Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Danutės Matiukienės, Vaclovo Iždono,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo J. G. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio kuriuo V. Z. , a/k (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2005-05-25 apie 17.30 val. Akmenės rajone, kelio Šiauliai - Gruzdžiai - Naujoji Akmenė 40 km 449 m, vairuodamas jam priklausantį automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 173 punktą, reglamentuojantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, bei 175.1 punktą, reglamentuojantį, kad „Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais (...) kituose keliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu“, važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu važiuojančio dviratininko B. G. , laiku nemažino važiavimo greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, jį partrenkė, padarydamas B. G. muštas žaizdas galvoje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus veide, krūtinės ląstoje, dešinio peties sąnario srityje, abiejose plaštakose, kairio klubo sąnario srityje, kairėje šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, abiejų kelių sąnarių girnelių srityse, daugybinius abiejų pusių šonkaulių lūžius, dešinio raktikaulio lūžį, kairio peties sąnario išnirimą, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose apie lūžius, daugybinius kaukolės skliauto lūžius, skeveldrinius kaukolės pamato lūžius, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, ko pasėkoje nuo daugybinių kaukolės kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į galvos smegenis B. G. mirė, taip, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. V. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros nuomone, teismas neįvertino visų nustatytų aplinkybių, nevertino ar kaltinamasis laikėsi Kelių eismo taisyklių 173 str. reikalavimo, ar elgėsi atsargiai, ar tinkamai vertino situacijos pavojingumą. Kelių eismo saugumo taisyklių 173 punktas numato: „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams", 20 punktas apibrėžia: „Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą". Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad buvusioje kelio situacijoje tam, kad saugiai aplenkti priekyje ta pačia kryptimi mažesniu (priimtu 10,0 km/h) greičiu judantį dviratį, pastoviu 106 km/h greičiu judančiam automobiliui Renault Lagūna išilgine kelio kryptimi reikia nuvažiuoti 124,4 m. atstumą. Taigi V. Z. privalėjo pradėti lenkimą likus apie 60 m atstumui iki dviratininko. Kaltinamasis parodė, kad jis maždaug prieš šimtą metrų pastebėjo dviratininką, važiuojantį 1 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio. V. Z. nemažindamas greičio, pradėjo lenkti iki dviratininko likus apie 20 m atstumui. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis pradėjo lenkimo manevrą iki dviratininko likus triskart mažesniam atstumui nei specialisto paskaičiuotas saugus atstumas lenkimo manevrui. Apelianto nuomone, objektyvūs duomenys rodo, kad kaltinamasis važiavo dar neatsargiau. Įvykio vietos plane užfiksuota, kad automobilio stabdymo pėdsakai yra automobilio ir dviratininko važiavimo juostoje, dešiniųjų ratų stabdymo pėdsakų pradžia yra tik 1 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, todėl V. Z. prieš stabdymą net nebuvo pradėjęs lenkimo manevro, nebuvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. 100 m atstumu matydamas tokį dviratininko vairavimą V. Z. privalėjo įvertinti grėsmę eismo saugumui ir vykdyti Kelių eismo taisyklių 173 str. reikalavimą, t.y. sumažinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę ir saugiai apvažiuoti dviratininką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad susidūrimas įvyko ties kitoje kelio pusėje stovinčiu sunkvežimiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintasis V. Z. ir jo gynėjas advokatas Ž.Rupšys prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį. Nukentėjusysis J. G. ir jo atstovė prašė jo ir prokuratūros skundą patenkinti, nukentėjusioji O. Š. prašė nukentėjusiojo J. G. ir Akmenės rajono apylinkės prokuratūros skundus patenkinti.

