- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-93-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01314-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-93-544/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2215-755-2011 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei A. Š. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus po to, kai atsakovė šalių sūnui padovanojo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 15 000 Lt, prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą 1990-09-21 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; santuokoje įgytą dviejų kambarių butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį Akacijų g. 7-6, Dembavos k. Panevėžio r., kurio vertė 35 000 Lt, nuosavybės teise priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės priteisti 15 000 Lt kompensaciją. Nurodė, kad nesutapo jo ir atsakovės požiūriai į gyvenimą, šeimą. Jie nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl atsakovės kaltės, nes ji pastoviai namuose keldavo triukšmą, priekaištaudavo dėl smulkmenų, bendras gyvenimas neįmanomas, faktiškai jų šeima iširusi (b. l. 2-3, 31-32).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; santuokoje įgytą 15 000 Lt vertės dviejų kambarių butą priteisti jai, o ieškovui priteisti 7500 Lt kompensaciją, kurią ji privalo sumokėti iki 2015-11-01, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo už tą turtą priteisti 2444 Lt kompensaciją, kurią ieškovas privalo sumokėti iki 2012-10-01. Nurodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kai išsikraustė iš namų, pasiėmė daugybę santuokoje įgytų daiktų, su ja elgėsi nepagarbiai, nesirūpino namais ir šeima (b. l. 40-41).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis: priteisė atsakovės nuosavybėn 15 000 Lt vertės butą Šiltnamių g.3-6, Dembavoje, Panevėžio rajone, ieškovo nuosavybėn - kompiuterį 1000 Lt, spausdintuvą 100 Lt, skenuoklį 50 Lt, suvirimo aparatą 100 Lt, oblių 30 Lt, kampinį šlifuoklį 30 Lt, siaurapjūklį 50 Lt, akumuliatorinį grąžtą 30 Lt, frezą 50 Lt, kompiuterio kameras 2 vnt.- 160 Lt, vibracinį šlifuoklį 40 Lt vertės, viso - 1640 Lt vertės turtą. Teismas iš atsakovės už jai tekusią didesnę turto dalį ieškovui priteisė 6680 Lt piniginę kompensaciją, kurią nurodė sumokėti iki 2014-01-01. Ieškinį dalyje dėl čiužinio, navigacinės įrangos ir medienos padalijimo teismas atmetė. Teismas nustatė, jog šalys susituokė 1990-09-21, santuokoje gimė sūnus Tomas, kuris šiuo metu yra pilnametis. Apie pusę metų sutuoktiniai gyvena atskirai, kas rodo, jog jų santuokiniai ryšiai nutrūkę ilgą laiką, santuokinis gyvenimas tapo negalimas, susitaikymo laikotarpis santykių atkurti nepadėjo (CK 3.61 str.). Teismo nuomone, šalys savo teiginių apie kiekvienos jų kaltę dėl šeimos iširimo neįrodė, todėl sprendė, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo butą Šiltnamių g. 3-6, Dembavoje, Panevėžio rajone, kurio 15 000 Lt vidutinė rinkos vertė nustatyta VĮ Registrų centras duomenų banko išrašo duomenis 2011 m. rugsėjo mėnesiui. Kadangi kitokių duomenų nepateikta, teismas šią turto vertę pripažino buto rinkos verte. Dalintino kilnojamojo turto sudėtį ir vertę teismas nustatė pagal šalių paaiškinimų ir jų pateiktų procesinių dokumentų turinį. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktu kilnojamojo turto įvertinimu, nes atsakovė jį įvertino įsigijimo ar analogiškomis kainomis, o pagal jo vertę turto dalijimo metu (CK 3.119 str.). Atsakovė kitokios daiktų vertės įrodymų nepateikė. Čiužinys, navigacinė įranga yra įsigyti šalių sūnaus Tomo, nepateikta įrodymų ne jis mokėjo už pirkinius, todėl šio turto teismas nepripažino dalintinu tarp šalių turtu. Medienos teismas nelaikė dalintinu turtu, nes ji anksčiau panaudota šalių turto remontui, o dalijamas tik realiai turimas turtas (CK 3.127 str.). Teismas vadovavosi CPK 376 str. ir nurodė, kad šiuo atveju šalių turtas turi būti dalijamas realiai, įstatyme numatytais būdais natūra ar taikant kompensacijos mechanizmą, nes šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys nesudarė, todėl viena sutuoktiniui paskyrus vertingiausią turtą – butą, o kitam sutuoktiniui nepriteisus nei vertingo turto, nei kompensacijos, būtų pažeisti tokio sutuoktinio turtinės teisės. Ieškovo pozicija dėl turto dalijimo buvo nenuosekli ir pagrįsta ne racionaliais, bet emociniais argumentais, kurie teismo nebuvo priimti pakankamais ieškovui atsisakyti nuo jam priklausančios santuokoje įgyto turto dalies. Pažymėjo, jog šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reiktų nukrypti nuo šalių santuokoje įgyto turto lygių dalių taisyklės ar atleisti turtą gaunantį sutuoktinį nuo pareigos išmokėti kompensaciją (CK3.88 str. 1 d. 1 p., 3.87 str., 3.117 str.). Kadangi kilnojamieji daiktai yra ieškovo valdyme ir dėl padalijimo būdo nekilo ginčo, juos teismas natūra priteisė ieškovui. Nustačius, kad viso dalintino turto vertė 16 640 Lt, atsakovei priteisiamas 15000 Lt vertės butas, ieškovui - 1640 Lt vertės kilnojamasis turtas, tai ieškovui už atsakovės teismas priteisė 6680 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 71-74).