Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-166/2017

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Ugnius Trumpulis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68032-2015-0

2017 m. balandžio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas jam laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į S. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 27 d. 11.00 val. iki 2016 m. sausio 29 d. 10.58 val. išbūtas laikas, kas atitinka dvi laisvės atėmimo dienas.

S. S. baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos nutrauktas, kadangi nukentėjusysis atsisakė kaltinimo (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 416 straipsnio 3 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 11 d., apie 17.09 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalaudamas atiduoti pinigus, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius bute buvusiam R. P. į galvą, ranką, taip nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke su odos nubrozdinimu dešiniame antakyje, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kraujosruvą odoje dešiniame žande, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to R. P. jam padavė 30 Eur, tokiu būdu jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą R. P. priklausantį turtą, t. y. pinigus – 30 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. 30 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Pažymima, kad nukentėjusysis ir liudytoja V. K. pasak jų pačių parodymų, po sumušimo ir įvykdyto plėšymo, apeliantui išėjus iš buto, ne tik neužsirakino bute, bet ir iškart nepradėjo skambinti į policiją, tikslu kuo greičiau pranešti apie įvykdytą nusikalstamą veiką. Pasak apelianto teismui buvo paaiškintos šios aplinkybės, tačiau teismas minėtu aplinkybių neįvertino, neišsiaiškino, bei nepasisakė šio klausymu nuosprendyje. Tai pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metų liudytoja V. P. (K.) nurodo priešingas pačiam nukentėjusiajam duomenis. Apelianto manymu liudytojos V. P. (K.) parodymai yra melagingi, bei turi būti vertinami kritiškai, kaip suinteresuoto asmens parodymai, tikslu apsunkinti kaltininko padėtį. Pasak apelianto teisme buvo liudytojai, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti, kokias nors aplinkybes galinčias patvirtinti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu būtų įvykdytas plėšymas.

Teismo posėdyje nuteistasis S. S., jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija apeliacinius skundus nagrinėja jų ribose ir patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo nuteistasis S. S. ginčija veikos kvalifikaciją, teigdamas, jog jo padaryta veika yra ne plėšimas (BK 180 str. 1 d.), o fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.), o nesant nukentėjusiojo skundo pagal LR BK 140 str. 1 d. prašo bylą nutraukti. Tačiau teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą daro išvadą, kad priešingai nei bando įtikinti nuteistasis, apylinkės teismo sprendimo turinys patvirtina, kad S. S. nuteisimas pagal BK 180 str. 1 d. pagrįstas teisingu plėšimo nusikaltimo sudėties aiškinimu ir taikymu. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą dėl S. S. nuteisimo, pagal LR BK 180 str. 1 d. matyti, kad nuteistojo S. S. kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: iš dalies paties nuteistojo parodymais, nukentėjusiojo R. P., liudytojų V. P., R. R. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę padarius plėšimą bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Nuteistasis S. S. neneigia, jog naudojo prieš nukentėjusįjį R. P. fizinį smurtą, tačiau nesutinka, jog reikalavo ir paėmė iš nukentėjusiojo pinigus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus sukritikavo, kadangi jie paneigti nukentėjusiojo, liudytojos V. P., iš dalies liudytojo R. R. parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Iš nukentėjusiojo R. P. parodymų matyti, jog S. S. tik užėjęs į kambarį pradėjo vartoti prieš jį fizinį smurtą, t. y. sudavė smūgius į galvą, vėliau smūgiavo rankomis, kojomis, tempė ir šaukė, kad nukentėjusysis daugiau ant jo motinos nerėks, grasino išvežti į mišką. Nukentėjusysis parodė, kad jį bemušant, nuteistasis S. S. liepė duoti pinigų, po ko nukentėjusysis iš savo piniginės išsitraukė pinigus, kuriuos iš jo rankų paėmė S. S.. Liudytoja V. P. parodė, jog S. S. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, mušė jį tiek rankomis, tiek kojomis, šaukė, kad R. P. daugiau ant jo motinos nešauks, parodys jam įšalusią žemę, grasino išvežti į mišką. Liudytoja patvirtino, jog S. S. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų bei juos paėmė. Liudytojas R. R. parodė, kad kalbėdamas telefonu su nukentėjusiuoju R. P., išgirdo, kad yra šaukiama pagalba, prašoma nemušti, skundžiamasi, jog skauda. Taip pat iš šio liudytojo parodymų matyti, kad R. P. jam pasakojo, jog į butą įsiveržęs vyras reikalavo pinigų, pinigai jam buvo perduoti, kadangi nukentėjusysis buvo mušamas. Taigi vertinant nukentėjusiojo, liudytojų V. P., R. R. parodymus matyti, jog minėtų asmenų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo, liudytojų V. P., R. R. parodymais, kadangi jie logiški, papildantys vieną kitą, o susieti į vientisą loginę grandinę leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, apie S. S. kaltę nukentėjusiojo atžvilgiu padarius plėšimą. Nuteistasis S. S. liudytojos V. P. parodymus laiko melagingais, apeliuodamas į tai, kad šios liudytojos ir nukentėjusiojo parodymai skirasi dėl pinigų sumos. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje dėl šių aplinkybių padaryta pakankamai išsami analizė. Be to byloje esmė lieka, kad pinigai buvo reikalaujami, o šiuo atveju, sumos dydis veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nuteistasis ir bando sumenkinti aukščiau aptartus parodymus, tačiau jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kaip antai iš registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2015 m. gruodžio 11 d. 18.35 val. buvo gautas pranešimas, jog į pranešėjo dėdės butą, kurio tikslaus adreso pranešėjas nežino, atėjo du vyrai ir pradėjo konfliktuoti dėl automobilio parkavimo, tada sumušė pranešėją ir su automobiliu Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko link Salininkų. Vienas vyras buvo stambus, apsirengęs mėlyną striukę, kitas apsirengęs tamsiai. Iš R. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 11 d., apie 17.09 val., į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įsiveržė du nepažįstami vyrai. Vienas vyras mušė R. P., grasino išvežti į mišką, reikalavo pinigų. Vyras paėmė iš rankų 30 Eur ir pasišalino. Dėl įvykio padaryta fizinė ir turtinė 30 Eur žala. Iš specialisto išvados Nr. G 4203/15(01) matyti, kad R. P. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke su odos nubrozdinimu dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kraujosruva odoje dešiniame žande, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2015 m. gruodžio 11 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. P. atpažino S. S. kaip vyrą, kuris įėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jį mušė. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. K. (dabar P.) S. S. atpažino kaip vyrą, kuris 2015 m. gruodžio 11 d. įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mušė R. P., reikalavo pinigų.

