Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje A. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2010-02-05 pagal LR BK 290 str., 20 MGL bauda, tačiau 2011-01-17 Prezidento dekretu ,,Dėl malonės suteikimo“ nuo bausmės atleistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos BK 226 str. 2 d., 223 str. 1 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplaidus apskaitos tvarkymas.

kaltinamasis A. K., būdamas visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vienasmeniu valdymo organu netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos dėl ko visiškai negalima nustatyti organizacijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros šiomis aplinkybėmis:

kaltinamasis A. K., būdamas visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat (duomenys neskelbtini) įstatų 4 skyriaus nuostatas, būdamas vienasmeniu šio centro valdymo organu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2012-11-15 iki 2015-05-29) 21 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies bei įkurtos organizacijos įstatų 5 skyriaus nuostatomis, būdamas atsakingas už visuomeninės organizacijos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimą, tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat 6 straipsnio 2 dalies prievolę, įtraukti į apskaitą visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2003-05-12 iki 2017-10-19, netvarkė teisės aktų reikalaujamos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima visiškai nustatyti šio juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003-05-12 iki 2017-10-19, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą A. K. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad visuomeninę organizaciją (duomenys neskelbtini) jis įkūrė prieš 10 ar daugiau metų. Įplaukų į organizacijos sąskaitą buvo nedaug, jautėsi skurdas. Kadangi pajamų nebuvo tai ir apskaityti nebuvo ką. Gautą iš UAB (duomenys neskelbtini) 300 eurų paramą išleido apmokėdamas telefono ir kanceliarinių prekių išlaidas. Išlaidų čekius turėjo, bet kratos metu jie buvo paimti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Liudytojas R. J., UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius parodė, kad A. K. ateidavo į jų bendrovę prašydamas jo įkurtai organizacijai skirti paramą. Pamena, kad 2017 m., jie skyrė jo organizacijai 300 eurų paramą.

Liudytojas K. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius plėtrai parodė, kad jų bendrovė parėmė A. K. įkurtą organizaciją pervesdama per banką 500 eurų ir 300 eurų.

Iš AB „SEB bankas“ 2017-10-10 rašto ir prie jo pateikto sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 103-105) matyti, kad 2017-06-15 į visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įskaityti 300 eurų, kuriuos pervedė UAB (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad 2017-06-17 ir 2017-06-22 iš sąskaitos nurašyti atitinkamai 250 eurų ir 10 eurų grynais, 2017-06-18 ir 2017-06-21 iš sąskaitos nurašyti atitinkamai 15,12 eurų ir 15,06 eurų atsiskaitant mokėjimo kortele už kurą, taip pat matyti lėšų nurašymai už banko administracinius mokesčius.

Iš apžiūros protokolo ir duomenų prie jo (t. 2, b. l. 25-30) matyti, kad apžiūrėjus kompiuterį, paimtą 2017-10-19 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) A. K. gyv. vietoje ir visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) registracijos vietoje, kompiuterio D diske, Faile „20100503“, faile „desktop“ bei faile „A.“ rasta VO (duomenys neskelbtini) veiklos sąmata 2009 metų nuo 2009.01.01. iki 2010.01-01. Taip pat D diske, faile „CDesktopas“, faile „a.“ rasta VO (duomenys neskelbtini) veiklos sąmata nuo 2015.01.01. iki 2017.01-01.

Iš kito apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 37-38) matyti, kad buvo apžiūrėta sąsiuvinis, buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti dokumentai paimti 2017-10-19 kratos metu, kaltinamojo namuose kur registruota ir jo įkurta VO (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu nustatyta, kad sąsiuvinio pirmuose dvejuose lapuose, yra ranka padaryti įrašai. Tai yra įrašai 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 metų. Įrašuose įrašyti prekių ir paslaugų pavadinimai bei šalia jų nurodyti skaičiai. Įrašai suskirstyti į dvi grupes, kurių pavadinimai „Įplaukos“ ir „Išlaidos“. Taip pat apžiūrėjus čekius, nustatyta, kad tai yra 2017 metų čekiai už degalų pirkimą. Apžiūrėjus kvitus bei PVM sąskaitas – faktūras nustatyta, kad tai yra apmokėjimai už telefono ryšio paslaugas. Juose nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat yra visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) įstatai, Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimas apie paramos gavėjo statuso suteikimą ar panaikinimą, juridinio asmens registravimo pažymėjimas, A. K. sutartis su banku „SEB“ dėl banko sąskaitos, VO (duomenys neskelbtini) sutartis su banku „SEB“ dėl banko sąskaitos. Apžiūrėtuose dokumentuose (kuro pirkimo kvituose, už telefoninius pokalbius išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, apmokėjimo kvituose) prekių ar paslaugų gavėju ir mokėtoju nurodyta ne VO (duomenys neskelbtini), todėl šių dokumentų teismas nepriskiria VO (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentams. Apžiūrai pateiktame sąsiuvinyje, įvardintame kaip (duomenys neskelbtini) jokių įrašų apie organizacijos gautas įplaukas ar išlaidas 2017 metais (kuomet buvo gauta parama) nėra. Pateiktas sąsiuvinis ir jame atlikti įrašai apie VO (duomenys neskelbtini) 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 metų įplaukas ir išlaidas, tačiau nėra nurodyta konkrečių datų ir dokumentų, pagal kuriuos buvo gautos įplaukos, ar patirtos išlaidos. Todėl apžiūrai pateiktas sąsiuvinis neatitinka apskaitos registrams taikomų reikalavimų nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimų, kur nustatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

