Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės D. A. atstovui advokatui A. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui E. M., trečiasis asmuo byloje J. A. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų pripažinta, kad E. M. nėra biologinis G. M. tėvas, o G. M. nėra biologinė E. M. dukra, ir kad G. M. gimimo įraše būtų panaikinti duomenys, jog E. M. yra jos tėvas. Taip pat nurodė, kad tikslinga pripažinti, jog trečiasis asmuo J. A. yra biologinis G. M. tėvas. Paaiškino, kad skyriaus specialistams nepavyko išklausyti atsakovo E. M. nuomonės dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, kadangi nuvykus ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), buto duris atidariusi moteris informavo, kad E. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę Alytaus pataisos namuose. Bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 16 d. Skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka bei tikslinga nustatyti, jog trečiasis asmuo J. A. yra G. M. biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. A. ir atsakovas E. M. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 252. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-198-652/2015 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 21 d. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą G. M., kurios gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, gimimo įrašo Nr. 19. Gimimo liudijimo įraše G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina nurodyta D. M., tėvu nurodytas E. M..

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė Norvegijoje atliko DNR ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad trečiasis asmuo J. A. yra G. M. biologinis tėvas bei pateikė šią faktinę aplinkybę patvirtinantį dokumentą. Iš byloje pateiktos 2022 m. kovo 23 d. Teismo medicinos genetikos ekspertų ataskaitos matyti, kad J. A. yra G. M. biologinis tėvas su 99,9999 procentų tikimybe. Atsakovas E. M. nurodė, jog su ieškiniu sutinka, pretenzijų neturi.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pridėtų dokumentų, ieškovė su atsakovu jau ilgą laiką kartu negyvena, jokių ryšių nepalaiko ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu J. A., kurį G. M. paskutiniu metu vadina tėčiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, kad atsakovas E. M. nėra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas yra G. M. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 187 straipsnis, CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo.

CPK yra įtvirtinta teismo pareiga, nagrinėjant šeimos bylas, būti aktyviam. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad E. M. tėvystė G. M. atžvilgiu yra nuginčyta, bei siekiant užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, yra būtina šioje byloje išspręsti ir tėvystės nustatymo klausimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Šioje byloje atliktos DNR ekspertizės 2022 m. kovo 23 d. Teismo medicinos genetikos ekspertų ataskaita patvirtina, kad trečiasis asmuo J. A. yra G. M. biologinis tėvas su 99,9999 procentų tikimybe. J. A. teikdamas atsiliepimą nurodė, kad jis kartu su ieškove augina, auklėja G. M., rūpinasi jos gerove, juos sieja artimi ryšiai, paskutiniu metu ji jį vadina tėčiu. Taip pat nurodė, kad, esant aiškiam pagrindui, tuo pačiu sprendimu būtų tikslinga viršyti pareikštus reikalavimus ir nustatyti jo tėvystę G. M. atžvilgiu. CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patikimai patvirtina trečiojo asmens J. A. tėvystę ir teismas laiko įrodyta, kad J. A. yra G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 177, 185 straipsniai, CK 3.146–3.148 straipsniai). Atsižvelgiant į vaiko interesus, nuginčijus tėvystę ir nustačius, jog vaiko tėvas yra trečiasis asmuo J. A., vaikui suteiktina tėvo pavardė ir atitinkamai keistini vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko biologinį tėvą (CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, tačiau prašo priteisti iš atsakovo jos sumokėtą 94,00 Eur žyminį mokestį.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus priežastis, dėl kurių reikėjo pradėti procesą teisme, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, manytina, kad šiuo atveju nebūtų teisinga iš atsakovo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys yra visiškai patenkintas. Bei vadovaujantis tais pačiais motyvais iš ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 17,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270, 279, straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M. nėra biologinė E. M. dukra.

Panaikinti Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. sausio 17 d. įregistruoto gimimo įraše Nr. 19 duomenis, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. M. yra J. A. dukra.

Suteikti vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinio tėvo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui, duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui ir naujo gimimo liudijimo išdavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.