Taigi nors nuteistasis S. S. nurodo, jog tik sumušė nukentėjusįjį, pinigų nereikalvo ir neėmė, tačiau tokia jo versija, paneigiama aukščiau išdėstytais faktiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas (BK 180 str.). Šiuo atveju nukentėjusysis buvo mušamas, nuteistojo išsakyti grasinimai išvešti į mišką, „parodys jam įšalusią žemę“ sukėlė baimę nukentėjusiajam, todėl reikalaujant duoti pinigus, nukentėjusysis bijodamas tolimesnio sumušimo tai ir padarė. Nuteistasis S. S. atėjo pas nukentėjusįjį ir jį mušė galimai iš chuliganiškų paskatų, tai yra, pradėdamas naudoti fizinį smurtą išreiškė nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu su jo motina, tačiau vėliau pradėjo reikalauti pinigų, kas, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, parodė, kad nuteistojo nusikalstamas sumanymas kito, bemušant nukentėjusįjį atsirado tikslas pagrobti jo turtą. Tokiu būdu nuteistojo neteisėti veiksmai peraugo į plėšimą. Nuteistasis suprato, kad betarpiškai naudoja smurtą, tuo pačiu reikalauja pinigų, o apiplėšus smurtas buvo nutrauktas. Tai, kad nukentėjusysis skambindamas į policiją tik nurodė, jog buvo sumuštas, bet pinigų pagrobimo neminėjo, nepaneigia nuteistojo S. S. kaltės. Akivaizdu, kad po įvykio nukentėjusysis buvo susijaudinęs, įsigandęs, tuo tarpu protokole-pareiškime nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jis buvo sumuštas, iš jo buvo paimta 30 eurų. Be to iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jam buvo svarbiausia tai, jog atvyktų policija, pagrindinis faktas buvo tas, kad jis buvo sumuštas, bei tai, kad iš karto bijojo kreiptis į policiją, kadangi nuteistasis grasino, kad sugrįš. Tai pat nuteistojo kaltės nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis apie įvykį pranešė praėjus tam tikram laikui, ar po įvykio neužsirakino durų. Esant nurodytoms aplinkybems, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo baudžiamosios bylos faktinius duomenis ir teisingai kvalifikavo S. S. veiksmus pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas). Daryti priešingos išvados apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. S. S. padarė apysunkį nusikaltimą – plėšimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito žmogaus sveikatą, jo veiksmų laisvę. Teismas pagrįstai nenustatė nei S. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę nuteistajam S. S. apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į pagrobto turto vertę, į tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas (taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei bei veikas susijusias su smurto panaudojimu kitam asmeniui), baustas administracine tvarka (taip pat ir už pažeidimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu), nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, atsiprašė nukentėjusiojo už fizinio smurto panaudojimą. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas S. S. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad S. S. labai gailisi, kad nesusivaldė savo emocijų ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau ši bei kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas S. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Bausmė nuteistajam paskirta teisinga. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.