Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-502-944-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-08-26
Bylos Nr.: A-502-944-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: L. D., V. K., A. S., Tautos, V. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos
Advokatai: Tadas Kelpšas

Administracinė byla Nr. A502-944/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjų L. D., V. K., A. S. ir V. S. atstovui adv. Tadui Kelpšui,pareiškėjo Tautos prisikėlimo partijos atstovui adv. Kęstučiui Jungevičiui,atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. D., V. K., A. S., V. S. vardu pateiktą advokato Tado Kelpšos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Tautos prisikėlimo partijos, L. D., L. K., V. K., V. L., T. R., A. S., N. Š., V. S., M. Ž. ir R. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovė) rašte Nr. (1.18)7R-2941 „Dėl Tautos prisikėlimo partijos pateiktų įstatų“ išdėstytą sprendimą atsisakyti patvirtinti Tautos prisikėlimo partijos 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimo patvirtintų įstatų naujos redakcijos atitikimą įstatymų reikalavimams, įpareigoti Teisingumo ministeriją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo patvirtinti Tautos prisikėlimo partijos 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimo patvirtintų pakeistų įstatų (naujos redakcijos) atitikimą įstatymų reikalavimams, kitų Tautos prisikėlimo partijos juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams ir patvirtinti, kad Tautos prisikėlimo partijos pakeistus dokumentus ir (arba) duomenis galima registruoti, nes įstatymų nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado įstatymuose nurodytos aplinkybės. Pareiškėjai skunde ir jų atstovas per teismo posėdį paaiškino, kad 2009 m. kovo 15 d. įvyko Tautos prisikėlimo partijos suvažiavimas, kuriame buvo priimta nauja partijos įstatų redakcija. Vadovaujantis LR politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi 2009 m. kovo 23 d. Tautos prisikėlimo partijos 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimo (toliau - Suvažiavimo) įgaliotas atstovauti Tautos prisikėlimo partijai Teisingumo ministerijoje bei VĮ Registrų centre registruojant Suvažiavimo priimtą naują įstatų redakciją bei išrinktus (patvirtintus) įstatuose numatytus organus, turėdamas teisę pasirašyti visus Suvažiavimo priimtus ar kitus reikiamus dokumentus, įskaitant Juridinių asmenų registro formas, asmuo V. S. pateikė atsakovei Suvažiavimo dokumentus, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patvirtintų Tautos prisikėlimo partijos Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų pakeitimų atitikimą įstatymų reikalavimams ir surašytų dokumentus, patvirtinančius, kad politinės partijos duomenų pakeitimus galima registruoti. 2009 m. balandžio 20 d. atsakovės viceministras T. V. raštu Nr. (1.18)7R-2941 „Dėl Tautos prisikėlimo partijos pateiktų įstatų“ priėmė sprendimą atsisakyti patvirtinti Suvažiavimo patvirtintų įstatų naujos redakcijos atitikimą įstatymų reikalavimams (toliau - Sprendimas), nes pateikti įstatai neatitinka LR politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes patvirtintus įstatus pasirašė ne partijos vadovas, o Suvažiavimo įgaliotas asmuo. LR politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad steigiamos politinės partijos įstatus turi pasirašyti politinės partijos steigėjų įgaliotas atstovas, o įsteigtos politinės partijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas. Taigi įstatyme yra suformuluota taisyklė, kad įsteigtos politinės partijos įstatus pasirašo partijos vadovas, tačiau įstatyme nėra nustatyta draudimų aukščiausiam politinės partijos organui (konkrečiu atveju - Suvažiavimui) įgalioti šią iš esmės formalią funkciją atlikti kitą asmenį. Galiojančiuose politinių partijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra draudimo aukščiausiam politinės partijos organui įgalioti konkretų asmenį (ne partijos vadovą) pasirašyti partijos pakeistus įstatus, taigi aukščiausias politinės partijos organas tokią teisę turi. LR politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų atitikimą įstatymų reikalavimams: jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja LR Konstitucijai, LR civiliniam kodeksui, LR politinių partijų ir kitiems įstatymams; pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovė nenustatė nei vieno anksčiau išvardytų pagrindų, leidžiančių priimti LR politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, nepaisant to, atsisakė tvirtinti Tautos prisikėlimo partijos įstatų atitikimą įstatymams. Atsakovės sprendimą priėmė viceministras T. V. LR Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia ministras. LR Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje viceministrų kompetenciją, LR politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos funkcijos atlikimas nėra numatytas. Tuo tarpu atsakovės praktika (pvz. steigiant Tautos prisikėlimo partijos) leidžia teigti, kad LR politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą funkciją Teisingumo ministerijoje įprastai atlieka ministerijos sekretorius, t. y. karjeros, o ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Atsakovės rašte Tautos prisikėlimo partijai pasiūlyta iš pakeistų įstatų 