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo J. G. apeliaciniai skundai tenkintini, Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendis naikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl V. Z. kaltės, todėl nepagrįstai išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Iš surinktų ir byloje ištirtų įrodymų visumos kolegija daro išvadą, kad V. Z. 2005-05-25 apie 17.30 val. Akmenės rajone, kelio Šiauliai - Gruzdžiai - Naujoji Akmenė 40 km 449 m, vairuodamas jam priklausantį automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 173 punktą, reglamentuojantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, bei 175.1 punktą, reglamentuojantį, kad „Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais (...) kituose keliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu“, važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu važiuojančio dviratininko B. G. , laiku nemažino važiavimo greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, jį partrenkė, padarydamas B. G. muštas žaizdas galvoje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus veide, krūtinės ląstoje, dešinio peties sąnario srityje, abiejose plaštakose, kairio klubo sąnario srityje, kairėje šlaunyje ir kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, abiejų kelių sąnarių girnelių srityse, daugybinius abiejų pusių šonkaulių lūžius, dešinio raktikaulio lūžį, kairio peties sąnario išnirimą, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose apie lūžius, daugybinius kaukolės skliauto lūžius, skeveldrinius kaukolės pamato lūžius, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius, ko pasėkoje nuo daugybinių kaukolės kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į galvos smegenis B. G. mirė, taip, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Byloje apklaustas kaltinamuoju V. Z. parodė, kad 2005 m. gegužės 25 d. važiavo iš Šiaulių į Naująją Akmenę, pravažiavęs posūkį į Kruopius, kairėje kelio pusėje pastebėjo stovintį sunkvežimį. Ta pačia kryptimi važiavo dviratininkas 1 m. atstumu nuo kelkraščio, kurį jis pastebėjo likus 100 metrų iki jo, o likus maždaug 20 m. iki dviratininko jis pradėjo jį lenkti. Važiuojant ties kitoje kelio pusėje stovinčiu sunkvežimiu pamatė, kad dviratininkas staiga pasuko į kairę pusę, tuo momentu nuo jo automobilio iki dviratininko buvo kokie 5 metrai. Pamatęs dviratininką prieš automobilį, jis stabdė, bet pajuto smūgį. Pasukti į kairę pusę negalėjo, nes stovėjo sunkvežimis ir jis būtų atsitrenkęs. Kai pamatė dviratininką, greičio nemažino, manė jį aplenkti, darydamas manevrą, greičio taip pat nemažino, manė jį aplenkti (T I, b. l. 190, 191).