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str.), santuokoje įgytą butą su bendro naudojimo patalpomis 15 000 Lt vidutinės rinkos vertės priteisti jai ieškovui nepriteisiant kompensacijos. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių nustatyti, kam priklauso automobilis FORD FIESTA. Nurodo, kad abi šalys buvo automobilį nusipirkę, tačiau ieškovas jai nežinant automobilį įregistravo kitos moters vardu ir naudoja iki šiol, taip nuslėpė santuokoje įgytą turtą. Vien šis faktas įrodo ieškovo nesąžiningumą ir kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo ir dėl jos kaltės, tačiau be pagrindo atsisakė pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nes smurto šeimoje faktas šalių paaiškinimais, liudytojų A. Š., G. D. parodymais buvo nustatytas.
Pirmos instancijos teismas buvo neobjektyvus, nes tik iš ieškovo žodžių per mažomis kainomis įvertino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, nors jokių įrodymų dėl daiktų vertės pateikta nebuvo (CPK 178 str.). Būtent jos nurodytos kilnojamų daiktų kainos buvo nurodytos atsižvelgiant į normalų tų daiktų nusidėvėjimą. Teismas nekilnojamojo turto padalinimo klausimą išsprendė išeidamas iš pareikštų reikalavimo ribų, nors ieškovas buvo nurodęs, kad neprieštarauja ir pageidauja, jog santuokoje įgytas butas atitektų jai neišmokant ieškovui kompensacijos, ir tai pažeidė abiejų šalių teises ir teisėtus interesus. Teismas, priteisdamas jai sumokėti ieškovui 6680 Lt kompensaciją, neįvertino, kad ji per trumpą laiką negali sumokėti tokio dydžio kompensacijos, nes gauna vidutiniškai 799,95 Lt darbo užmokestį, turi sumokėti mokesčius ir pragyventi. Byloje buvo nustatyta, kad įsigyjant butą ji prie jo įsigijimo prisidėjo didesne dalimi, nes buvo pasiskolinusi pinigų iš savo sesers D. G.. Teismas šiuo atveju neišėjo už pareikštų reikalavimų ribų ir sprendime teigia, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo lygių dalių taisyklės ar atleisti turtą gaunantį sutuoktinį nuo pareigos išmokėti kompensaciją. Teismas netinkamai įvertino ir duomenis apie tai, kad šalių santuokos metu įgyta 1000 Lt vertės mediena buvo panaudota ieškovo jo naujų namų, kuriuose dabar gyvena, remontui, o ne jų bendrų namų remontui, kaip kad nustatė teismas, be to, tai yra nauja ir posėdžio metu nenagrinėta aplinkybė. Mano, kad už medieną jai turėjo būti priteista kompensacija. Čiužinys ir navigacinės sistemos 2 vnt. yra užsakytos sūnaus vardu, bet pinigus mokėjo ji, o teismas šių aplinkybių nevertino ir šių daiktų nepadalino, nors jie yra pas ieškovą (b. l. 76-78).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovės teiginiai apeliaciniame skunde yra išgalvoti ir melagingi. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo žiauri ir neprognozuojama tiek jo, tiek sūnaus atžvilgiu. Atsakovė nenorėjo taikytis, nes pakeitė visus užraktus ir jo į butą nebeįsileido. Smurto faktas buvo išprovokuotas pačios ieškovės jam būnant afekto būsenoje, ir tai tebuvo stumtelėjimas nepadarant kūno sužalojimo. Atsakovė taip pat jam yra spyrusi matant jo motinai. Jo darbui reikalingas automobilis, todėl jį ir prašė priteisti. Atsakovė pradžioje ėmė teigti, kad loterijos bilietą jai kažkas padovanojo, tačiau vėliau automobilį be jo sutikimo perleido sūnui. Jis automobilio įsigijimui lėšų neturėjo, nes santaupas atidavė sūnui Tomui, kai šis steigė savo įmonę. Automobilis Ford Fiesta jam nepriklauso. Atsakovės materialinė padėtis žymiai geresnė, jos atlyginimas yra didesnis, be to, ji yra paveldėjusi sodybą su žemės sklypu Molėtų rajone. Jam reikalingi pinigai automobilio įsigijimui, todėl laukti kompensacijos iki 2014-01-01 negali. Iš atsakovės sesers paskolintą pinigų sumą grąžino abu iš santuokoje įgytų lėšų. Argumentai dėl 1000 litų vertės medienos yra išgalvoti, nes mediena buvo pirkta ir panaudota statant garažą, kuris šiuo metu yra atsakovės žinioje. Už čiužinį ir navigacinę sistemą jis į sūnaus Tomo sąskaitą pervedė 500 litų. Mano, kad nebuvo bylai pakankamai pasiruošęs, todėl būtų teisinga, kad turto vertę nustatytų nepriklausomas turto vertintojas, nes buto su garažu 15000 Lt kaina yra per maža (b. l. 84-85).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 320 str. 