4 straipsnio 3 punkto išbraukti žodžius „ar politinėms organizacijoms“, nes galiojantys teisės aktai neva nenustato tokios juridinio asmens teisinės formos kaip politinė organizacija. Toks atsakovės siūlymas vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas viceministro kišimasis į Tautos prisikėlimo partijos vidaus reikalus, siekiant daryti įtaką jos pakeistų įstatų turinį, nors įstatyminio pagrindo tam nėra. Taip pat nepagrįstas jokiais galiojančių teisės aktais yra ir kitas atsakovės siūlymas - tikslinti įstatų 8 straipsnio 6.15 punkto redakciją, kurioje nurodyta, kad partijos prezidiumas esant reikalui nutraukia partijos skyrių pirmininkų įgaliojimus, nes neaišku, kokioms aplinkybėms esant prezidiumas nutraukia pirmininkų, renkamų skyrių susirinkimuose, įgaliojimus. Tautos prisikėlimo partijos Suvažiavimo patvirtintoje pakeistoje Tautos prisikėlimo partijos įstatų 8 straipsnio 6.15 punkto redakcijoje nustatyta, kad prezidiumas esant reikalui nutraukia partijos skyrių pirmininkų įgaliojimus. Iš minėtos įstatų normos turinio akivaizdu, kad teisė nustatyti aplinkybes ir (arba) pagrindus skyriaus pirmininko įgaliojimams nutraukti yra palikta prezidiumo diskrecijai. Suvažiavimo teisė ir (arba) galimybė nustatyti tokį vidaus teisinį reguliavimą pakeistuose įstatuose nėra uždrausta galiojančių teisės aktų ir yra palikta Suvažiavimo dispozicijai. Atsakovės noras nustatyti kitokį, nei pageidauja Tautos prisikėlimo partijos Suvažiavimas, reguliavimą yra nesuprantamas ir akivaizdžiai peržengiantis atsakovės kompetencijos ribas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą ir jos atstovė per teismo posėdį su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 6.14 punkte nustatyta, kad Teisingumo ministerija nagrinėja politinių partijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, programų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia išvadas Juridinių asmenų registrui dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės. Politinė partija yra savo pavadinimą turintis, pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę (Politinių partijų įstatymo 2 straipsnis). Kadangi viešųjų juridinių asmenų tikslas tenkinti viešuosius interesus, o vešiesiems juridiniams asmenims Civilinio kodekso VII skyrius, reglamentuojantis juridinių asmenų organų veiklą, taikomas subsidiariai ir Politinių partijų įstatymas priskiriamas prie viešosios teisės šaltinių, dispozityvumo metodo taikymas, įvertinus reguliuojamų teisinių santykių pobūdį ir Politinių partijų 6 straipsnio 4 dalies turinį, priimant ginčijamą sprendimą yra negalimas. Taigi, vadovaujantis Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pakeisti įsteigtos politinės partijos įstatai turi būti pasirašyti partijos vadovo. Nesilaikant šio įstatymo reikalavimo, iškyla abejonių dėl partijos vadovo turimos kompetencijos bei politinės partijos organų kompetencijos paskirstymo partijos viduje ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad politinės partijos įstatuose turi būti nurodyti įstojimo į politinę partiją ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos ir tvarka, todėl, Teisingumo ministerijos manymu, partijos skyrių pirmininkų įgaliojimų nutraukimas įgyvendinant partijos organų diskreciją turi būti aptartas aiškiai nurodant, kokioms aplinkybėms esant priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Taigi pareiškėjos Tautos prisikėlimo partijos suvažiavimo įgalioto asmens įstatų pasirašymas vietoj partijos vadovo, teikiančios neatitinkančius teisės aktų reikalavimų pakeistus steigimo dokumentus, veiksmai prieštarauja Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 daliai ir Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Esant ir kitiems anksčiau minėtiems dokumentų trūkumams, yra besąlyginis pagrindas atsisakyti patvirtinti partijos įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams. Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viceministras atlieka kitas jam pavestas ministro funkcijas, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad, nesant viceministro kompetencijai priskirtos Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytos funkcijos, individualaus sprendimo pasirašymas viršija viceministro turimą kompetenciją. Teisės aktais Teisingumo ministerija įpareigota vertinti steigimo dokumentų teisėtumą, ministerijai vadovauja teisingumo ministras, todėl jis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, turi teisę pavesti teisingumo viceministrui atlikti vienokias ar kitokias funkcijas (Vyriausybės įstatymo 26 dalies 1 punktas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjų Tautos prisikėlimo partijos, L. D., L. K., V. K., V. L., T. R., A. S., N. Š., V. S., M. Ž. ir R. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį įsteigtos politinės partijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 8 straipsnį politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą patvirtina bei dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodyti dokumentai bei duomenys, Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės partijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai bei duomenys, nuo šių dokumentų bei duomenų pateikimo dienos 30 dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.

