mokesčio. Teismas sprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovės prievolės vykdymo atveju 827,62 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartyje. Teismas taip pat nustatė, kad pelno palūkanas ir administravimo mokestį, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, ieškovė įtraukė į bendrą negautų pajamų sumą.

7. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo ir negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo trečiosios įmokos pagal mokėjimo grafiką iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.), kurių suma – 307,17 Eur (58,71 + 57,19 + 55,56 + 53,81 + 51,94 + (49,93÷30×18)), taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios sutarties termino pabaigoje (2025 m. kovo 26 d.) negali viršyti 401,15 Eur (827,62-119,30-307,17).

8. Dėl administravimo mokesčio teismas nurodė, jog savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl nutraukusi sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt. Kadangi šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 50,07 Eur (11,46 + 11,17 + 10,85 + 10,51 + (10,14÷30×18)) administravimo mokesčio, paskaičiuoto tik iki sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 30 d.), o reikalavimą dėl likusios administravimo mokesčio dalies, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) IĮ „Aujama-credit“ apeliaciniu skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 5 d.), priteistos ne konkrečia (401,15 Eur) suma nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, neviršijant 401,15 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir sutarties nuostatų.

9.2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent atsakovė pažeidė sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko sutartis 2025 m. liepos 30 d. ieškovės buvo vienašališkai nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

9.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovei ir po sutarties nutraukimo dėl jos kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą, yra nepagrįsti, nes pagal sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovės mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį.

9.4. Ieškovei sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo. Šalis atleidus nuo sutarties vykdymo ir sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovė privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovė privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir sutarties nuostatos.

9.5. Šiuo atveju sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie šios bylos kontekste yra pasibaigę. Juo labiau, kad ir sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai, nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.

9.6. Pirmosios instancijos teismo civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas yra nelogiškas, nes nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Visi atsakovo veiksmai, atlikti po sutarties nutraukimo, yra atlikti praleidus sutarties įvykdymo terminą. Remiantis tuo, nėra pagrindo išvadai, kad taikant atsakovui civilinę atsakomybę negautų pajamų forma nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei negautos pajamos turi būti priteisiamos jas išdėstant, neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas negautas pajamas (nuostolius) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 5 d.), priteisė ne konkrečia (401,15 Eur) suma nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų normą, skaičiuojamą pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 5 d.), neviršijant 401,15 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2025 m. sausio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei iš viso buvo suteiktas 1 000,00 Eur dydžio kreditas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus sutartyje nustatytus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. spalio 5 d. Bendra kredito gavėjo mokama suma – 1 989,60 Eur, kurią sudaro: 1 000,00 Eur vartojimo kredito suma, 827,62 Eur palūkanos ir 161,98 Eur administravimo mokestis. Sutartimi nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma 74,95 proc. Pagal vartojimo kredito sutartyje nustatytą grafiką atsakovė yra atlikusi dvi įmokas: 2025 m. vasario 12 d. sumokėjo 92,60 Eur; 2025 m. kovo 14 d. sumokėjo 94,85 Eur. Atsakovė daugiau mokėjimų sutartyje nustatytu grafiku neatliko, todėl ieškovė raštu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2025 m. liepos 30 d., jei papildomai nustatytu terminu nebus sumokėtos įmokos. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2025 m. liepos 30 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovei ir po sutarties nutraukimo dėl jos kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą, yra nepagrįsti. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovei sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo. O šalis atleidus nuo sutarties vykdymo ir sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovė privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovė privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir sutarties nuostatos.

15. Nurodytiems apeliacinio skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas pritaria.

16. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Šalys sutartyje sulygo dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 74,95 proc.), kurios mokėjimas išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Minėta ir byloje neginčijama aplinkybė, kad Vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2025 m. liepos 30 d. dėl atsakovės K. G. kaltės, t. y. jai nevykdant savo prievolių sutartyje nustatytais terminais.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovės prievolės vykdymo atveju 827,62 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartyje, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisė 307,17 Eur negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo trečiosios įmokos pagal mokėjimo grafiką iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.), 74,95 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau neilgiau nei iki 2026 m. spalio 5 d., skaičiuojamas nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, pagal 2025 m. sausio 13 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą mokėjimo grafiką, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. spalio 5 d.), negali viršyti 401,15 Eur.

21. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas ne visą sumą iš karto, bet ją išdėstydamas, neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas.

22. Nagrinėjamu atveju yra aktualus aukščiau pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę, siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

24. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė grąžina iki 2026 m. spalio 5 d. Taigi iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kreditorius (ieškovė) turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc., t. y. iš viso 827,62 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. sutarties nevykdymo, ieškovė negavo tokių iš atsakovės pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 74,95 proc. negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau neilgiau nei iki 2026 m. spalio 5 d., skaičiuojamų nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio pagal 2025 m. sausio 13 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą mokėjimo grafiką, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo.

26. Iš esmės pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visos negautų pajamų priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovė su ieškove neatsiskaitys iki 2026 m. spalio 5 d., kai atsakovė turi teisę, vadovaujantis Vartojimo kreditų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, grąžinti kreditą anksčiau termino ir pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta praėjus kiek daugiau nei šešiems mėnesiams nuo jos sudarymo, skolininkei sumokėjus tik dvi kredito įmokas, todėl apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos, įvertinus sutarties terminą, vartotojo teisę anksčiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad šiuo atveju apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos nuo sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos, atitinka realumo kriterijus.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito grąžinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito grąžinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovei) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo.

29. Taip pat pažymėtina, kad sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, atlikusiai neteisėtus veiksmus – nevykdant sutarties kreditorės (ieškovės) atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas).

30. Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie nagrinėjamu atveju, minėta, yra pasibaigę.

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo sutarties sudarymo iki paskolos termino pasibaigimo dienos priteisti ne konkrečia suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties. Šiuo atveju egzistavo pagrindas visos pagal sutartį ieškovės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovės.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 401,15 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. spalio 5 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 401,15 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. spalio 5 d.). Kita sprendimo dalis, susijusi su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Bylos duomenimis, ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

36. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės (apeliantės) patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

“Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei individualiai įmonei „Aujama–credit“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini):

955,59 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 59 ct) kreditą,

307,17 Eur (trijų šimtų septynių eurų 17 ct) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo trečiosios įmokos pagal mokėjimo grafiką iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.),

401,15 Eur (keturių šimtų vieno euro 15 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. iki 2026 m. spalio 5 d.,

50,07 Eur (penkiasdešimt eurų 07 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos,

11,95 Eur (vienuolikos eurų 95 ct) delspinigius,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 725,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

195,99 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusios patikslinto ieškinio dalies netenkinti“.

Priteisti iš atsakovės K. G. ieškovei individualiai įmonei „Aujama–credit“ 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė