- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 2YT-18222-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11494-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., E. V., D. V.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
- Kategorijos
- 2.2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei Dovilei Bartašiūnaitei, suinteresuoto asmens neveiksnaus fizinio asmens D. V. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,
suinteresuotiesiems asmenims – G. V., E. V.
išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Margaritai Venslovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V., G. V., E. V. dėl asmens pripažinto neveiksniu neveiksnumo peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama peržiūrėti, 2014-12-18 Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo D. V. pripažinta neveiksnia ir pripažinti ją neveiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė nurodė, jog pagal byloje buvusią medžiagą Kauno apylinkės teismas nustatė, kad D. V. turi protinį atsilikimą (stebimi autizmo reiškiniai), lemiantį reikšmingus elgesio sutrikimus, kurie reikalauja pastovaus dėmesio. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad mergaitė yra netekusi 75 proc. darbingumo, nustatyto nedarbingumo lygio priežastis – nuo vaikystės atsiradęs sunkus protinis atsilikimas. Jai taip pat buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuris grindžiamas sunkiu protiniu atsilikimu. D. V. konstatuotas psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis labai silpnas. Ji negeba savarankiškai priimti sprendimų tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Jai reikalinga nuolatinė artimo asmens priežiūra, kadangi pati savimi pasirūpinti negeba dėl turimos ligos (autizmo sindromas). D. V. yra visiškai priklausoma nuo savo artimųjų. Tėvo, kuris yra priskirtas jos globėju, teigimu jo dukra lanko specialiąją mokyklą (pati nuvykti į mokyklą negeba), mergina gali pati pasirūpinti asmenine higiena.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. V. ir E. V. su pareiškimu sutinka. Teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu, nurodė, kad jų dukra dėl psichikos sveikatos sutrikimo savimi tinkamai pasirūpinti negali, jai reikia nuolatinės kito asmens pagalbos ir priežiūros.
Suinteresuoto asmens atstovė atsiliepimu pareiškimui neprieštaravo. Neveiksnaus asmens D. V. atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka.
Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime į pareiškimą, teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui ir jame nurodytiems argumentams pritaria. Nurodė, jog D. V. su tėvais gyvena nuosavame name, turi atskirą kambarį. Namuose švaru, tvarkinga, mergina prižiūrėta. Bendraujant su D. V. matosi, kad mergina ne visada supranta klausimų esmę, kalba neaiški, tačiau sugeba atsakyti į labai paprastus klausimus apie kasdieninę veiklą, tuos pačius žodžius kartoja kelis kartus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11680-615/2014 D. V. pripažinta neveiksnia (b. l. 7–8). Kauno apylinkės teismo 2015-02-23 nutartimi D. V. nustatyta globa, globėju paskirtas G. V.. 2017-04-24 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. 26 nurodyta, kad D. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tokiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir šiose neturtinių santykių srityse: 1) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 2) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); iš dalies gali savarankiškai naudojantis pagalba šioje asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.) (b. l. 10–15).
CPK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. CPK nenumato specialios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo tvarkos, todėl mutatis mutandis turi būti taikomos CPK 469 straipsnio nuostatos pagal analogiją byloms, kuriose kreipiamasi įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo D. V. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose ji būtų pripažintas neveiksnia ir ribotai veiksnia.
2017-04-24 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. 26 patvirtina, kad D. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų konkrečiose nustatytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys, t. y. asmens tėvai nurodė, kad ja reikia nuolatinės priežiūros ir pagalbos, tačiau dėl jos diagnozės nuolatinis medikamentų naudojimas nereikalingas. D. V. geba nurodyti, kas jai skauda, su artimųjų priežiūra vartoti medikamentus ir pan.
Šios kategorijos bylose teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę (CPK 469 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog D. V. psichinė būklė pagerėjo, todėl šioje byloje nebuvo skirta ekspertizė asmens psichinės sveikatos būklei nustatyti.
Įvertinus pateiktą išvadą ir pareiškėjo paaiškinimus darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo dėl turimų sveikatos sutrikimų negeba pasirūpinti savimi, jam būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimas keistinas ir asmeniui, kuris minėtu teismo sprendimu pripažintinas neveiksniu – D. V., nustatytinas sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia ir ribotai veiknia, sąrašas pagal 2017-04-24 išvadoje Nr. 26 įvardintas konkrečias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas, b. l. 10–15).
Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius sričių, kuriose jis pripažįstamas neveiksniu sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o jo globėjas veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutartimi neveiksnia pripažintos D. V. globėju paskirtas G. V. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad šio asmens palikimas suinteresuoto asmens D. V. globėju neatitiktų globotinio interesų, tuo neabejoja ir išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė, suinteresuoto asmens D. V. atstovė, todėl suinteresuoto asmens globėju paliekama pareiškėja G. V. (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 178, 179, 185, 468, 469, 493 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.329 strapsnio nuostatomis rūpyba nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Kadangi D. V. pripažintina ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); ir sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.), todėl šiose srityje nustatoma asmeniui rūpyba ir jos rūpintoju skiriamas G. V..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11680-615/2014, kuriuo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia.
Nustatyti sričių, kuriose D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstama neveiksnia, sąrašą:
I. Turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla).
II. Asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); 2) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 3) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius).
Nustatyti sričių, kuriose D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstama ribotai veiksnia, sąrašą:
Asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas).
Palikti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytų turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse, kuriuose ji pripažįstama neveiksnia.
Nustatyti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybą šiuose asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, ir rūpintoju paskirti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimo kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.