Atkreiptinas dėmesys, kad V. Z. kėlė įvairias įvykio versijas ir buvo nenuoseklus tiek dėl sunkvežimio stovėjimo važiuojamojoje kelio dalyje, tiek dėl savo lenkimo trajektorijos, tiek dėl atstumo, likus kuriam jis pamatė dviratininką, bei atstumo, kuriam likus iki automobilio, dviratininkas, išteisintojo teigimu, staiga pasuko į kairę. Įvykio dieną dėl labai didelio susijaudinimo V. Z. atsisakė duoti parodymus (T I, b. l. 117). Apklaustas įtariamuoju 2005 m. birželio 10 d. V. Z. parodė, kad pravažiavęs posūkį link Kruopių, apie 50 metrų atstumu pamatė dešine kelio puse važiuojantį dviratininką, kairėje kelio pusėje stovintį sunkvežimį. Važiuodamas netoli to dviratininko, jis pradėjo jį lenkti, važiavo prie pat ašinės linijos, susigretinus su dviratininku, šis staiga pasuko į jo pusę, jis iš karto pradėjo stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko (T I, b. l. 122). Apklausiamas įtariamuoju 2006 m. vasario 20 d., V. Z. parodė, kad 2005-05-25 važiuodamas iš Šiaulių į Naująją Akmenę, pravažiavęs posūkį į Kruopius, pamatė keliu važiuojantį dviratį, pastebėjo jį 50-100 metrų atstumu. Dviratininkas važiavo 1 m. atstumu nuo kelkraščio, kairėje pusėje ratais ant asfalto stovėjo sunkvežimis. 20 metrų atstumu nuo dviratininko jis pradėjo jį lenkti, į priešingą eismo juostą nebuvo išvažiavęs, nes manė, kad vietos aplenkimui pakaks. Likus iki dviratininko 3-4 metrams, ties ta vieta, kur stovėjo sunkvežimis, dviratininkas staiga pasuko į kairę. V. Z. tuoj pat paspaudė stabdžių pedalą, tačiau dviratininkas trenkėsi į dešinę automobilio pusę (T I, b. l. 125). Apklaustas įtariamuoju 2006 m. rugsėjo 22 d., V. Z. parodė, kad 2005-05-25 važiavo nuo Šiaulių link Naujosios Akmenės 90 km/h greičiu, pravažiavus Kruopių posūkį, kairėje kelio pusėje pastebėjo stovintį sunkvežimį ir tris vyrus prie jo. Ta pačia kryptimi, kaip ir jis, važiavo dviratininkas, jis jį pastebėjo 100 metrų atstumu. Likus iki dviratininko apie 20 metrų, jis pradėjo jį lenkti, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Važiuojant ties stovinčiu sunkvežimiu, likus iki dviratininko 5 metrams, dviratininkas staiga pasuko į kairę. Jam tuoj pat paspaudus stabdžių pedalą, susidūrimo išvengti nepavyko, automobilio dešinės pusės priekine dalimi jis kliudė dviratininką, daugiau pasukti į kairę V. Z. negalėjo, nes būtų atsitrenkęs į sunkvežimį (T I, b. l. 129). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio 2008 m. spalio 15 d. metu V. Z. parodė, kad nors specialistai nustatė 106 km/val. greitį, jis su tuo nesutinka, 2005-05-25 apie 17.30 val. jis važiavo 90 km/val. greičiu. Buvo karšta ir saulėta diena, galėjo automobilis daugiau praslysti. Paaiškinti, kodėl skiriasi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, išteisintasis negalėjo. Tuoj po įvykio atsisakė duoti parodymus, nes negalėjo kalbėti, blogai pasijautė, kai pamatė gulintį žmogų. Išteisintasis patvirtino, kad dviratininką pamatė už 100 metrų. Krovininį automobilį kelkraštyje pamatė, kai pamatė kliūtį. Dviratininkas važiavo kelkraščiu, o jis prieš 20 metrų pradėjo lenkimo manevrą. Mano, kad manevras saugus. Išteisintojo teigimu, stovintis krovininis automobilis trukdė jo saugiam lenkimui. Lenkdamas jis vienu ratu buvo užvažiavęs ant ašinės linijos. Esant šitai situacijai greitis, jo manymu, buvo saugus. Jei dviratininkas nebūtų staigiai išvažiavęs į kairę pusę, būtų saugiai apvažiavęs. Dviratininkas į kairę išvažiavo tuo momentu kai jis darė lenkimą, likus 5 metrams. Kai pradėjo stabdyti, dviratininkas pasuko, pradėjo mėtytis ir įvyko susidūrimas.

Apklausti liudytojais R. G. , V. B. , V. S. , J. T. parodė, kad 2005-05-28 jie keitė padangą R. G. sunkvežimiui. Liudytojai stovėjo už mašinos galo ir dviratininko nematė, su juo iki įvykio nekontaktavo. Minėti liudytojai girdėjo stabdomų padangų cypimą, R. G. ir V. S. matė ore besiverčiantį žmogų. Paties automobilio ir dviratininko susidūrimo momento nė vienas minėtų liudytojų nematė.

2005-05-25 eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Akmenės rajone, kelio Šiauliai - Gruzdžiai - Naujoji Akmenė 40 km 449 m. Važiuojamosios dalies plotis 9 m. Vienos eismo juostos plotis 4,5 m, kelkraščio plotis 2,5 m. Automobilis Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , stovi dešinėje važiuojamojoje kelio dalyje, nuo priekinio rato iki kelkraščio 0,6 m, nuo galinio rato iki kelkraščio 0,8 m, važiavimo kryptis nuo Šiaulių link Naujosios Akmenės. Žmogaus kūnas guli ant asfaltbetonio dešinėje kelio pusėje 8,6 m atstumu nuo kairiojo kelkraščio. Už žmogaus kūno 4,6 m atstumu ant dešinės pusės važiuojamosios dalies 0,9 m atstumu nuo kelkraščio yra kraujo 0,40x0,05 dėmė. Nuo užfiksuotos kraujo dėmės 8.1 m atstumu už jos (link Šiaulių) 0,3 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio guli kepurė. Dviratis guli griovyje dešinėje kelio pusėje, 3,2 -3,9 m atstumu nuo asfaltbetonio tarp automobilio ir žmogaus kūno. Ant asfaltbetonio matosi nepertraukiamos automobilio ratų stabdymo žymės dešinėje 53,7 m ir kairėje 48,7 m, kurios yra dešinėje eismo juostoje. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyti automobilio apgadinimai. Įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos iš kurių matosi įvykio vieta, įvykio vietoje užfiksuotas automobilio, dviratininko, dviračio, kepurės padėtis. Kairėje kelio pusėje matosi stovintis kelkraštyje sunkvežimis (foto Nr.5). Kairio rato stabdymo žymė ties sunkvežimiu yra šiek tiek nutolusi nuo vidurio linijos (foto Nr. 5), kairiojo rato stabdymo žymė tie dviratininko kepure yra ties vidurio linija (foto Nr. 6). Fotografijose fiksuoti dviračio apgadinimai (foto Nr. 11, 12), automobilio variklio gaubto, keleivio pusės priekinio stiklo, stogo durų apgadinimai (foto Nr. 15-19, T I, b. l. 7-20).