Iš dar vieno apžiūros protokolo ir priedų prie jo (t. 2, b. l. 62-64) matyti, kad apžiūrėjus buhalterinės apskaitos dokumentus paimtus kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, pilnai tvirtinasi aukščiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė Visuomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini) 300 eurų, (t. 2, b. l. 77, 89), kad pervedė 500 eurų (t. 2, b. l. 91,93), kad kaltinamasis kreipėsi dėl paramos skyrimo (t. 2, b. l. 98, 104), kad visuomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini) suteiktas paramos gavėjo statusas (t. 2, b. l. 100). Paramų suteikimo atvejus visuomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini) patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų aktyvumo ataskaitos (t. 2, b. l. 120-124).

Ikiteisminio tyrimo metu patikrinus visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2015 m., 2016 m., pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 2, b. l. 172-177) nustatyta, kad deklaracijose nėra įrašų apie gautą pelną (paramą). Patikrinus tos pačios organizacijos paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą už 2013 m., matyti, kad gauta 1 000 litų iš UAB (duomenys neskelbtini), kad 300 litų panaudota internetui, 300 litų telefoniniams pokalbiams ir 400 litų kurui. Patikrinus (duomenys neskelbtini) paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą už 2014 m., matyti, kad gauta 1 000 litų iš Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir kad 1 000 litų panaudota kuro ir interneto išlaidoms. (t. 2, b. l. 62-171).

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja, kad A. K. būdamas visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vienasmeniu valdymo organu privalėjo tvarkyti šios organizacijos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau to nedarė ir dėl to negalima visiškai nustatyti jo vadovautos organizacijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Praeityje kaltinamasis teistas 2010-02-05 pagal LR BK 290 str., 20 MGL bauda, tačiau 2011-01-17 Prezidento dekretu ,,Dėl malonės suteikimo“ nuo bausmės atleistas, padarė nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino dalinai. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Jis du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (asmens duomenų tomas b. l. 7). Į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas. Įvertinus visą tai, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta baudos bausmė, nustatant minimalų jos dydį.

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-10-09, 7.53 val., susitikimo su K. M. metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), aiškindamas K. M. apie savo įtaką Alytaus miesto savivaldybei, nurodė, kad jo poveikio dėka Alytaus miesto savivaldybėje priimami sprendimai, kad be jo sprendimų priėmimo procesas sustoja ir dėl tų pačių motyvų toliau provokavo ir reikalavo, kad K. M. duotų jam neįvardinto dydžio kyšį grynais arba banko pavedimu, arba sumokėtų neįvardinto dydžio sumą už kurą, arba duotų neįvardintą sumą alkoholiniam gėrimui nusipirkti ir ten pat iš K. M., nesiekiančio, jog šis darytų poveikį Alytaus savivaldybės darbuotojams ir veiktų jo atstovaujamos įmonės interesais, priėmė ne mažiau, kaip 20 eurų kyšį ir dėl tų pačių motyvų toliau reikalavo, kad K. M. jį įdarbintų UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujamose pareigose, duotų pinigų kurui, pažadėdamas už tai toliau daryti poveikį Alytaus miesto savivaldybei šios įmonės interesais.

Tokiais tyčiniais tęstiniais nusikalstamais veiksmais, A. K., anot kaltinimo, laikotarpyje nuo 2017-05-25 iki 2017-10-09 Alytuje savo naudai iš K. M., nesiekiančio, jog jis (A. K.) darytų poveikį, reikalavo ir provokavo, kad K. M. duotų jam kyšį pinigais ir bankiniu pavedimu, įdarbintų jį įmonėje ir tiesiogiai priėmė iš K. M. ne mažiau kaip 380 eurų kyšį, iš kurių 300 eurų banko pavedimu ir ne mažiau, kaip 80 eurų grynais, pažadėdamas panaudojant savo visuomeninę padėtį, pažintis paveikti savivaldybės instituciją, jų atstovus, valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus teisėtai ar neteisėtai veiktų K. M. atstovaujamos įmonės interesais, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d.

