- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-67/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Svetlanai Vasilevskajai, Svetlanos Vasilevskajos
- Atsakovas
- Valentinai Šakevič
- Advokatai
- Algis Tursas, Jonas Algirdas Smagurauskas
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovei Svetlanai Vasilevskajai, ieškovės atstovui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui, atsakovės atstovui advokatui Algiui Tursui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Svetlanos Vasilevskajos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-752-54/2008 atmestas ieškovės Svetlanos Vasilevskajos ieškinys atsakovei Valentinai Šakevič dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo. Tretieji asmenys byloje antstolio Vitalio Milevičiaus kontora ir Vilniaus miesto 24-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. Vasilevskaja 2007 m. spalio 1 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti V. Šakevič 2007 m. liepos 20 d. išduotą vekselį negaliojančiu, nutraukti 2007 m. liepos 20 d. vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą ir panaikinti vykdomąjį įrašą Nr. AG-2287/07, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai dirbant UAB „Akepus“ direktore, 2007 m. liepos 20 d. pagrindinė akcininkė V. Šakevič tariamai suteikė 164 000 Lt dydžio paskolą, kurios pagrindu buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Tvirtino, jog kredito ir paskolos nėra gavusi, o vekselį buvo priversta pasirašyti prieš ją panaudojus fizinę prievartą ir apgaulę. 2007 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl 164 000 Lt kredito pagal vekselį grąžinimo iki 2007 m. rugpjūčio 22 d.. 2007 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, nesant nusikaltimo sudėties. 2007 m. rugsėjo 11 d. ieškovė gavo antstolio V. Milevičiaus patvarkymą priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą pagal V. Šakevič pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2007 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AG-2287/07 dėl 164 497 Lt išieškojimo. Kadangi vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, uždarius ją tuometinės darbovietės patalpose, o kreditas jai nebuvo suteiktas, vekselis yra negaliojantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės S. Vasilevskajos ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2007 m. liepos 20 d. ieškovė pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji besąlygiškai įsipareigojo iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. sumokėti atsakovei V. Šakevič 164 000 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė, įgydama vekselį, tyčia veikė ieškovės nenaudai, t. y., kad vekselis buvo pasirašytas prieš ieškovę vartojant smurtą, jėga jos neišleidžiant iš bendrovės patalpų, nesuteikiant jai vekselyje nurodytos pinigų sumos. Kadangi ginčijamas vekselis buvo išrašytas 2007 m. liepos 20 d., o ieškovė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai parašė praėjus daugiau nei mėnesiui po vekselio išrašymo (2007 m. rugpjūčio 23 d.), t. y. tik po to, kai gavo atsakovės pranešimą dėl vekselio apmokėjimo, teismas pripažino tokį ieškovės delsimą nesuprantamu, nes tuo atveju, jeigu, kaip teigia ieškovė, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, ji turėjo nedelsdama apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Ieškovė pareiškime prokuratūrai tik abstrakčiai pažymėjo, jog ją bendrovės patalpose apgaulės ir fizinės prievartos būdu privertė pasirašyti vekselį. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pagal ieškovės pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nutarime konstatuota, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių kad kreditinių įsipareigojimų procese S. Vasilevskajos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, nėra. Ieškovė šio nutarimo neskundė. Be to, teismas nurodė, kad ant vekselio yra prierašas, jog ieškovė 164 000 Lt gavo, ir kaip teigė pati ieškovė, ji po tuo prierašu pasirašė. Iš minėto pareiškimo prokuratūrai matyti, kad ieškovė pinigus P. Keldanovič skolino su atsakovės V. Šakevič žinia, tuo tarpu, jei ieškovė būtų skolinusi savo asmeninius pinigus P. Keldanovič, nebūtų reikalo apie tai informuoti atsakovės, tačiau dėl to, kad pinigai buvo skolinami žinant atsakovei, tai iš dalies patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovė pinigus, gautus iš atsakovės, perskolino P. Keldanovič. Kadangi ieškovė nenuginčijo vekselio, teismas netenkino ir ieškinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. Vasilevskaja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai atmetė prašymus dėl įrodymų prijungimo, neiškvietė liudytojų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas taip pat neteisingai interpretavo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Vekselio turėtoja V. Šakevič tyčia veikė ieškovės nenaudai. Vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, uždarius ieškovę tuometinės darbovietės patalpose, grasinant, o pinigai nebuvo išmokėti, todėl neatitinka bendrųjų sandorio reikalavimų ir pažeidžia ieškovės teises. Teismas neteisingai interpretavo ir 5 000 Lt skolą P. Keldanovič. Skolos atsiradimo aplinkybės nebuvo tiriamos teismo