2005-05-25 Autoavarijos vietos plane pažymėtos automobilio, dviratininko, kepurės, kraujo dėmės buvimo vietos, automobilio ratų stabdymo žymės dešinėje 53,7 m ir kairėje 48,7 m, stabdymo žymių pradžia 1m. atstumu nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto. Stabdymo žymės pažymėtos dešinio kelio važiuojamojoje dalyje, nenurodytu atstumu nuo vidurio linijos (T I, b. l. 21). Nors kaltinamasis nurodė, kad jis lenkdamas dviratininką buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, tačiau tokie jo parodymai paneigiami bylos medžiaga. Iš įvykio vietos fotolentelės matyti, kad kairiojo rato stabdymo žymių pradžia net nesiekia kelio ašinės linijos (foto Nr. 5 T. 1 b.l. 13). Iš šios fotonuotraukos matyti, kad lenkimas buvo nesaugus. Baigiamojoje stabdymo stadijoje matomos žymės ant ašinės kelio linijos rodo ne lenkimą, bet pasikeitusią automobilio padėtį dėl staigaus stabdymo.

2007-05-11 įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta vieta kur gulėjo kūnas, kur stovėjo automobilis. Patikslinti matavimai, nurodyta, kad 2005-05-25 autoįvykio vietoje kelio plotis yra 7 metrai, kelkraščių plotis 2 metrai. Taip pat plane – priede pažymėta vieta, kur stovėjo sunkvežimis. Kelkraščio plotis ties ta vieta, kur stovėjo sunkvežimis, yra 1,9 m (T II. b. l. 65-67).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus Specialisto 2006-06-29 išvadoje pažymėta, kad dviračio sugadinimų pobūdis įgalina teigti, kad betarpiškai prieš pat susidūrimą dviratis buvo pasuktas apie 10 laipsnių kampu į dešinę pusę automobilio RENAULT Laguna išilginės simetrijos ašies atžvilgiu (T I, b. l. 48-50). Analogiška išvada padaryta ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-03-31 ekspertizės akte (T II, b. l. 94-103). 2006-06-29 specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal byloje esančius duomenis negalima nustatyti, ar dviratininkas B. G. iki susidūrimo momento važiavo tiesiai ar keitė važiavimo kryptį į kairę, o betarpiškai prieš susidūrimą spėjo pasukti vairą į dešinę pusę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų – išteisintojo V. Z. , liudytojų R. G., V. S., V. B., J. T. parodymų, 2006-06-29 specialisto išvados, 2008-03-31 ekspertizės išvados, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės techninės apžiūros akto analizė leidžia teigti, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad dviratininkas staiga pasuko į kairę ketindamas nuvažiuoti prie kelkraštyje stovinčio sunkvežimio, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šią išvadą, neįvertino bylos aplinkybių viseto, rėmėsi vien nenuosekliais ir neišsamiais kaltinamojo parodymais. Išteisintasis V. Z. visus kartus apklausiamas tvirtino, kad dviratininkas staiga, jam darant lenkimo manevrą, pasuko į kairę. Nė vienoje apklausoje jis neužsiminė, kad dviratininkas prieš pat susidūrimą pakeitė važiavimo kryptį iš kairės į dešinę pusę. Nė vienas įvykio vietoje buvusių liudytojų paties įvykio nematė, duomenų apie šių liudytojų kontaktą iki įvykio su dviratininku, kas būtų galėję sąlygoti dviratininko posūkį link sunkvežimio, byloje nėra. V. Z. tvirtinimą, kad dviratininkas likus 5 metrams staiga pasuko į kairę ir nuo to momento išteisintasis pradėjo stabdyti, paneigiamas eksperto parodymais. Apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad neįmanoma prieš penkis metrus sureaguoti stabdymui (T II, b. l. 46). Taigi, išteisintojo tvirtinimas apie dviratininko staigų pasukimą į kairę, atsižvelgiant į kitus išteisintojo parodymuose esančius prieštaravimus ir neatitikimus kitai bylos medžiagai, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Pirmos instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą apie dviratininko staigų pasukimą į kairę bei konstatavęs, kad dviratininko B. G. veiksmai, sudarę kliūtį tolimesniam saugiam automobilio RENAULT Laguna judėjimui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nuosprendyje analizavo įrodymus, atitinkančius šią išvadą, ir, nevertindamas įrodymų visumos, nepagrįstai nustatė, kad V. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2005-12-12 specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio vietoje užfiksuoti automobilio RENAULT Laguna stabdymo pėdsakai nurodytomis kelio sąlygomis atitinka apie 106 km/h greitį prieš pat stabdymo pėdsakų susidarymą. 