Šis kaltinimas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Teismas nenustatė kaltinamojo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai kaltinamojo kaltumas įrodomas ir grindžiamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo A. K. nepripažino ir paaiškino, kad yra aktyvus, viskuo besidomintis pilietis ir miesto gyventojas. Kuomet mato, kad nevyksta darbai, nevykdomi projektai, jis visomis išgalėmis juos aktyvina, kad miestui ir rajonui būtų geriau. Šiais tikslais buvo įkūręs ir visuomeninę organizaciją (duomenys neskelbtini). Jos veiklai užtikrinti ir palaikyti visur ieškojo ir prašė paramos. Dėl jos buvo kreipęsis ir į UAB (duomenys neskelbtini), įsikūrusios Alytuje, vadovus ir porą kartų tą paramą gavęs. Jokių pažadų už tą paramą niekam nėra davęs ir jokio poveikio UAB (duomenys neskelbtini) naudai niekam nedarė ir nesiekė jo daryti. Pats yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir visur klausinėjosi, ieškojo darbo. Prašėsi įdarbinamas ir UAB (duomenys neskelbtini). Su kaltinimu visiškai nesutinka.

Pagal BK 226 str. 2 d., atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina ar tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas įvairiomis formomis, tačiau, bet kuriuo atveju, turi būti jam suprantamas ir aiškus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės kam konkrečiai jis ketino skirti pinigus ir ar iš viso ketino tai daryti – svarbu, kad pinigų davėjui susidarytų įspūdis, kad kaltininkas paveiks subjektą dėl kurio veiksmų bus patenkinti pinigų davėjo interesai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-696/2018; Nr. 2K-120-489/2016).

Aukščiau nurodytose Aukščiausiojo teismo nutartyse aptarti nusikalstamų veikų kvalifikavimo požymiai nagrinėjamu atveju nenustatyti.

Apklaustas liudytoju K. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius plėtrai, parodė, kad šioje byloje ir jis buvo įtariamuoju, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties. Teigia, kad su A. K. pažįstamas nuo 1982 ar 1983 metų. 2013-2015 metais jie buvo apsipykę ir nebendravo. Nuo 2015 metų vėl pradėjo bendrauti, kadangi A. K. liovėsi apie juos (jų bendrovę) neigiamai kalbėti. Jis dažniau pradėjo lankytis jų bendrovėje, prašėsi priimamas į darbą, sakė, kad neturi ko valgyti, prašydavo pinigų. Jis (liudytojas K. M.) sušelpdavo A. K. duodamas jam pinigų iš asmeninių savo lėšų. Du kartus parėmė A. K. įkurtą visuomeninę organizaciją pervesdami jai bankiniais pavedimais iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos į A. K. organizacijos sąskaitą 500 eurų ir 300 eurų. A. K. kalbomis, kad jis ką nors gali padaryti, paveikti visiškai netikėjo, nors šis ir girdavosi, kad gali viską pajudinti, paspartinti, kad jo dėka Alytuje greičiau juda visi reikalai ir pan. Rimtai šių A. K. kalbų nevertino ir žino, kad jis nieko negali padaryti. Pinigų A. K. duodavo ir jo įmonei pervedė dėl to, kad A. K. teigiamai juos vertintų.

Atsižvelgiant į tai, teismas K. M. asmeniškai duotus pinigus A. K. (keturis kartus po 20 eurų, viso 80 eurų) vertina kaip paramą asmeniškai A. K., o 300 eurų pervestus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos elektroniniu pavedimu į A. K. įkurtos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą kaip paramą šiai organizacijai. Dėl šiai organizacijai pervestų 500 eurų kaltinimas nepateiktas.

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą K. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 161-164) matyti, kad K. M. niekada nėra prašęs A. K. jokios pagalbos veikti savo arba UAB (duomenys neskelbtini) interesais ir tuo tikslu nėra davęs jam pinigų. Pinigų jam duodavo neapsikentęs įkyrių A. K. prašymų ir vengdamas konfliktinių situacijų su juo. Ne kartą A. K. yra pabrėžęs, kad jam (K. M.) iš jo nieko nereikia ir kad jis (A. K.) jo (K. M.) netrukdytų (2017-08-18; 2017-09-18; 2017-10-09 jų pokalbiai).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad kai nėra asmens reiškiančio konkretų pageidavimą, duodančio kyšį už tai ir tikinčio kad bus patenkinti jo (pinigų davėjo) interesai, o taip pat, ir nesant aiškaus bei konkretaus pinigus imančio asmens pažado (suvokiamo kyšio davėjui), o tik esant abstrakčioms, bendro pobūdžio kalboms apie miesto reikalus, mieste vykdomus projektus, ateities perspektyvas, lėšų pritraukimą, užsakymų turėjimą ir pan.,(taip teismas vertina visus įrašytus A. K. ir K. M. pokalbiai (t. 1, b. l. 17-66), negalima teigti, kad kaltinamojo veiksmuose yra baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., numatyto nusikaltimo sudėtis.