Nurodė, kad skundo dalyką sudaro pareiškėjų reikalavimas panaikinti Teisingumo ministerijos 2009 m. balandžio 20 d. raštą Nr. (1.18)-7R-2941, kuriuo atsisakyta patvirtinti partijos įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams. Vertinant skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti taikomas ir bendrasis viešojoje teisėje veikiantis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas nustatyta“, pagal kurį viešojo administravimo subjektai turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertinami kaip neteisėti.

Nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2009 m. kovo 23 d. raštu Tautos prisikėlimo partija pateikė Teisingumo ministerijai steigimo dokumentų pakeitimo dokumentus. Vėliau kartu su dviem 2009 m. balandžio 2 d. raštais pateikė papildomus dokumentus. Teisingumo ministerija 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (1.18.)-7R-2941 atsisakė patvirtinti partijos įstatų atitikimą įstatymo reikalavimams (b. l. 29). Pareiškėjai teigia, kad Suvažiavimo įgaliotas atstovauti Tautos prisikėlimo partijai Teisingumo ministerijoje bei registruojant naują įstatų redakciją ir išrinktus (patvirtintus) įstatuose numatytus organus, turėdamas teisę pasirašyti visus Suvažiavimo priimtus ar kitus reikiamus dokumentus, asmuo V. S. pateikė atsakovei Suvažiavimo dokumentus, kad ji įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patvirtintų Tautos prisikėlimo partijos Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų pakeitimų atitikimą įstatymų reikalavimams ir surašytų dokumentus, patvirtinančius, kad politinės partijos duomenų pakeitimus galima registruoti. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Politinių partijų įstatymas yra specialusis teisės aktas Civilinio kodekso atžvilgiu. Taigi, vadovaujantis Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pakeisti įsteigtos politinės partijos įstatai turi būti pasirašyti partijos vadovo, todėl, partijai, nesilaikius šio įstatymo reikalavimo, Teisingumo ministerija pagristai ir teisėtai priėmė sprendimą atsisakyti patvirtinti Suvažiavimo patvirtintų įstatų naujos redakcijos atitikimą įstatymų reikalavimams, nes pateikti įstatai neatitinka LR Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi patvirtintus įstatus pasirašė ne partijos vadovas, o Suvažiavimo įgaliotas asmuo.

Pažymėjo, kad pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovė kartu siūlo iš pateiktų įstatų 4 straipsnio 3 punkto išbraukti žodžius „ar politinėms organizacijoms“, kadangi galiojantys teisės aktai nenustato tokios juridinio asmens teisinės formos kaip politinė organizacija, ir siūlo tikslinti įstatų 8 straipsnio 6.15 punkto redakciją, kurioje numatyta, kad partijos prezidiumas esant reikalui nutraukia partijos skyrių pirmininkų įgaliojimus, nes neaišku, kokioms aplinkybėms esant, prezidiumas nutraukia pirmininkų, renkamų skyrių susirinkimuose, įgaliojimus. Kadangi šie atsakovės pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, pagal LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 11 punktą jie nelaikytini administraciniu sprendimu viešojo administravimo srityje, todėl negali būti pagrindu laikyti skundžiamą sprendimą neteisėtu.