2008-03-31 ekspertizės akte nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų, kad buvusioje kelio eismo situacijoje maksimalus leistinas 90,0 m/h transporto priemonių važiavimo greitis techniniu požiūriu būtų buvęs nesaugus ir nepriimtinas buvusioje kelio eismo situacijoje. Nors išteisintasis V. Z. teigia važiavęs 90 km/h greičiu, šie jo parodymai paneigiami ne tik minėta specialisto išvada, bet ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-03-31 ekspertizės aktu, kurio išvadų 1 punkte konstatuojama, kad prieš pat stabdymą automobilis RENAULT Laguna, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo apie 106 km/h greičiu. Šių dokumentų pagrindu kolegija daro išvadą, kad V. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 175.1 punktą, reglamentuojantį, kad „ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti: lengvaisiais automobiliais (...) kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu“.

Tiek 2005-12-12 specialisto išvadoje, tiek 2008-03-31 ekspertizės akte padaryta išvada, kad žiūrint kryptimi link Naujosios Akmenės, kelio ilgio atžvilgiu transporto priemonių susidūrimas įvyko ne toliau kaip kepurės radimosi vieta (2005-05-25 plane pažymėta skaičiumi penki) (T II, b. l. 102). 2008-03-31 ekspertizės akto išvadose automobilio RENAULT Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio susidūrimo eiga aprašoma (kryptimi link Naujosios Akmenės) sekančiai: V. Z. , vairuodamas automobilį RENAULT Laguna, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo apie 106 km/h greičiu. Tuo metu jam priekyje, kryptimi link Naujosios Akmenės, kelio važiuojamosios dalies dešine puse važiavo dviratininkas B. G. . V. Z., artėdamas prie dviratininko, stabdė vairuojamą transporto priemonę ir frontaline plokštuma, apie 0.6 m atstumu nuo dešiniojo automobilio krašto kontaktavo su dviračio užpakaliniu ratu. Prieš pat susidūrimą dviratis buvo pasuktas apie 10° kampu į dešinę pusę automobilio Renault Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išilginės simetrijos ašies atžvilgiu (žr. Kryptimi iš automobilio Renault Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galo). Susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko ne toliau kaip kepurės radimosi vieta, o kelio pločio atžvilgiu 1.6-2.2 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Po tokio kontakto dviratininkas B. G. pateko ant variklio dangčio ir trenkėsi į priekinį stiklą bei priekinę stogo dalį, o automobiliui ir toliau judant stabdymo režime buvo nublokštas link dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto. Dviratis po susidūrimo buvo nublokštas už kelio ribų, į dešinę pusę, o automobilis Renault Lagūna valst.Nr.(duomenys neskelbtini) sustojo autoavarijos vietos plane užfiksuotoje padėtyje (T II, b. l. 102). Analogiškas įvykio mechanizmas nustatytas ir 2005-12-12 specialisto išvadoje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad šioje eismo situacijoje dviratininkas važiavo nekeisdamas važiavimo krypties, todėl toliau bus analizuojama specialisto bei eksperto išvados, esant būtent šiai sąlygai. 2005-12-12 specialisto išvadoje nustatyta, kad automobilio RENAULT Laguna vairuotojas V. Z. važiavo didesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu važiuojančio dviratininko, laiku nemažino važiavimo greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, t.y. techniniu požiūriu nevykdė KET 173 ir 175.1 punktų reikalavimų ir tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Išvadose taip pat pažymėta, kad automobilio RENAULT Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Z., artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio dviratininko, privalėjo saugiai jį apvažiuoti. Buvusioje kelio eismo situacijoje tam, kad saugiai aplenkti priekyje ta pačia kryptimi mažesniu (priimtu 10,0 km/h) greičiu judantį dviratį, pastoviu 106 km/h greičiu judančiam, automobiliui Renault Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išilgine kelio kryptimi reikia nuvažiuoti 124,4 m atstumą. Jeigu dviratininkas B. G. važiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse 1.6-2.1 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tai tokiu atveju automobilio RENAULT Lagūna valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Z. , artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu ta pačia kryptimi važiuojančio dviratininko, saugiai apvažiuodamas dviratininką, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviračiu (T II, b. l. 102, 103).

