Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-106/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-21
Bylos Nr.
2K-106/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Gintaras Goda
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-106/2006Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko,sekretoriaujant D. Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas laisvės atėmimu pagal:

BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams,

BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 28 d., apie 3.00 val., savo bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“ panaudojo prieš R. L. fizinį smurtą – sumušė, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė R. L. turto už 510 Lt.

Be to, A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2003 m. gruodžio 28 d., apie 3.30 val. įsibrovė į R. L. butą, esantį ,,duomenys neskelbtini“, ir pagrobė R. L. turto už 935 Lt.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis jokių nusikaltimų nepadarė. Kasatorius nurodo, kad dėl vagystės nėra jokių jo kaltės tiesioginių įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta net daktiloskopinė ekspertizė, pagal kurią būtų galima nustatyti tikrąjį kaltininką. Daktiloskopinė ekspertizė nebuvo atlikta neva dėl to, kad nebuvo eksperto. Dėl to, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio ir XXI skyriaus nuostatos. Be to, teismas, grįsdamas jo kaltę dėl vagystės, rėmėsi šališko ir suinteresuoto liudytojo parodymais, kuris yra ikiteisminio tyrimo tyrėjas, pažinojęs kasatorių anksčiau. Taip pat visiškai nesvarstydamas teismas rėmėsi ir nukentėjusiosios parodymais, o jo visus argumentus nemotyvuotai atmetė. Kasatorius mano, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vien todėl, kad jis anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus. Taip pat nesant įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nuteistas ir už plėšimą, teismas vėl rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, o jo parodymus nemotyvuotai atmetė.

Kasatoriaus manymu jam nepagrįstai inkriminuoti du nusikaltimai, nes tai viena tęstinė veika, todėl tokiu atveju turėjo būti taikomas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaip bylos aplinkybių neišsamų ir šališką išnagrinėjimą kasatorius nurodo tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta daktiloskopinė ekspertizė, o liudytojas – ikiteisminio tyrimo tyrėjas yra šališkas asmuo. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad daktiloskopinė ekspertizę galima atlikti tuo atveju, jei apžiūrint įvykio vietą paimami pirštų pėdsakai. Šioje byloje pirštų pėdsakai įvykio vietos apžiūros metu nebuvo paimti. Vien ta aplinkybė, kad liudytojas A. A. yra ikiteisminio tyrimo tyrėjas, nėra pagrindas teigti, kad jis šališkas, be to, šio liudytojo nurodytą aplinkybę, kad atvykus į nukentėjusiosios R. L. butą laiptinėje matė A. B., patvirtino ir nukentėjusioji R. L.

Kasatoriaus kaltę tiek dėl plėšimo, tiek dėl vagystės patvirtina nuosprendyje išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visetas. Nukentėjusiosios R. L. parodymai nuoseklūs, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas patvirtino ir objektyvūs duomenys – specialisto nustatyti sužalojimai, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo R. L. parodymais abejoti.

Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasaciniame skunde neteigiama, kad teismo sprendimas pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų.

Kasatorius nepasinaudojo savo teise apskųsti nuosprendį apeliacinės instancijos teismui. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Tęstiniu nusikaltimu laikoma tokia veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Plėšimo ir vagystės objektyvieji požymiai yra skirtingi, todėl tai nėra tapatūs veiksmai ir negali būti laikomi tęstiniu nusikaltimu. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes kasatoriaus veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras AidukasGintaras GodaVytautas Masiokas