Nurodė, kad pareiškėjai teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmė viceministras T. V., nors LR vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia ministras. Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viceministras atlieka kitas jam pavestas ministro funkcijas, todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad, nesant viceministro kompetencijai priskirtos Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytos funkcijos, individualaus sprendimo pasirašymas viršija viceministro turimą kompetenciją. Teisės aktais Teisingumo ministerija įpareigota vertinti steigimo dokumentų teisėtumą, ministerijai vadovauja teisingumo ministras, todėl jis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, turi teisę pavesti teisingumo viceministrui atlikti vienokias ar kitokias funkcijas.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjai L. D., V. K., A. S., V. S., atstovaujami advokato Tado Kelpšos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai tenkinti pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus. Nurodo šiuos argumentus:

1) Pirmos instancijos teismas teigdamas, jog Politinių partijų įstatymas yra specialus įstatymas Civilinio kodekso atžvilgiu, neįvertino esminės aplinkybės, kad Politinių partijų įstatymas partijų organų ir jų kompetencijos neapibrėžia, todėl sutinkamai su CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą, susijusį su atitinkamų organų sprendimų priėmimu, jų pagrįstumu ir kompetenciją, privalu vadovautis išimtinai partijos įstatais. Sutinkamai su galiojančiais Tautos prisikėlimo partijos įstatais, partijos valdymo organai yra partijos suvažiavimas, partijos taryba ir partijos pirmininkas. Partijos suvažiavimas yra aukščiausias partijos valdymo organas. Suvažiavimo kompetencijai, be kitų teisių taip pat priskirta išimtinė teisė priimti ir/ar keisti partijos įstatus. Suvažiavimo kompetencijai priskirtini klausimai, susiję su partijos tarybos narių, rinkimu ir atšaukimu, partijos pirmininko rinkimu ir/ar atšaukia bei pašalinimu ir kt..

2) Suvažiavimas yra aukščiausias partijos organas, kuriam suteikta išimtinė teisė spręsti svarbiausius partijos klausimus, tame tarpe ir klausimus susijusius su įstatų keitimu bei kitų partijos organų sudarymu/skyrimu ar atšaukimu. Atkreiptinas dėmesys, jog suvažiavimas yra ne vienasmenis, bet kolegialus organas, todėl pats savo priimtų sprendimų, tame tarpe ir naujų įstatų, pasirašyti negali. Kita vertus, sutinkamai su Civilinio kodekso 2 knygos III dalimi, juridinis asmuo ar jo organas turi teisę įgalioti kitą asmenį sudaryti jo vardu sandorius ir/ar atlikti atitinkamus veiksmus. Politinių partijų įstatymas klausimo, susijusio su politinės partijos ar jos organų atstovavimu, nereglamentuoja apskritai, todėl yra taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, kurios, suteikia teisę įgalioti kitą asmenį atlikti atitinkamus veiksmus bei sudaryti sandorius įgaliotojo vardu.

3) Sutikus su pirmos instancijos teismo sprendime išdėstyta nuomone, jog pakeistus įstatus turi teisę pasirašyti išimtinai partijos vadovas, būtų iškreipta partijos struktūra, partijos suvažiavimas būtų paneigtas kaip aukščiausiais partijos organas bei būtų paneigtos suvažiavimo, kaip partijos aukščiausiojo organo, išimtinė teisė priimti bei keisti įstatus, kadangi tokiu atveju aukščiausiojo organo susirinkimo valia bei teisė priimti atitinkamus sprendimus būtų susieta su partijos vadovo valia, kuris pats yra renkamas būtent aukščiausiojo partijos organo, t. y. suvažiavimo ir yra jam atskaitingas.

4) Tautos prisikėlimo partijos 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimas pagrįstai bei esant teisiniam pagrindui įgaliojo partijos narį V. S. atstovauti Tautos prisikėlimo partiją Teisingumo ministerijoje bei VĮ Registrų centre, registruojant suvažiavimo priimtą naują įstatų redakciją bei išrinktus (patvirtintus) įstatuose numatytus organus, su teise pasirašyti visus suvažiavimo priimtus ar kitus reikiamus dokumentus.

5) Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis atvejų sąrašas, kuomet Teisingumo ministerija turi teisę atsisakyti patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų teisingumo ministerija nei vienos iš Politinių partijų įstatyme nustatytos aplinkybės nenustatė, todėl, sutinkamai su Politinių partijų įstatymo nuostatomis bei bendruoju viešojoje teisėje veikiančiu teisinio reguliavimo principu ,,galima tai, kas nustatyta“, privalėjo patvirtinti Tautos prisikėlimo partijos 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimo patvirtintų įstatų naujos redakcijos atitikimą įstatymų reikalavimams, kitų Tautos prisikėlimo partijos Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir atitikimą įstatymų reikalavimams bei patvirtinti, kad Tautos prisikėlimo partijos pakeistus dokumentus ir/arba duomenis galima registruoti, nes įstatymų nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado įstatymuose numatytos aplinkybės.

6) Teisingumo ministerija, nustatyta tvarka (Politinių partijų įstatymo 8 str. 4 d.) nenurodė, jog pareiškėjas būtų pateikęs ne visus Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus bei duomenis, nenurodė ir to, kad turėtų būti ištaisyti kokie nors trūkumai.

7) Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog viceministras atlieka kitas jam pavestas ministro funkcijas, todėl viceministras, priimdamas skundžiamą sprendimą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Viceministro kompetenciją apibrėžia Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio nuostatos, pagal kurias viceministrui nėra suteikta teisė vykdyti Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi principu ,,galima tai, kas nustatyta“. Viešojo administravimo subjektui atlikus bet kokį tiesiogiai teisės akte numatytą veiksmą jo veikla laikytina ,,ultra vires“ veikimu. Todėl sprendimą Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies pagrindu turėjo teisė priimti išimtinai Teisingumo ministras.

8) Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamą sprendimą priėmė asmuo, neturintis tam reikalingų įgaliojimų, laikytina, jog minėtas sprendimas, priimtas pažeidžiant viešojo administravimo įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, todėl jau vien šiuo pagrindu yra naikintinas.

9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viceministras atlieka kitas jam pavestas ministro funkcijas. Todėl, net jeigu ir ignoruodami auksčiau nurodytą principą, teigtume, jog viceministras ministro pavedimu turi teisę vykdyti Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, nei pateikdamas atsiliepimą, nei teismo posėdyje, nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio atitinkamo pavedimo egzistavimo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo šiuos argumentus:

1) Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nesant Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo aukščiausiam politiniam organui (politinės partijos suvažiavimui) įgalioti pasirašyti įsteigtos partijos įstatus ne partijos vadovą, o kitą asmenį, nepagrįsta teismo sprendimo išvada dėl pareiškėjų pateiktų įstatų neatitikimo Politinių partijų 6 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Pagal Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Politinių partijų įstatymas yra specialusis teisės aktas Civilinio kodekso atžvilgiu. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

2) Politinių partijų įstatymas partijos organų kompetenciją atskirais atvejais apibrėžia (pvz., 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo juo vadovautis ir neturėjo jokio teisinio pagrindo plečiamai traktuoti partijos suvažiavimo turimų teisių, atsižvelgiant vien į šio partijos organo išskirtinę reikšmę.

3) Vadovaujantis Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pakeisti įsteigtos politinės partijos įstatai turi būti pasirašyti partijos vadovo. Nesilaikant šio įstatymo reikalavimo, iškyla abejonių dėl partijos vadovo turimos kompetencijos bei politinės partijos organų kompetencijos paskirstymo partijos viduje bei santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

4) Teisingumo ministerija pagal savo kompetenciją, gavusi politinės partijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, patvirtina surašytų duomenų, pakeistų duomenų, išskyrus politinės partijos, jos filialo ar atstovybės pavadinimą, tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų atitiktį įstatymo reikalavimams. Tautos prisikėlimo partijos veiklos būdas, kai įstatus pasirašo suvažiavimo įgaliotas asmuo vietoj partijos vadovo, veiklos būdas prieštarauja Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 daliai ir Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 daliai, todėl yra besąlyginis pagrindas atsisakyti patvirtinti partijos įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams, kaip ir nusprendė pirmosios instancijos teismas.

