- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- II-468-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00533-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui Alfred Sokolovski,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5759-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. V. 2022 m. kovo 22 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nustatė, kad V. T. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. sausio 17 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo kiemų pravažiavimu ir artėdamas prie lygiareikšmių kelių sankirtos nedavė kelio jam iš dešinės prie sankirtos artėjančiai transporto priemonei, susidūrė su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 155, 115 punktus.
V. T.
buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 EUR dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kaltinimas yra visiškai neaiškus, negalima nustatyti už kokį konkrečiai pažeidimą yra traukiamas atsakomybėn – ar už važiavimo tvarkos, kuri KET neaptarta, pažeidimą, ar už KET aptartos važiavimo per sankryžą tvarkos pažeidimą. Kadangi kaltinimas neaiškus, jam trukdo gintis nuo kaltinimo, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą. Anot pareiškėjo, nutarime nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nutarime, anot pareiškėjo, klaidingai nurodyta, kad jis vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo juo kiemų pravažiavimu. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (jo automobilis pažymėtas žemėlapyje raide B), automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., važiavo kiemų pravažiavimu (pažymėta raide A). Pravažiavimas, anot pareiškėjo, kuriuo važiavo V. K. vairuojamas automobilis, jungia (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., prie šio pravažiavimo yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiuojama prie šalia esančių pastatų. Kelio ženklas Nr. 203 (Duoti kelią) prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę iš kiemo pravažiavimo nėra įrengtas. Nėra įrengtas ir išvažiuojant iš šio pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Anot pareiškėjo, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į kelią iš šalia esančios teritorijos. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo vadovautis KET 102 punktu. Užpildžius įvykio deklaraciją, V. K. atsisakė ją užpildyti. Jo veikoje nėra ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
Institucijos atstovo atsiliepime į skundą prašoma pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Anot Institucijos, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas padarė KET punktų – 9, 115, 155, pažeidimus, ko pasėkoje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nelaiko savęs kaltu. Ankščiau ten, kur jis judėjo, visą laiką stovėjo trikampio formos ženklas duoti kelią, tuo metu nestovėjo. (duomenys neskelbtini) g. yra pagrindinė gatvė. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) g. Jis važiavo pagrindine gatve, o ne pravažiavimu tarp kiemų. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad atstovaujamasis važiavo gatve, kuri skirta eismui. Iš plano, fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tai yra plati gatvė, kurioje gali prasilenkti dvi transporto priemonės, tai įrodo aplinkybę, kad tai yra gatvė, o ne pravažiavimas tarp kiemų. Gatvė, jos plotis, žymėjimas žemėlapyje kaip gatvės, patvirtina, kad V. T. važiavo gatve, o kitas „BMW“ automobilis įvažinėjo į gatvę iš šalia esančios teritorijos ir pagal KET 102 p. privalėjo duoti kelią V. T. vairuojamam automobiliui. Mano, kad nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė teisena V. T. atžvilgiu nutraukta.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
V. T.
skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės; tuo tarpu 155 punkte nurodyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi. Lygiareikšmių kelių sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta (įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai), kurioje nėra šviesoforų, pirmumo ženklų, specialaus kelio žymėjimo ar kitų ženklų, kurie nurodytų važiavimo pirmenybę tam tikra kryptimi.
Skundo byloje esanti eismo įvykio deklaracija (b. l. 12), eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 16), nuotraukos, patvirtina, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame kiemų pravažiavime, šalia lygiareikšmės kelių sankirtos, kurioje nėra pirmumo ženklų ar su tuo susijusio kelio ženklinimo, todėl šioje teritorijoje važiuojamųjų dalių sankirtose važiavimo tvarka neaptarta, abiejų automobilių važiavimo trajektorijos susikirto. Byloje esančios eismo įvykio vietos foto nuotraukos patvirtina, kad nagrinėjamu atveju sankryža buvo lygiareikšmė – eismas įvykio vietoje nėra intensyvus, kelių danga yra vienodos dangos ir svarbiausia tai, kad nėra jokių pirmumo kelio ženklų. Vienoje iš nuotraukų, matyti tik vieną kelio ženklą, kuris buvo ne pareiškėjo vairuojamo automobilio pusėje, tai nurodomasis kelio ženklas (stovėjimo vietos).
Nors pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, tačiau akivaizdu, kad kelią privalėjo duoti automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, t. y. V. T., kadangi, automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėjo jam iš dešinės. Pareiškėjas skundu nesutinka dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo ir tuo aspektu, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į kelią (pagrindinę gatvę) iš šalia esančios teritorijos. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, anot pareiškėjo, turėjo vadovautis KET 102 punktu.
KET 102 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Ši nuostata suponuoja daryti išvadą, kad vairuotojas, išvažiuojantis į pagrindinį kelią iš šalutinio, įsipareigoja duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms iš abiejų pusių, tai yra tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės išvažiuojančiajam.
Pagal KET išaiškinimus, pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, daryti išvados, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pagrindiniu keliu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kaip jau buvo aukščiau minėta, nustatyta, kad vairuotojai važiavo vienoda statusą turinčiu keliu. „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, laikydamasi KET reikalavimų, suprasdamas, kad transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, privalėjo duoti kelią transporto priemonei, kuri artėjo iš dešinės pusės, prieš įvažiuojant į lygiareikšmią kelio sankryžą.
Šiuo nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad pareiškėjas tinkamai neįvertino kokiu keliu jis važiuoja ir kokia yra dalyvių važiavimo pirmenybė, ko pasėkoje įvyko susidūrimas, kurio buvo galima išvengti, jei pareiškėjas būtų vadovavęsis dešinės rankos taisykle (pareiškėjas privalėjo įsitikinti, kad iš dešinės nėra automobilio, ar iš dešinės esantis automobilis neįvažiuoja į susikirtimą, ir tik tada įvažiuoti į lygiareikšmią sankryžą).
Be to, pareiškėjo teigimu nutarime nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, kaltinimas yra neaiškus, jam trukdo gintis nuo kaltinimo, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo teises aktyviai ginė viso proceso metu – tyrimo metu teikė išsamius paaiškinimus, dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje priėmusioje skundžiamą nutarimą, taip pat teikė skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo ir dalyvavo teismo posėdyje. Teismas pažymi, kad priimtas Institucijos nutarimas yra aiškus ir pagrįstas, jame tiksliai nurodyti KET punktai, kurie buvo pažeisti, taip pat, konkretus ANK straipsnis bei nuosekliai suformuluotas kaltinimas, kurio pagrindu asmuo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad Institucijos 2022 m. kovo 22 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl naikinti šį procesinį sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5759-2022 palikti nepakeistą ir V. T. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.