posėdžio metu, o pinigai P. Keldanovič buvo skolinami iš darbo užmokesčio fondo. Teismas nepasisakė ir dėl 2007 m. lapkričio 22 d. audito išvadų, kurios įrodo vekselio atsiradimo pagrindą. Tai, kad teismas galimai buvo šališkas ir nevisapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, rodo tai, kad teismas neprijungė prie bylos darbo sutarties su UAB „Akepus“, neiškvietė liudytojų V. Žilino ir T. Vasilevskajos, nepareikalavo atsakovės turto deklaracijos bei papildomų rašytinių įrodymų, neišsiaiškino, kam ieškovei reikėjo 164 000 Lt sumos, kur ji šią pinigų sumą panaudojo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Šakevič prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, jog priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teismas teisingai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. praktika bei padarė pagrįstas išvadas. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė apgaulės pasirašant vekselį fakto, ir, kad teigdama, jog buvo priversta pasirašyta vekselį, tik siekia išvengti prievolės grąžinti 164 000 Lt skolą. Teismo atsisakymas prijungti prie bylos įrodymus, kurie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimui, yra teisingas ir pagrįstas. Kadangi apeliantė, pasirašydama vekselį, pripažino savo prievolę, todėl teismas ginčo santykiams pagrįstai taikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, netaikydamas bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, nes jos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skyrėsi: ieškovė reiškė reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, nesant sąmoningos laisvos valios atlikti tam tikrą teisinį veiksmą (šiuo atveju – išrašyti vekselį), o teismas nenustatė visų aplinkybių, ar ieškovė 2007 m. liepos 20 d. vekselį išdavė laisva valia, ar jos veiksmai atitiko jos vidinę valią, ar nebuvo nulemti apgaulės ar grasinimų, kuriuos nurodė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje J. Balasevičienė v. G. Ruseckas, byla Nr. 3K-7-216/2007, ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik aplinkybes dėl ieškovės kreipimosi į prokuratūrą, bet teismas nevertino vekselio išdavimo aplinkybių kartu su ieškovės nurodytu bendrovėje „Akepus“ nustatytu pinigų trūkumu, taip pat 2007 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados ikiteisminio tyrimo byloje, neanalizavo ieškovės nurodytos UAB „Akepus“ akcijų turėtojo pasikeitimo galimos įtakos vekselio išrašymui (ieškovė nurodė, kad ji buvo UAB „Akepus“ akcininkė ir turėjo 100 proc. akcijų tol, kol nebuvo priversta jų perrašyti ir pasirašyti vekselį), neįvertino ieškovės nurodytų įmonei padarytų lėšų trūkumų, kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kam ieškovei buvo reikalingi pinigai, ar būtent jie perskolinti P. Keldanovič, iš kur tokią sumą gavo (turėjo) atsakovė. Kolegija nustatė, kad iškeltoje baudžiamojoje byloje paaiškėjo, jog piniginė suma, išieškoma ginčo vekseliu, buvo susijusi su UAB „Akepus“ akcininkų padarytu lėšų (pinigų) trūkumu šioje bendrovėje; baudžiamojoje byloje nurodyta, kad ginčo vekselis išrašytas prievartos būdu; vekselis buvęs išrašytas pinigų trūkumui bendrovės kasoje pašalinti. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neįvertinta ta aplinkybė, jog ieškovė (vekselio davėja) išrašė atsakovei (vekselio turėtojui) paprastąjį vekselį; ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai; ieškovė turėjo teisę reikšti atsakovei prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasi jiems žinomais asmeniniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai nustatyti ir ištirti bylos faktus, susijusius su ieškovės reikalavimų pagrindu nurodytomis aplinkybėmis (kokie santykiai siejo ginčo šalis, dėl kurių galėjo būti išduotas ginčo vekselis, taip pat ar ginčo vekselį ieškovė išrašė laisva valia). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio, kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, teisinis ryšys gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas prievolei pagal vekselį atsirasti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialinės ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad esant skirtingai kasacinio teismo praktikai dėl vekselio negaliojimo pagrindo byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje J. Balasevičienė v. G. Ruseckas, byla Nr. 3K-7-216/2007, suformuluotu išaiškinimu, nes šią nutartį priėmė išplėstinė teisėjų kolegija, ji atspindi suformuotą teismų praktiką, joje pateikta argumentacija yra įtikinamesnė ir ji priimta vėliau, negu kita kasaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „ Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007).
Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.
Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3, 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, taip pat formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).
Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2007 m. liepos 20 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. sumokėti atsakovei V. Šakevič 164 000 Lt. Šio vekselio pagrindu Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaras A. Gaulia 2007 m. rugpjūčio 22 d. atliko vykdomąjį įrašą.