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja. Kaip matyti iš apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo, atsakovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis dalyje dėl santuokos tarp šalių iširimo kaltės nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, susijusius su šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis, jų teigimu, patvirtinančiomis kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia. Abi šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu ir smurto veiksmais viena prieš kitą. Liudytojai tvirtina, kad tarp šalių santykiai buvo blogi, o jų šeima faktiškai yra iširusi. Iš teismo posėdžio protokolų ir procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė atsiliepime ir priešieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo, kad jie santuokoje bendrojon jungtinėn nuosavybėn buvo įgiję automobilį FORD FIESTA, kurį ieškovas įregistravo kito asmens vardu ir dabar juo naudojasi. Todėl teismas pagrįstai nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kam priklauso automobilis, nes jo savininko nustatymas jokios reikšmės šiai bylai neturi ir ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo neįrodo. Teismas įvertino ieškovo elgesį dėl smurto, nes nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad ieškovas neigė mušęs atsakovę, tačiau nurodė, kad apsistumdymų būdavę, teigė, kad pati atsakovė jam suduodavo (b. l. 67-70). Tuo tarpu 2011-04-08 atsiliepime į ieškovo pareikštą ieškinį atsakovė nurodė, kad tarp jos ir ieškovo kildavę ginčai, kuriuos ji traktuotų kaip normalius šeimyninius santykius. Teismas įvertino liudytojų parodymus, šalių nurodytas konfliktų tarp jų kilimo priežastis, sutuoktinių elgesį tiek iki konfliktų, tiek po jų ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl abiejų sutuoktinių elgesio jų šeimoje nebuvo santarvės. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nebuvo abipusio moralinio palaikymo, jie neieškojo kompromisų, nesiekė tarpusavio supratimo, dėl ko šeima iširo. Kadangi nenustatyta nė vieno sutuoktinio konkreti kaltė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., bei konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje byloje teismas nusprendė, kad šalių santuokoje įgyto turto dalys lygios, nekilnojamąjį turtą priteisė natūra atsakovei, o ieškovui priteisė kilnojamąjį turtą ir kompensaciją už atsakovei tekusią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis šioje dalyje, nes, remiantis byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo būdas nustatytas tinkamai, nepažeidžiant nei CK 3.123 str. 1 d., CK 3.127 str. normų, nei bendrųjų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str.), nei šeimos santykių reglamentavimo principų (CK 3.3 str.). Šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui kompensaciją už jai tekusią didesnę turto dalį, neperžengė ieškinio ribų, nes ieškovas raštu pateiktuose procesiniuose prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis viena sutuoktiniui priteisiant turtą natūra, kitam – kompensaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui padalijant santuokinį turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių, nenustatyta. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, paskyrus vienam sutuoktiniui vertingiausią turtą – butą, o kitam nepriteisus nei vertingo turto, nei kompensacijos, būtų iš esmės pažeisti tokio sutuoktinio teisėti interesai ir teisės. Teismas pastebėjo ieškovo pozicijos dėl turto padalijimo nenuoseklumą, pripažino, kad atsiliepime į priešieškinį (b. l. 57-58) ieškovo nurodytas atsisakymas nuo jam priklausančios santuokoje įgyto turto dalies yra paremtas ne racionaliu, bet emociniu pagrindu, siekiant greitesnio bylos užbaigimo, todėl pagrįstai šių ieškovo argumentų ir motyvų nepriėmė ir nevertino kaip atsisakymo nuo ieškinio dalies padalinti santuokoje įgytą turtą. Teismo išvadų pagrįstumą ir atitikimą tikrovei patvirtina ir ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys, kuriame jis jau vėl prašo santuokoje įgyto turto padalijimo ir ginčija turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kokį santuokoje įgytą turtą įgijo šalys, nustatė, kad santuokoje įgyto 2 kambarių buto vidutinė rinkos vertė buvo 15 000 Lt, kilnojamojo turto vertę teismas nustatė pagal ieškovo nurodymą, kadangi atsakovė šių daiktų vertę nurodė jų įsigijimo ir analogiškomis kainomis, konstatavo, kad turtas, vadovaujantis CK 3.119 straipsniu, yra dalijamas jo rinkos kainomis ir jo vertė nustatoma dalijimo metu. Kadangi daiktai naudojant praranda dalį vertės, o atsakovė nepateikė kitokios daiktų vertės, teismas ieškovo nurodytą vertę ir paaiškinimus dėl kainos priėmė kaip pagrįstus. Sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės kompensacija pinigais ieškovo naudai, yra objektyvi ir įrodyta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus. Priteistas kompensacijos dydis yra adekvatus bylos duomenims, o byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį keisti. CK 3.119 str. reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Taikant tik lingvistinį aiškinimo metodą CK 3.119 straipsnio reikalavimų įvykdymas galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 d.). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (pvz., LAT CBS plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje 3K-P-186/2010). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalinti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Turto rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Teismui buvo pateikta duomenys, kad šalių santuokoje įgyto buto rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo 15 000 Lt (b. l. 53-54). Kitokių duomenų apie turto vertę pateikta nebuvo, todėl teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, pagrįstai vadovavosi pateikta pažyma. Ieškovas net ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą neteikė turto įvertinimo ataskaitos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad butas yra dviejų kambarių, Panevėžio rajone, gyvenvietėje, su vietiniais patogumais, kaip paaiškino atsakovė, tai medinis daugiabutis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodyta kaina yra aiškiai neprotinga ir neatitinka rinkos vertės (b. l. 9, 53, 67-70). Dėl išdėstyto ieškovo argumentas dėl turto vertės atmetamas. Nors bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, šalys naudojosi advokatų paslaugomis, teismo posėdžiai buvo atidėti abiejų šalių iniciatyva, tačiau nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie kitokią, nei nurodyta VĮ Registrų centras pažymoje, minėto buto rinkos vertę.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas priteisdamas 6680 Lt kompensaciją, neįvertino, ar ji bus pajėgi per teismo nustatytą terminą ją išmokėti. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo ir nepateikė tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų (CPK 284 str.). Priešieškinyje pati atsakovė nurodė, kad 7500 Lt kompensaciją ieškovui sutinka sumokėti iki 2015-11-01 (b. l. 40-42). Kadangi teismas priteisė mažesnę kompensaciją, tai turėjo pagrindą sutrumpinti ir jos išmokėjimo terminą. Teismo sprendimu turi būti vienodai lygiai ginamos abiejų šalių teisės ir teisėti interesai, o klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo termino nustatomas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, kurių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi. Atsakovei nėra užkirstas kelias su pagrįstu ir motyvuotu prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo kreiptis į teismą.
Atmestinas atsakovės argumentas, kad byloje nustatyta, jog ji prie buto įsigijimo prisidėjo didesne dalimi, nes skolinosi pinigų iš savo sesers. Ieškovas nurodo, kad skolą atsakovės seseriai grąžino jie abu santuokos metu, o atsakovė 2011-11-03 teismo posėdyje šią aplinkybę taip pat pripažino (b. l. 69, 76-77, 84-85). Kitokių įrodymų apie didesnę atsakovei priklausančio turto dalį byloje nėra. Todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip pagrindo nukrypti nuo dalintino turto lygių dalių principo.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad santuokoje įgytą 1000 Lt vertės medieną ieškovas panaudojo savo naujų namų remontui, ieškovas atsiliepime nurodo, kad mediena buvo pirkta ir panaudota garažo, kuris teko atsakovei, statybai (b. l. 84-85). Atsakovė savo teiginiui, kad ieškovas medieną panaudojo ne bendram šeimos turtui gerinti, pagrįsti įrodymų nepateikė, be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės ji pirmosios instancijos teisme neginčijo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad čiužinys ir navigacinės sistemos yra užsakytos sūnaus T. Š. vardu, bet už juos apmokėjo atsakovė. Iš rašytinių įrodymų turinio seka, kad daiktus pirko šalių sūnus T. Š., ir šie rašytiniai įrodymai (b. l. 45) nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl jais nesivadovauti teismas neturėjo jokio pagrindo. Ieškovas pripažįsta, kad šie daiktai yra pas jį, kad daiktai priklauso sūnui, todėl jam sumokėjo 500 Lt. Byloje nėra duomenų, kad tarp tėvo ir sūnaus būtų ginčas šiuo klausimu.
Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apeliacine tvarka nepaskundė, tai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų kelti negali, nes apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas ir negali bloginti apelianto padėties (CPK 313 str., 320 str. 1 d.).Todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.