5) Vyriausybės statymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viceministras atlieka kitas jam pavestas ministro funkcijas. Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nesant viceministro kompetencijai priskirtos, numatytos Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje funkcijos, individualaus sprendimo pasirašymas viršija viceministro turimą kompetenciją. Teisės aktais Teisingumo ministerija įpareigota vertinti steigimo dokumentų teisėtumą ir jų atitiktį įstatymo reikalavimams, ministerijai vadovauja teisingumo ministras, todėl jis, laikantis teisės aktų reikalavimų, turi teisę pavesti teisingumo viceministrui atlikti vienokias ar kitokias funkcijas, kurių baigtinis sąrašas nėra nustatytas (Vyriausybės įstatymo 26 str. 1 d.).

6) Įvertinus tarnybinių teisinių santykių ypatumus, pastebėtina, kad administraciniams sprendimams keliami reikalavimai, negali būti prilyginami tarnybinių užduočių pavedimui, kadangi pasitaiko atvejų, kai dėl tarnybinių santykių ypatumų dalis užduočių vykdoma pagal žodinį įstaigos vadovo nurodymą (ginčo atveju dėl ministerijose vykdomos valdymo reformos kompetencijos paskirstymas skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nusistovėjęs). Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nesant rašytinio pavedimo pasirašyti administracinį sprendimą viceministrui, šis sprendimas traktuojamas kaip priimtas neįgalioto asmens, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas Tautos prisikėlimo partija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti Tautos prisikėlimo partijos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo šiuos argumentus:

1) Civilinio kodekso nuostatos yra taikomas tik tada, kai atitinkamo klausimo nereglamentuoja Politinių partijų įstatymas. Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad įsteigtos politinės partijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas. Nei minėtame, nei jokiame kitame Politinių partijų įstatymo straipsnyje nėra numatyta galimybė suvažiavimui ar kitam politinės partijos organui įpareigoti kitą asmenį pasirašyti partijos įstatus. Kad ir kokio lygmens ir svarbos būtų tam tikras asmuo ar valdymo organas, jis negali įgalioti atlikti kitą asmenį veiksmų, kurių pats neturi teisės atlikti.

2) Jeigu pakeisti politinės partijos įstatai yra pasirašyti kito asmens, o ne partijos vadovo, tokie pakeisti įstatai prieštarauja Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 4 daliai, todėl kaip prieštaraujantys įstatymams negali būti patvirtinti. Teisingumo ministerija turėjo teisę atsisakyti patvirtinti pakeistus partijos įstatus, naudodamasi Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis Teisingumo ministerijos teisėmis.

3) Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus pavesta atlikti Teisingumo ministerijai. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ministerijai vadovauja ministras. To paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad ministras nustato viceministrų veiklos, ministerijos kanclerio administravimo sritis, o 31 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad viceministrai atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas. Iš minėtų nuostatų akivaizdu, kad teisingumo ministras turi teisę pavesti viceministrui vykdyti Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Teisingumo ministerijos funkcijas. Todėl apeliantų argumentas, kad viceministras, priėmęs skundžiamą 2009 m. balandžio 20 d. raštą, peržengė kompetenciją, yra nepagrįstas. Atitinkamai viceministrui T. V. neperžengus kompetencijos, laikytina, kad nebuvo pažeisti ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti viešojo administravimo principai.

4) 2009 m. liepos 24 d. neeiliniame partijos tarybos posėdyje (atsiliepimo priedas Nr. 2) buvo vienbalsiai nuspręsta pašalinti iš partijos L. D., A. S. ir V. S. Taigi šie asmenys nėra Tautos prisikėlimo partijos nariais, todėl laikytina, kad jie neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nes jų teisėms ar interesams sprendimai šioje byloje neturės jokios įtakos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (1.18)-712-2941 „Dėl Tautos prisikėlimo partijos pateiktų įstatų“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjai turi teisę reikalauti atlikti tokius veiksmus ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.