Kelių eismo saugumo taisyklių 173 punktas numato: „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. V. Z. , 100 metrų atstumu pastebėjęs kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje, nesumažino greičio, pradėjo lenkimo manevrą likus tik 20 metrų iki dviratininko. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad stabdymo pėdsakų pradžioje yra tik vieno metro atstumas iki važiuojamosios dalies dešiniojo kelkraščio, lenkimo manevrą V. Z. atlikinėjo neįvažiuodamas į priešingą eismo juostą, maksimaliai nutolęs nuo dešiniojo kelkraščio 1,7 m. atstumu (tokie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokolo plane, T I, b. l. 21), tuo tarpu, kai eksperto nuomone, minimalus saugus lenkimo intervalas tiek į kairę, tiek į dešinę nuo 106,0 km/h greičiu važiuojančio automobilio RENAULT Laguna buvusioje kelio eismo situacijoje yra 0,88 m (T II, b. l. 99). Teismo nuomone, norėdamas saugiai aplenkti išteisintojo teigimu 1 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio važiuojantį dviratininką, jis turėjo daryti lenkimo manevrą nutolęs bent 1,88 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio. Teigti, kad lenkimo manevrui sutrukdė kairiajame kelkraštyje stovėjęs sunkvežimis, kaip tą bandė daryti išteisintasis, kolegija neturi pagrindo, nes 2008-03-31 ekspertizės akte konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimui būtų turėjęs įtakos kairėje kelio pusėje stovėjęs sunkvežimis. Vairuotojas V. Z. privalėjo įvertinti tai, kad dviratininkas važiavo pažeisdamas reikalavimą važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalis krašto, kad kairiajame kelkraštyje stovi kitas automobilis, turėjo įvertinti susidariusią situaciją ir imtis priemonių užtikrinti eismo saugumą, sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti automobilį. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. Z. nevertino situacijos šioje kelio atkarpoje ir ne tik nesiėmė papildomų priemonių eismo saugumui užtikrinti, bet toliau važiavo pažeisdamas taisykles – viršydamas leistiną maksimalų greitį. Teismas daro išvadą, kad greičio viršijimas sutrukdė V. Z. tinkamai įvertinti situaciją, o būtent tai, kad dviratininkas važiavo 1 m. atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto, jog dviratininko lenkimo vietos priešingoje kelio pusės kelkraštyje stovi krovininis automobilis ir prie vaikšto žmonės, kad jam, viršijant saugų greitį reikės aplenkiant pravažiuoti tarp dviratininko ir kelkraštyje stovinčio automobilio, kurio vienas ratas buvo užvažiavęs ant važiuojamosios dalies krašto.

