- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 2-63/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos notarų rūmų Notarų
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo E. A. atstovo ieškinio atsisakymas ir civilinė byla Nr. 2-601-258/2009, pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismui dėl sprendimo panaikinimo, nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo notarų garbės teismas nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarą E. A. iš pareigų.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. civilinės bylos Nr. 2-601-258/2009 nagrinėjimą sustabdė iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A2-6-11135-648/08.
Šalies argumentai
Pareiškėjo advokatas teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nustojo verstis notaro veikla, todėl tolesnis skundo nagrinėjimas tapo beprasmiu, todėl atsisako savo skundo (ieškinio).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismui dėl 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimo atnaujino, priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareikėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad jis niekada nepasirašė jokio skundo atsisakymo, o atsisakymas parašytas advokato be pareiškėjo žinios ir sutikimo, t.y. atsisakymas neatitinka pareiškėjo ketinimų ir valios, todėl neturėtų būti teismo priimtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė tinkamai įgaliotas apelianto atstovas, todėl laikytina, jog jis pateiktas tinkamai.
2010 m. sausio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto atstovo paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad tikėtina, jog apeliantas netinkamai suprato advokato paaiškinimus ir neįsivaizdavo ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių, todėl apelianto atstovas prašo apelianto atskirąjį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pareiškėjas savo atskirtuoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį pilna apimtimi, tačiau iš skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės skundžia tik dalį nutarties, t. y. dėl skundo atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo. Todėl pareiškėjo skundas nagrinėjamas prisilaikant jame išdėstytų ribų, t. y. dėl pareiškėjo atstovo (advokato) pateikto skundo atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo. LR CPK 140 str. nustatyta, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio (skundo) bet kurioje proceso stadijoje. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako tokio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Todėl, teismas, spręsdamas ar priimti pareikšto ieškinio atsisakymą, visada privalo patikrinti ar tai neprieštarauja įstatymams, ir ar išreikšta tikroji ieškovo valia.
Įstatymo normos, reglamentuojančios atstovavimo santykius, nustato, kad įgaliojimas atstovauti teisme atstovui iš esmės suteikia visas procesines teises, išskyrus nurodytas išimtis (CPK 59 str.). Iš pateikto į bylą atstovavimo sutarties sudarytos tarp pareiškėjo E. A. ir advokato V. S. išrašo (b.l. 54), matyti, kad advokatas turėjo teisę kliento vardu atsisakyti ieškinio (skundo).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo advokatas teismui pateiktą ieškinio atsisakymą pats pasirašė ieškovo vardu. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad atsisakymas parašytas advokato be pareiškėjo žinios ir sutikimo, t.y. atsisakymas neatitinka pareiškėjo ketinimų ir valios, todėl neturėtų būti teismo priimtas. Pareiškėjo advokatas nurodo, kad tikėtina, jog apeliantas netinkamai suprato advokato paaiškinimus ir neįsivaizdavo ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių, todėl apelianto atstovas prašo apelianto atskirąjį skundą patenkinti.
Advokato profesijos esmė – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnyje kaip vienas advokatūros veiklos principų įtvirtintas advokatų lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principas. Tiek Advokatūros įstatymas, Lietuvos advokatų etikos kodeksas bei CPK numato, kad advokatas turi palaikyti atstovaujamojo interesus, nors ir nesutikdamas su jais. Nagrinėjamu atveju nors advokatas turėjo įgaliojimą pasirašyti ieškinio (skundo) atsisakymą, teisėjų kolegijos nuomone, jis privalėjo palaikyti atstovaujamojo interesus ir ieškinio atsisakymą teismui pateikti tik suderinęs su apeliantu bei išaiškinęs jam ieškinio atsisakymo teisines pasekmes.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalis, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties dalis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procrso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria priimtas pareiškėjo E. A. skundo (ieškinio) atsisakymas ir civilinė byla nutraukta.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.