Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 19 val., būdamas vienas netoli prekybos centro „Europa“, pastebėjo vyriškį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, apie (duomenys neskelbtini) m., stambaus kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio, tamsių plaukų, jokių išskirtinių požymių ar bruožų neturi, neturi tatuiruočių, randų. Pamatęs jį, priėjo ir pasiteiravo, ar galimai jis turi jam parduoti „žolės“. Žino, kad jis būna asmenų grupėse, kurie parūko, ar jis pats rūko, nežino. Vyriškis surinko kontaktą ir nurodė jam nueiti už prekybos centro „Europa“, kur prie jo prieis kitas vyriškis, kurio duomenų nenurodė, ir pateiks jam ko nori, nurodė, kad tai kainuos 10 Eur. Nuėjus už prekybos centro, prie jo priėjo nematytas ir nežinomas vyriškis apie (duomenys neskelbtini) m., vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,90 m ūgio, tamsių plaukų, jokių išskirtinių požymių ar bruožų neturi, neturi nei tatuiruočių, nei randų, apsirengęs tamsios spalvos šortais ir tamsios spalvos „Nike“ sportinius marškinėlius. Minėtas vyriškis pateikė jam celofaninį maišelį, kurio viduje augalinės kilmės narkotinė medžiaga, sumokėjo 10 Eur grynais. Po to nuvyko susitikti su draugais. 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 22 val., būdami netoli adreso Vilnius, S. Stanevičiaus g. 76, nuėjo pasitikti draugų motinos, kad padėtų jai nešti pirkinių maišus. Netoliese buvo policijos pareigūnai paprašė jų sustoti, kadangi jie sukėlė įtarimą. Pareigūnams atlikus paviršutinę jų apžiūrą bei paprašius išimti visus prie savęs turimus daiktus, jie pastebėjo tarp jo išimtų daiktų cigarečių pakelį, kurio viduje buvo „žolė“. Jis prisipažino, kad tai yra „žolė“, prisipažįsta, kad retkarčiais vartoja narkotines medžiagas ir yra teistas už jų turėjimą. Rūko retkarčiais, kartą į savaitę, kartą į dvi, pasitaiko ir keli kartai per savaitę. Perka savo naudojimui, nieko neverčia vartoti šią narkotinę medžiagą, neturi tikslo jos platinti, žino, kad tai kenkia sveikatai (el. b. l. 120–123).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 22.25 val. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 76, yra sulaikytas girtas vairuotojas. Atvykus į vietą buvo nustatinėjamas vairuotojo neblaivumas. Tuo metu pro šalį ėjo vaikinų ir merginų kompanija. Jiems praėjus, jis pajuto specifinį marihuanos kvapą. Priėjus prie kompanijos ir jiems prisistačius, buvo paklausta, ar jie neturi draudžiamų daiktų ar medžiagų. Visi atsakė, kad neturi. Paviršutinės apžiūros metu pas A. M., dešinėje liemenės kišenėje buvo rastas cigarečių pakelis, kuriame buvo rastas celofaninis maišelis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. A. M. nieko neaiškino, 22.30 val. jis buvo sulaikytas (el. b. l. 155–158).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) ant tirti pateiktos nuoplovos (Vokas Nr. 1) paviršių yra psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio pėdsakų; 2) tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga (Vokas Nr. 2) yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,449 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,3 % (el. b. l. 62–65).

2022 m. rugpjūčio 12 d. vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 172).

2022 m. rugpjūčio 13 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. D. pateikė polietileninį maišelį su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, kuri buvo rasta pas A. M. paviršutinės apžiūros metu, kuris gali turėti reikšmę tiriant ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 148–150).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) – narkotinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) – neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo faktą. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Aplinkybę, kad A. M. neteisėtai disponuota medžiaga yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi šiuo atveju A. M. 0,449 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes, jų kiekį, taip pat paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad kartais vartoja.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius (el. b. l. 46–47).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamų kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (el. b. l. 82–85), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 56–58), dirba (el. b. l. 59–60). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudos paskyrimas A. M., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. M. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis prašo leisti sumokėti paskirtą baudą dalimis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 4 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 78–81). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. 22.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. 13.54 val. (viena diena) (el. b. l. 179–181, 196–198). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po 2022 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvados tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,365 g), supakuotas į užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuris įdėtas į voką, ir perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilnius, Liepyno g. 7 (el. b. l. 62–65);

2) sunaikinti 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotą saugojimui voką, kuriame yra likę tyrimo objektas ir pakuotė, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (2022 m. rugsėjo 26 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK002765) (el. b. l. 16–18).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti bausmę – 18 MGL (900 Eur (devynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. 22.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. 13.54 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 16 MGL, t. y. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų), dydžio.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

1) sunaikinti po 2022 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvados tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,365 g), supakuotas į užspaudžiamą plastikinį maišelį, kuris įdėtas į voką, ir perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilnius, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotą saugojimui voką, kuriame yra likę tyrimo objektas ir pakuotė, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (2022 m. rugsėjo 26 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK002765).

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.