Nors tiek 2005-12-12 specialisto išvadoje, tiek 2008-03-31 ekspertizės išvadoje konstatuota, kad jeigu dviratininkas B. G. važiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, 1,6-2,1 m. atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tai tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko B. G. veiksmai – nevažiavo kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies krašto ir tokiu būdu sudarė pavojingą kliūtį ta pačia kryptimi važiuojančioms ir link jo artėjančioms transporto priemonėms – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau tai nebuvo šio eismo įvykio sąlyga. 2008-03-31 ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, įvertinus automobilio ZIL užimtą kelio važiuojamosios dalies ruožą, maksimalų 2,1 m atstumą, kuriuo nuo važiuojamosios dalies krašto važiavo dviratis, saugų 0,88 m. intervalą kliūčiai aplenkti, automobilio RENAULT Laguna 1,75 m plotį, pateikti paskaičiavimai, kuriais remiantis daroma išvada, jog 7,0 m pločio kelio važiuojamosios dalies ruožo pakako tam, kad buvusioje kelio eismo situacijoje saugiai aplenkti dviratininką. Kolegija laiko, kad dviratininko veiksmai, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nevažiuojant kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, nebuvo šio įvykio kilimo sąlyga.

Taigi, aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 ir 175.1 punktų reikalavimus, tai yra tinkamai neįvertino kelyje susidariusios situacijos, neatliko saugaus lenkimo manevro, viršijo leistiną maksimalų greitį, ko pasekoje buvo partrenktas ta pačia kryptimi 1,6-2,1 atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiavęs dviratininkas, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. V. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. V. Z. kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vairuojant kelių transporto priemonę ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, pilnai įrodyta, jo veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. yra teisinga.

Skiriant V. Z. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje neteistas, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrą, rūpinasi pensinio amžiaus pasiligojusiais tėvais, jo padaryta veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai.

V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, V. Z. asmenybę, jo šeiminę padėtį, jam skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, ne didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji J. G. , O. Š., J. G. pareiškė civilinius ieškinius: J. G. – 2477 Lt turtinės žalos, O. Š. – 130 Lt turtinės žalos, J. G. – 20 000 Lt neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė prašė pripažinti civiliniams ieškovams J. G. ir O. Š. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes byloje nėra ieškinį pagrindžiančių įrodymų, dėl J. G. pareikšto ieškinio civilinio atsakovo atstovė palieka spręsti teismui, draudimo bendrovė pagal galiojančius norminius aktus sutinka atlyginti neturtinę žalą 500 eurų ribose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios J. G. ir O. Š. nėra pateikusios civilinius ieškinius įrodančių dokumentų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., civilinėms ieškovėms J. G. ir O. Š. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio antroje dalyje pažymėta, jog nusikaltimu padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nurodyta, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nukentėjusysis 2007 m. sausio 19 d. vykusiame teismo posėdyje parodė, kad jie yra moksleivis, jie su tėvu ir mama gyveno kartu, jis neteko tėvo ir maitintojo. Padarytas neatsargus nusikaltimas, asmuo, padaręs nusikaltimą, yra dirbantis, turintis pastovias pajamas. Šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybę, kad žuvusiojo dviratininko veiksmai, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nevažiuojant kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, rodo, kad dviratininkas nebuvo pakankamai atsargus, todėl nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad dėl nusikaltimo patirtas sukrėtimas turės įtakos nukentėjusiojo J. G. tolesniam gyvenimui, 10 000 Lt suma yra adekvati padarytai neturtinei žalai.

V. Z. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį RENAULT Laguna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jo, kaip transporto valdytojo, civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 161, II tomas), todėl išteisintąjį ir UADB (duomenys neskelbtini), sieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Pagal veikos padarymo metu galiojusią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), 100 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 500 eurų, t. y. 1725 Lt neturtinės žalos J. G. priteistina iš UADB (duomenys neskelbtini). Likusi 10 000 Lt neturtinės žalos dalis, tai yra 8275 Lt, priteistini iš V. Z..

Rezoliucinė dalis

n u sprend ž i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms J. G. ir O. Š. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš UADB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1725 (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis) Lt neturtinės žalos J. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 8275 (aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis) Lt neturtinės žalos J. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti.

B. G. dviratį, kepurę, laikrodį ir rankinę gražinti nukentėjusiajai O. Š. .