- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-1528-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00307-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- UAB „Colourstone“
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1528-777/2015
2015 m. rugsėjo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. R. komercinės ūkinės įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. komercinės ūkinės įmonės ieškinį atsakovei UAB „Colourstone“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-01-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Prašė iš atsakovės priteisti 2 8710,11 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-14 išdavė teismo įsakymą, atsakovė pateikė prieštaravimus, teismo įsakymas, priėmus ieškinį, 2015-02-05 nutartimi buvo panaikintas.
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 2 870,11 Eur ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2013 m. gegužę sudarė žodinę krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovei laikotarpiu nuo 2013-05-22 iki 2014-05-22 pervežė jos krovinius. Už šiuos krovinius pagal šalių susitarimą atsakovė ieškovei sumokėjo po 57,92 Eur (200 Lt) už kiekvieno pervežto krovinio reisą ir dėl to ieškovė atsakovei jokių turtinių pretenzijų neturi. Nurodė ir tai, kad 2014-05-26 ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą, kad ji už pervežtą jos krovinį (182 reisus) sumokėtų po 57,92 Eur (200 Lt) už kiekvieną reisą. Tačiau atsakovė atsisakė tai daryti. Nurodė, kad jei ieškovė nori atgauti pinigus už krovinio pervežimą, ieškovė atsakovei turi pateikti PVM sąskaitą faktūrą po 44,89 Eur (155 Lt) už kiekvieną reisą. Ieškovė, norėdama atgauti bent dalį lėšų už atsakovei suteiktas paslaugas, atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras po 44,89 Eur (155 Lt) už kiekvieną reisą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais: užsakymais, krovinio pervežimo važtaraščiais, PVM sąskaitomis faktūromis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-25 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė su atsakove pagal žodinį susitarimą vežė atsakovės krovinius nuo 2013-05-22 iki 2014-05-22. Tarp šalių ginčo dėl to nėra, kad susitarimas dėl krovinių pervežimo buvo žodinis ir ieškovė suteikė atsakovei pervežimo paslaugas. Tarp šalių kilo ginčas dėl pervežimų paslaugos kainos už paskutinius 182 reisus. Nurodė ir tai, kad sandoriai dėl pervežimų iškilus būtinybei buvo sudaromi tarp šalių žodine forma. Po šalių atstovų pokalbio dėl kainos mažinimo, kurią pasiūlė atsakovė, ieškovės atstovas atvyko pasiimti krovinio ir tokiais savo veiksmais sutiko teikti paslaugas atsakovei mažesne kaina. Atlikusi 182 reisus ieškovė pasiūlė, bet atsiėmė 2014-04-14 savo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1729 už 57,92 Eur kainą už reisą ir atsakovei pateikė naują 2014-05-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1746 su pervežimo kaina po 44,89 Eur. Tokiais veiksmais dar kartą patvirtindama ieškovės sutikimą sudaryti pervežimo sutartį atsakovės nurodytomis kainomis. Byloje nėra duomenų, kad iki kreipimosi į teismą 2015-01-12 ieškovė būtų pateikusi raštu atsakovei kokias nors pretenzijas dėl negrąžintos skolos ar neapmokėtos sąskaitos už atliktus pervežimus. Ieškovės direktorius nurodė, kad 2014-04-14 sąskaita yra pas jį namuose – byloje nėra duomenų, kaip ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės skola atsispindi ieškovės finansiniuose dokumentuose. 2015-01-08 rašte dėl žalos nurodyta 2014-05-26 sąskaita faktūra RRK Nr. 1746, kuri išrašyta 44,89 Eur ir yra visiškai atsakovės apmokėta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad šalys 2014 m. kovą susitarė dėl 44,89 Eur kainos už reisą už ginčo laikotarpiu suteiktas pervežimo paslaugas nei dėl 57,92 Eur kainos. Ieškovės reikalavimas apmokėti jos pervežimus didesne kaina nėra pagrįstas, kadangi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė ar nuolatinio pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovė buvo įsipareigojusi apmokėti visus ieškovės pervežimus po 57,92 Eur už reisą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę ir priteisti iš jos 2870,11 Eur skolą už paslaugas atmetė kaip neturintį pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad nesutiko su atsakovės pasiūlyta