- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1-993-795/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01512-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- K E
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant:
teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nesunkiai sutrikdė artimojo giminaičio sveikatą ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą:
2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.45 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl to, kad motina M. P. papriekaištavo dėl jo dažno girtavimo, peiliu badė virtuvinį stalą šaukdamas „sprok greičiau“. Tuo metu į virtuvę užėjusiam tėvui K E. P. paėmus ir numetus E. P. iš rankos išsprūdusį peilį, pagriebė iš stalo stalčiaus kitą peilį ir, laikydamas jį iškeltoje rankoje paruoštą dūrimui, šaukdamas: „ką, tu man trukdysi gyventi“, nusivijo tėvą į miegamąjį kambarį, kur K.E. P. lazda pavykus iš sūnaus rankų išmušti peilį, E. P. smogė tėvui vieną smūgį kumščiu į nosį, vieną smūgį delnu į dešinį skruostą, bei kumščiu sudavė į galvos sritį apie dešimt kartų, šaukdamas: „užmušiu kaip seną ožį“. K. E. P. nukritus ant lovos, sudavė apie penkis smūgius kumščiu į galvos sritį, padarydamas sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje virš kairės ausies kaušelio, viršugalvio dešinėje priekinėje srityje, kairės akies vokuose pereinančios į nosies nugarėlės kairiąją pusę, nosies kaulo lūžimą, nesunkiai sutrikdžiusius K.E. P. sveikatą. Tokiais savo veiksmais E. P. sukėlė K E. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. P. kaltu pripažino ir paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. į namus grįžo girtas. Virtuvėje valgant motina įkyriai bambėjo ir priekaištavo, kad jis geria, nedirba. Šie priekaištai suerzino E. P. ir jis peiliu, skirtu duonai raikyti, smeigė į virtuvės stalą. Į virtuvę atėjo tėvas K.E. P., jis atėmė peilį. Įvyko konfliktas, kurio metu tėvas virtuvėje, arba tarpduryje, sudavė jam medine lazda per galvą, o K.E. P. sudavė kelis smūgius tėvui į galvą. Tėvą vadino „senu ožiu“, grasino užmušti. Tai darė tik dėl girtumo. Tėvo atsiprašo, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis Konstantinas E. P. parodė, kad jis ir jo neįgali žmona M. P. gyvename jiems priklausančiame dviejų kambarių bute kartu su sūnumi E. P.. Sūnus nedirba, girtuokliauja, išgėręs reikalauja pinigų. Negavęs pinigų tampa agresyvus. K.E. P. bijo savo sūnaus, nes girtas jis smurtauja. 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.45 val., į namus grįžo girtas E. P.. Būdamas kambaryje, K.E. P. girdėjo, kaip žmona sūnui pasakė: tu vis geri ir geri“. Sūnus motiną pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais: „ tu sena žiurke, sprok greičiau, aš tave užmušiu“. Šiuos žodžius lydėjo bildesys. K.E. P. nuskubėjo į virtuvę, bijodamas, kad sūnus nesmurtautų prieš motiną. Virtuvėje pamatė, kad sūnus virtuviniu peiliu bado stalą, šaukdamas motinai „aš tave užmušiu“. Jis metė motinai į veidą duonos riekę. E. P. duriant peilio smaigaliu į stalą, peilis išslydo iš rankos. K.E. P. pagriebė peilį ir numetė jį tolyn. E. P. sušukęs: „ką, tu man trukdysi gyventi“, išsitraukė kitą peilį, atsistojo ir laikydamas iškeltoje rankoje peilį, nukreiptą į K.E. P., ėmė artintis prie nukentėjusiojo. K.E. P. nuėjo į miegamąjį ir uždarė duris. Siekdamas apsiginti nuo smurtaujančio sūnaus, nukentėjusysis prie lovos laikė medinę lazdą. Sūnui atėjus į kambarį ir grasinant peiliu, K.E. P. gynėsi šia lazda, išmušė jam iš rankos peilį. Kaltinamasis ranka trenkė tėvui smūgį į nosį, kumščiais daužė jam galvą. Kiek kartų trenkė į galvą nukentėjusysis pasakyti negali. K.E. P. kniūbsčias nukrito ant lovos. Sūnus toliau kumščiais daužė gulintį K.E. P.. Nukentėjusysis suprato, kad sūnus jį norėjo nužudyti arba sužaloti, nes E. P. prieš jį smurtavo ir ankščiau. Vieną kartą baudžiamoji byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Dar kartą sužalotas K.E. P. atsisakė prieš sūnų rašyti pareiškimą. Dėl sūnaus padarytų sužalojimų tą patį vakarą buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Sūnui E. P. jis negali ir nenori atleisti.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1836/13(03) nurodyta, kad K.E. P. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje virš kairės ausies kaušelio, viršugalvio dešinėje priekinėje srityje, kairės akies vokuose pereinančios į nosies nugarėlės kairiąją pusę, nosies kaulo lūžimas. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. K.E. P. galvoje išskiriamos trys trauminio poveikio vietos (b.l. 15).
Policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis K.E. P.. Jis nurodė, kad sūnus E. P. grasino peiliu, grasino užmušti, mušė rankomis į galvą. K.E. P. veidas buvo sužalotas, kruvinas, jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (b.l. 1-3).
Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad kaltinamasis E. P. nusikaltimų metu buvo neblaivus. 2013 m. rugpjūčio 23 d., 20.37 val. jam nustatytas 2,92 prom. girtumas (b.l. 41).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. P. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo šeimos nario - tėvo K.E. P. sveikatą, ir mušdamas jį sužalojo dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamasis E. P. prisipažino supykęs ant nukentėjusiojo K.E. P. dėl jo priekaištų ir dėl to, kad šis sudavė jam lazda, todėl smogęs nukentėjusiajam į galvą keletą smūgių. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį namuose sumušė sūnus E. P.. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo K.E. P. kūno, atitinkantys kaltinime aprašytą jų atsiradimo mechanizmą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra konfliktiški, E. P. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį K.E. P., tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusysis K.E. P. patvirtino, kad sūnaus E. P. agresiją ir fizinį smurtą jis kenčia nuolat, keletą kartų dėl to kvietė policijos pareigūnus, bet dėl artimų šeiminių santykių atsisakė rašyti pareiškimus. Jis nurodė, kad E. P. nuolat grasina nužudyti tėvą ir motiną, sakydamas, kad jie per ilgai gyvena. Toks sistemingos psichinės ir fizinės prievartos buvimas artimoje kaltinamojo aplinkoje, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje.
Grasinimas nužudyti nukentėjusįjį K.E. P. buvo išsakytas demonstruojant į jį nukreiptą peilį, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiajam realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis K.E. P. galėjo pagrįstai manyti, jog su tokiu peiliu E. P. galėjo jį nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamojo sunki neblaivumo būsena, jo nuolatinis tėvų terorizavimas, grasinimas peiliu, daugybės smūgių sudavimas patvirtina, kad grasinimas nužudyti nukentėjusįjį buvo realus, ir jo realumu abejoti nukentėjusysis neturėjo pagrindo. E. P. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sudėtis.
E. P. suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajam K.E. P. baimę dėl jo sveikatos ir gyvybės, verčia jį nuolat nesaugiai jaustis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius į veidą ir galvą suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jam skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusįjį, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamajame akte aprašant šią nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad kaltinamasis E. P. sudavė nukentėjusiajam K.E. P. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos ir veido sritį, o nukritusiam ant lovos sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą. Kaltinamasis E. P. neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau tvirtino, kad smūgių buvo mažiau. Nukentėjusysis K.E. P. taip pat negalėjo įvardinti tikslaus suduotų smūgių skaičiaus, nurodydamas, kad smūgių buvo daug. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K.E. P. galvoje išskiriamos trys trauminio poveikio vietos (b.l. 15). Dėl šios priežasties kaltinime nurodyta suduotų smūgių skaičius patikslinamas, nurodant, kad kaltinamasis E. P. kumščiais sudavė nukentėjusiajam apie dešimt smūgių į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant lovos, sudavė apie penkis smūgius į galvos sritį.
Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą to paties kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tėvo K.E. P. sveikatos sutrikdymą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. E. P. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis turi nepilnamečių vaikų, tačiau prie jų auklėjimo ir išlaikymo neprisideda (b.l. 31).
E. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiojo K.E. P. ir nuoširdžiai gailisi dėl jo patirtų išgyvenimų. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas)..
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam E. P. skiriama BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė.
Vadovaujantis to paties kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Kaltinamasis E. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis E. P. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą. Šios aplinkybės nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidedamas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. P. įpareigojamas, dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo K.E. P..
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė- suėmimas, panaikinama ir E. P. paleidžiamas teismo posėdžių salėje.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. (dvi paros), bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 m. rugsėjo 9 d. (b.l. 42-43, 53, 60, 65-66).
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM ikiteisminio tyrimo metu pareiškė E. P. 86,78 Lt civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b.l. 18-22). Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis K.E. P. dėl kaltinamojo E. P. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 86,78Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis E. P., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužalotų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 86,78 Lt civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Kaltinamasis E. P. pripažįsta civilinio ieškovo – valstybinių ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 2 dalimi, 432 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti areštą keturiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą – vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. P. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo K.E. P..
Bausmės vykdymo atidėjimo termino eigos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį E. P. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. (dvi paras), bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. P. 86,78 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.