Ši išvada peršasi ir iš kitų bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų.

Liudytojas R. J., UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius parodė, kad A. K. kelis kartus, pateikęs prašymus, prašė paramos savo organizacijai. Pamena, kad skyrė 300 eurų paramą. Už šią paramą A. K. nieko nežadėjo. A. K. pareigų savivaldybėje nežinojo. Žinojo, kad jis yra kažkokios visuomeninės organizacijos vadovas. Apie porą kartų A. K. prašėsi įdarbinamas jų bendrovėje. Jis pas A. K. nieko neprašė. A. K. kalbų ir aiškinimų niekaip nevertina, dėmesio į jas nekreipė.

Liudytojas S. S., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriaus. specialistas parodė, kad A. K. pažįsta kaip miesto gyventoją kuris dažnai lankosi savivaldybėje, domisi įvairiais projektais yra labai aktyvus. Domėjosi kokie projektai vykdomi, kas planuojama statyti, pirkti. Išsakydavo savo nuomonę apie projektuose dalyvaujančias bendroves. Daryti kokį nors poveikį kam nors A. K. neprašė, o ir pagal jo išsakytą nuomonę nieko paveikti nebuvo galima, kadangi projektai yra visos tarybos kompetencija, o ne statybos skyriaus. Jo (A. K.) nuomonė jam nebuvo svarbi ir reikšminga.

Liudytojas J. K., buvęs miesto meras, šiuo metu tarybos narys parodė, kad A. K. buvo jo kaip tarybos nario (o ne kaip buvusio mero) visuomeninis patarėjas. Vėliau iš šių pareigų jis atsistatydino. Jis yra kompetentingas statybos reikaluose taip pat biudžeto klausimais. Žino, kad A. K. neturi darbo. Iš kokių lėšų jis gyvena nežino. Finansinės paramos jam neteikė.

Kad kaltinamasis A. K. yra pilietiškai ir visuomeniškai aktyvus ir reiškia nuomonę įvairiais klausimais matyti ne tik iš liudytojų parodymų, bet ir jo (A. K.) rašytų raštų įvairioms institucijoms ir asmenims (t. 2, b. l. 127-171).

Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. K. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., požymių, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra asmens reiškiančio konkretų reikalavimą, siekiančio jo įgyvendinimo, mokančio pinigus už tai ir gaunančio, iš pinigus imančio asmens, aiškiai suvokiamą pažadą, kad reikalai bus sutvarkyti. Todėl pagal baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., jis išteisintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti tai yra:

pinigai – 210 eurų, kuriems 2017-11-09 prokuroro nutarimu (t. 3, b. l. 46-47 ir 49-50) A. K. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (vėliau ši priemonė taikyta teismo nutartimis), saugojami STT Finansų skyriuje, adresu Jakšto g. 6, Vilniuje (t. 3, b. l. 158), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. K. nesant duomenų, kad jie įgyti nusikalstamu būdu.

Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT07-11RN-17; kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT07-10RN-17; kompaktinė plokštelė Nr. CD-3-20-17; kompaktinė plokštelė AB „Šiaulių bankas“; sąsiuvinis (96 lapai); čekiai, kasos pajamų orderiai, kvitai, PVM sąsk. faktūros – 56 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir nubausti 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 1883 ( tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) pap., įskaityti nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-19 10 val. 50 min., iki 2017-10-19 17 val. 15 min., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi A. K. laikyti 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL dydžio, tai yra 1807 (tūkstančio aštuonių šimtų septynių) eurų 68 centų baudą.

Vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą esančią AB ,,Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., A. K. išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti tai yra:

pinigus – 210 eurų, kuriems 2017-11-09 prokuroro nutarimu (t. 3, b. l. 46-47 ir 49-50) A. K. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (vėliau ši priemonė taikyta teismo nutartimis), saugojamus STT Finansų skyriuje, adresu Jakšto g. 6, Vilniuje (t. 3, b. l. 158), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K. nesant duomenų, kad jie įgyti nusikalstamu būdu.

Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT07-11RN-17; kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT07-10RN-17; kompaktinę plokštelę Nr. CD-3-20-17; kompaktinę plokštelę AB „Šiaulių bankas“; sąsiuvinį (96 lapai); čekius, kasos pajamų orderius, kvitus, PVM sąsk. faktūras – 56 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.