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu, nutraukti vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą ir panaikinti vykdomąjį įrašą. Kaip jau minėta, vekselio prigimtis, savybės, užtikrina jo viešą patikimumą, todėl skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas buvo nesąžiningas. Ieškovė nurodo, jog atsakovė, kurios naudai buvo išrašytas ginčijamas vekselis, buvo nesąžininga, nes parašą ant vekselio išgavo apgaule ir prievarta, t.y. atsakovė ir V. Žilinas panaudojo fizinį smurtą, jėga jos neišleido iš bendrovės patalpų, kol ji nepasirašė vekselio. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė minėtų aplinkybių, esančių pagrindu paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimui negaliojančiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas vekselis buvo išrašytas 2007 m. liepos 20 d., tačiau ieškovė pareiškimą Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai parašė praėjus daugiau nei mėnesiui po vekselio išrašymo 2007 m. rugpjūčio 23 d., t.y. tik po to, kai gavo atsakovės pranešimą dėl vekselio apmokėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog toks ieškovės delsimas nėra suprantamas, nes tuo atveju, jeigu, kaip teigia ieškovė, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, ji turėjo nedelsdama apie tai pranešti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, kad šios ištirtų įvykį ir priimtų atitinkamą sprendimą. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsisakė pagal ieškovės pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nutarime buvo konstatuota, jog objektyvių duomenų, kad kreditinių įsipareigojimų procese ieškovės atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, nėra. Pažymėtina, jog ieškovė šio nutarimo neskundė, o tokiu būdu sutiko su prokuroro nutarimu.
Tai, kad vekselio įgijėja iš atsakovės vekselį įgijo nesąžiningai, ieškovė neįrodė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vekselio pagrindu pradėtų vykdymo procedūrų nutraukimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo atmetė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius dėl jos valios, pasirašant vekselį, išraiškos, o taip pat dėl atsakovės nesąžiningumo ar smurto panaudojimo. Visi ieškovės teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, kaip gynybos versija, siekiant išvengti įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo. Nors ieškovė tvirtina, kad pinigų pagal vekselį nėra gavusi, tačiau ant vekselio yra prierašas, jog ieškovė gavo 164 000 Lt. Tai, kad pati pasirašė po įrašu ,,gavau“, ieškovė patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Be to, prokuratūrai rašytame pareiškime ieškovė buvo nurodžiusi, kad pinigai P. Keldanovič, kurių šis negrąžino, buvo skolinami su atsakovės V. Šakevič žinia, būtent dėl to atsirado trūkumas bendrovės kasoje. Jei ieškovė būtų skolinusi savo asmeninius pinigus P. Keldanovič, apie tai ji neturėtų informuoti atsakovės, tačiau, kaip nurodė ieškovė, pinigai buvo skolinami su atsakovės žinia, kas iš dalies patvirtina ir atsakovės teiginius, jog ieškovė perskolino pinigus P. Keldanovič. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme ieškovė apskritai neprisiminė, kad pareiškime prokuratūrai būtų rašiusi apie pinigų perskolinimo P. Keldanovič aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad vekselį atsakovė buvo priversta pasirašyti dėl to, kad bendrovės kasoje su atsakovės žinia susidarė lėšų trūkumas ir ji buvo verčiama šį trūkumą padengti. Aplinkybę, kad ieškovė buvo verčiama pasirašyti vekselį dėl kasoje rasto lėšų trūkumo paneigia ir tai, kad ginčijamas vekselis buvo pasirašytas 2007 m. liepos 20 d., tuo tarpu trūkumai bendrovės kasoje pirmą kartą buvo užfiksuoti atlikus UAB ,,Akepus“ grynųjų pinigų patikrinimą kasoje 2007 m. rugpjūčio 9 d., t.y. jau po to, kai buvo pasirašytas ginčijamas vekselis. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistei atlikus UAB ,,Akepus“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (2007 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada Nr. 11-2879 (07)). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, įgydama vekselį, būtų tyčia veikusi ieškovės nenaudai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, pagrįstai atsisakė ieškinį tenkinti. Nenuginčijus vekselio nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareikšto ieškinio reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsakovė teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog atsakovė V. Šakevič advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 360 Lt (t. 1, b.l. 131), 1 000 Lt (t. 2, b.l. 31) ir 1 000 Lt (t. 2, b.l. 32), už kasacinio skundo surašymą – 4 720 Lt (t. 1, b.l. 197). Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, mažina iš ieškovės atsakovei priteisiamą sumą advokato pagalbai apmokėti iki 6 000 Lt (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1 200 Lt, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2,5 val.) – 2 000 Lt, už kasacinio skundo surašymą – 2 800 Lt) (CPK 98 str. 2 d.), be to, iš ieškovės priteisiami ir 800 Lt žyminio mokesčio, kuriuos atsakovė sumokėjo už kasacinį skundą (t. 1, b.l. 185), iš viso 6 800 Lt.
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties matyti, jog teismas atsakovę iš dalies atleido nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimo (t. 1, b.l. 210-211). Už kasacinį skundą atsakovė turėjo mokėti 4 920 Lt, tačiau sumokėjo 800 Lt. Jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Taigi bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo iš dalies atleista – 4 120 Lt – valstybei privalo atlyginti ieškovė (CPK 96 str.).
Iš pralaimėjusios šalies, t.y. ieškovės, priteisiamos ir valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu – 50,10 Lt (t. 1, b.l. 139; t. 2, b.l. 3) (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Svetlanos Vasilevskajos (a/k 48309180484, gyv. Žemaitės g. 9-32, Vilniuje) atsakovės Valentinos Šakevič (a/k 47208310198, gyv. Tolminkiemio g. 3-12, Vilniuje) naudai 6 800 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Svetlanos Vasilevskajos 4 170,10 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt litų dešimt centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.