pervežimo sumažinta kaina, nes atsakovė kainą sumažino pervežus krovinius (182 reisai). Ieškovė nurodė ir tai, kad klausimas dėl skolos atsispindėjimo ieškovės finansiniuose dokumentuose nebuvo nagrinėjamas teisme. Ieškovė nurodė, kad atsakovei ieškovė krovinius vežė nuo 2013-05-22 iki 2014-05-22, t. y. vienerius metus laiko, tai rodo, kad tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė ir nuolatinio pobūdžio krovinio pervežimo sutartis. Atsakovė ieškovei už ankstesnius pervežimus mokėjo po 57,92 Eur už reisą, todėl ir už paskutinius 182 reisus atsakovė ieškovei turi sumokėti po 57,92 Eur už reisą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl kainos sumažinimo, pasikeitusios jos ekonominės padėties. Be to, ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo pareigą paneigti nagrinėjamoje byloje priimtame sprendime už akių išdėstytus motyvus dėl krovinio sutarties tęstinių santykių buvimo, šalių sutartos kainos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės skundą atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas už akių priimamas tik formaliai vertinant ieškovės teiginius bei pateiktus įrodymus, peržiūrint šį sprendimą teismui buvo pateikti ir atsakovės įrodymai dėl pareikšto ieškinio ir juos įvertinęs teismas priėmė sprendimą jį atmesti. Nurodė ir tai, kad R. R., teikdamas paaiškinimus teisme, pripažino, kad nebuvo sutarta dėl neterminuotos ar laiko periodu apibrėžtos pervežimo sutarties, kiekvieną kartą pradedant vykdyti užsakymą, būdavo susiskambinama ir aptariamos sąlygos. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų užsakymų ir krovinių važtaraščių bei apmokėjimo dokumentų matyti, kad viena pervežimų grupė buvo baigta 2014-02-28, o vėliau pervežimai (ginčijami) prasidėjo po ilgokos pertraukos tik 2014-03-18. UAB „Tranikara“ raštas patvirtina, kad 2014 m. kovo pradžioje atsakovė derybas dėl pervežimų mažesne kaina vedė su UAB „Tranikara“. Telefoninių pokalbių išklotinė patvirtina, kad ieškovei buvo skambinta 2015-03-06, t. y. patvirtina, kad atsakovės direktorius kalbėjo su R. R. tuo metu, kai vieni užsakymai buvo įvykdyti ir apmokėti, o kiti dar nepradėti. Tuo metu ir buvo kalbėta, ar bus tęsiamas bendradarbiavimas apmokant pervežimus mažesne kaina. Liudytojas P. patvirtino, kad ieškovė iš pradžių nenorėjusi vežti mažesne kaina, vėliau sutiko ir atvyko pasiimti užsakymų bei pradėjo vykdyti pervežimus, tikėdamasi vėliau kaip nors susitarti su direktoriumi vis dėlto dėl didesnės kainos. Tačiau šis tikėjimas nepanaikina fakto, kad prieš atliekant ginčijamus pervežimus buvo susitarta dėl mažesnės kainos. Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškinio atmetimo negrindė pasikeitusia atsakovės ekonomine situacija. Tiesiog teismas nurodė tai, kokius argumentus pateikė atsakovė. Pažymėjo, kad šiuos argumentus patvirtina faktas, jog atsakovė buvo suradusi pigiau paslaugas teiksiančią bendrovę, o su ieškove atsakovė tęsė bendradarbiavimą tik jai išreiškus sutikimą vykdyti pervežimus mažesne kaina. Nurodė, kad sandoriai dėl pervežimų buvo sudaromi žodine forma, tačiau ieškovės atvykimas pasiimti krovinio, PVM sąskaitos, kurią atsakovė apmokėjo, pateikimas atsakovei apmokėti mažesne nei sutarta kaina yra ne kas kita kaip tik jo konkliudentiniai veiksmai, patvirtinantys šalių susitarimą sudaryti pervežimo sutartį būtent tokiomis sąlygomis (tokia kaina). Po sąskaitos pateikimo ir apmokėjimo atsakovė iki ieškinio pareiškimo teisme negavo jokios pretenzijos iš ieškovės dėl neva likusios kažkokios skolos, negavo ir tą reikalavimą patvirtinančios sąskaitos faktūros. Teismas remdamasis vien tik tuo faktu, kad ankstesni pervežimai buvo atliekami kitokia kaina, neturėjo pagrindo padaryti priešingos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, taip pat įvertinusi tai, kad šalių vadovai asmeniškai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Ieškovė skunde nurodė, kad nesutiko su atsakovės pasiūlyta pervežimo sumažinta kaina, nes atsakovė kainą sumažino pervežus krovinius (182 reisai). Su šiais ieškovės argumentais sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog labiau tikėtina, kad šalys 2014 m. kovą susitarė dėl 44,89 Eur kainos už reisą už ginčo laikotarpiu suteiktas pervežimo paslaugas nei dėl 57,92 Eur kainos. Todėl šių išvadų motyvų neatkartoja.
Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė 2014 m. kovo pradžioje vedė derybas su UAB „Tranikara“ dėl pervežimų mažesne kaina, UAB „Tranikara“ sutiko atlikti pervežimus po 150 Lt (43,44 Eur) už reisą, tačiau konkretaus užsakymo negavo, sutarties nesudarė, nes atsakovė tęsė bendradarbiavimą su kitu vežėju (ieškove). Byloje taip pat yra duomenų – telefoninė išklotinė, kad atsakovė ieškovei skambino 2015-03-06, t. y. tuo metu, kai atsakovė vedė derybas su UAB „Tranikara“ dėl pervežimų mažesne kaina. Byloje yra ir duomenų, kad ieškovė atsakovei pervežimų laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-03-17 neatliko. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė turėjo pasiūlymų dėl pervežimų mažesne kaina ir ekonominė situacija pervežimų srityje buvo pasikeitusi, atsirado vežėjų, sutinkančių atlikti pervežimus mažesne kaina, todėl tarp šalių ir vyko derybos dėl pervežimų mažesne kaina, šalims sutarus, pervežimai nuo 2014-03-18 buvo atnaujinti. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl kainos sumažinimo – ar atsakovė kainą sumažino pervežus krovinius (182 reisai).
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad klausimas dėl skolos atsispindėjimo ieškovės finansiniuose dokumentuose nebuvo nagrinėjamas teisme. Su šiais ieškovės skundo argumentais taip pat sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių nėra rašytinės sutarties, todėl teismas siūlė šalims įrodyti jų teiginius dėl kainos dydžio visomis joms prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovei nepateikus teismui 2014-04-14 sąskaitos, duomenų apie atsakovės skolos atsispindėjimą ieškovės finansiniuose dokumentuose, tai teismas ir konstatavo sprendime. PVM sąskaitos faktūros pagrindu, kuri nėra įtraukta į ieškovės apskaitą, net jei ji ir buvo pateikta ieškovei, o vėliau atsiimta, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą. Juolab, kad net ir su apeliaciniu skundu ieškovė nei minėtos sąskaitos, nei duomenų, patvirtinančių, kad ši sąskaita įtraukta į apskaitą, nepateikė.
Ieškovė nurodė, kad atsakovei ieškovė krovinius vežė nuo 2013-05-22 iki 2014-05-22, t. y. vienerius metus laiko, tai rodo, kad tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė ir nuolatinio pobūdžio krovinio pervežimo sutartis. Su šiais ieškovės argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš jų ir R. R. paaiškinimus, bei pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo sutarta dėl neterminuotos ar laiko periodu apibrėžtos pervežimo sutarties, kiekvieną kartą pradedant vykdyti užsakymą, būdavo susiskambinama ir aptariamos sąlygos. Sandoriai dėl pervežimų iškilus būtinybei buvo sudaromi tarp šalių žodine forma. Todėl ir faktinė aplinkybė, kad atsakovė ieškovei už ankstesnius pervežimus mokėjo po 57,92 Eur už reisą, nėra pakankama daryti išvadą, kad ir už paskutinius 182 reisus atsakovė ieškovei turi sumokėti po 57,92 Eur už reisą. Juolab, kad ieškovė atsakovei pateikė 2014-05-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1746 su pervežimo kaina po 44,89 Eur už reisą, atsakovė ją apmokėjo ir ieškovė atsakovei iki kreipimosi į teismą jokių pretenzijų nereiškė.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodė, jog keičiantis ekonominei situacijai (o ne atsakovės ekonominei situacijai) atsakovei ieškovės pervežimo kaina tapo per didelė. Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškinio atmetimo negrindė pasikeitusia atsakovės ekonomine situacija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.
2015-04-16 nutartimi nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pareigos paneigti panaikinto sprendime už akių išdėstytus motyvus dėl krovinio sutarties tęstinių santykių buvimo, šalių sutartos kainos. Šie ieškovės skundo argumentai yra nepagrįsti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-06-25 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už paduotą skundą sumokėjo 86 Eur žyminį mokestį. Kitų duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į skundą surašymą turėjo 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. R. komercinės ūkinės įmonės atsakovei UAB „Colourstone“ 60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.