Byloje nustatyta, kad Tautos prisikėlimo partijos (toliau – ir Partija) visuotinis narių 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimas (toliau – ir Suvažiavimas) bendru sutarimu patvirtino naujos redakcijos Partijos įstatus (toliau – ir Įstatai) (Partijos 2009 m. kovo 15 d. suvažiavimo protokolo nuorašas, I t., b. l. 8-15), kuriuos pasirašyti įgaliojo V. S., t. y. asmenį, kuris tuo metu nebuvo Partijos vadovas. Kaip matyti iš teismui pateiktos Įstatų kopijos (I t., b. l. 16-26), juos pasirašė „Suvažiavimo įgaliotas asmuo“ V. S., t. y. asmuo, kuris tuo metu nebuvo Partijos vadovas. Įstatai 2009 m. kovo 24 d. buvo pateikti Teisingumo ministerijai (I t., b. l. 39), kuri, motyvuodama tuo, kad Įstatus pasirašė neįgaliotas asmuo, Sprendimu (I t., b. l. 29) atsisakė patvirtinti Įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams. Sprendimą pasirašė teisingumo viceministras T. V.

Pažymėtina, kad Partija yra viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir PPĮ) 2 str.), taigi jos atžvilgiu kai kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos nėra taikomos arba yra taikomos subsidiariai (CK 1.1 str. 2 d., 2.34 str. 4–5 d.), o tai reiškia, kad PPĮ yra lex specialis CK atžvilgiu. PPĮ 6 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įsteigtos politinės partijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas. Nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.

PPĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinių partijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą patvirtina bei dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Teisingumo ministerija, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, CK, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės; Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 41.3 punkte įtvirtinta, kad Teisingumo ministerija, gavusi politinės partijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, patvirtina surašytų duomenų, pakeistų duomenų, išskyrus politinės partijos, jos filialo ar atstovybės pavadinimą, tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, išskyrus politinės partijos, jos filialo ar atstovybės pavadinimo atitiktį įstatymų reikalavimams, ir nurodo, kad politinę partiją, jos filialą ar atstovybę, pakeistus jų dokumentus ir (ar) duomenis įregistruoti ar išregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Pagal PPĮ 6 straipsnio 1 dalį, įstatai yra politinės partijos steigimo dokumentas. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija, nepaisant to, jog atvejis, kai politinės partijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų, expressis verbis PPĮ 8 straipsnio 5 dalyje nėra paminėtas, turėjo teisę atsisakyti patvirtinti Įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams. Taigi dėl šios priežasties nebūtų pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.

Kaip minėta, Sprendimą pasirašė teisingumo viceministras. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pareiškėjų nuomone, Sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo, t. y., anot jų, jį turėjo pasirašyti teisingumo ministras.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek PPĮ, tiek Juridinių asmenų registro nuostatuose, tiek ir Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose, kiek tai yra susiję su tam tikrais įgaliojimais politinių partijų atžvilgiu, vartojamas bendras terminas „Teisingumo ministerija“. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ministerijai vadovauja ministras, o to paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte inter alia įtvirtinta, jog ministras sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nagrinėjamu atveju teisingumo ministras konkrečiai teisingumo viceministrui T. V. tinkama forma būtų pavedęs priimti ir pasirašyti sprendimus dėl Teisingumo ministerijai politinių partijų atžvilgiu suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (Vyriausybės įstatymo 31 str. 3 d.). Analogiškai nėra duomenų ir apie tai, kad tokie įgaliojimai būtų buvę suteikti Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriui arba sekretoriams (Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. 15 p.). Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Sprendimą turėjo pasirašyti teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad tą padarė neįgaliotas (nekompetentingas) asmuo (pagal viešosios teisės principą „leidžiama tai, kas numatyta“ (imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas)), Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl ko naikintinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas Partija nepagrįstai teigia, kad iš jos pašalinti apeliantai, t. y. L. D., A. S. ir V. S. (Partijos neeilinio tarybos 2009 m. liepos 24 d. posėdžio Nr. 1 protokolas, II t., b. l. 7-8), neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kadangi dėl reikalavimo specifikos administracinio ginčo baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. D., V. K., A. S. ir V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų Tautos prisikėlimo partijos, L. D., L. K., V. K., V. L., T. R., A. S., N. Š., V. S., M. Ž. ir R. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (1.18)7R-2941 „Dėl Tautos prisikėlimo partijos pateiktų įstatų“ panaikinti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė