- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-2363-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10588-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- I. T.
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
- Trečiasis asmuo
- J. N., O. B.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei I. T. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – J. N. ir O. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės I. T. 2 639,02 EUR (9 112,02 Lt) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą buvo apdraudęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2010-09-11 draudikas buvo informuotas, kad butas užlietas, užliejimo metu buvo apgadintos buto virtuvės ir prieškambario lubos ir sienos, grindų laminato danga. UAB „Avarija“ darbuotojai 2010-09-11 nustatė, jog butas, trūkus skalbimo mašinos vandens pajungimo žarnai, buvo užlietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei I. T.. Dėl padarytos žalos draudikas naudos gavėjui išmokėjo 9 112,02 Lt draudimo išmoką, kurią sudarė 8 787 Lt (be PVM) buto remonto išlaidos, 200 Lt ekspertizės atlikimo išlaidos, 65,02 Lt išlaidos už UAB „Avarija“ iškvietimą ir 60 Lt išlaidos už drėgmės surinktuvo nuomą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos, kaip statinio savininkės, pareigų elgtis rūpestingai nevykdymu, t. y. nesugebėjimu naudotis savo turtu, kad nebūtų daroma žala kitiems, žalą sudaro ieškovo išmokėta draudimo išmoka, o šią žalą sąlygojo atsakovės neteisėti veiksmai, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodė, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. T. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu. Savo nesutikimą grindė nurodytomis papildomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2008-01-06 bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kitas draudiminis įvykis dėl kanalizacijos gedimo, kurio metu buvo užpiltos ir sugadintos buto laminuotos grindys, tačiau, išmokėjus draudimo išmoką, grindys po šio įvykio nebuvo keičiamos. Šio ginčo draudiminio įvykio metu vandens išsiliejimo mastas buvo nedidelis ir galėjo sušlapti tik lubos. Šią aplinkybę atsakovė grindė šalto vandens suvartojimu 2010 m. rugsėjo mėnesį, t. y. 2 kub. m, todėl toks vandens kiekis negalėjo sugadinti grindų, durų ar baldų. Butui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai neturi priežastinio ryšio su 2010-09-11 įvykiu, todėl jai neatsiranda pareiga atlyginti visą ieškovo nurodomą žalą. Atsakovė sutiko atlyginti 365,52 Lt žalą, t. y. 291,50 Lt už lubų perdažymą bei 65,02 Lt už UAB „Avarija“ iškvietimą, o likusio žalos dydžio, atsakovės manymu, ieškovas neįrodė. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog bute 2012-10-23 pasikartojo vandens nutekėjimo atvejis, kurio metu nustatyti tie patys sugadinimai, tačiau iki šiol bute Nr. (duomenys neskelbtini) remontas nebuvo atliktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės I. T. ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2 639,02 EUR žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 639,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 837,55 EUR bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neneigė, kad užliejimas įvyko dėl to, jog trūko jos bute esanti skalbimo mašinos vandens pajungimo žarna. Šią aplinkybę patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Todėl vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kad tiksli vandens nutekėjimo iš atsakovės buto priežastis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo, nustačius pavojingą, gadinantį turtą poveikį iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, teismas sprendė, kad egzistuoja viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai, kurie iš esmės pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama atsakovės nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų, siekiant apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl žalos dydžio. Atsakovė iš esmės sutinka atlyginti ieškovui 105,86 EUR dydžio žalą, kurią sudaro 84,42 EUR už lubų perdažymą ir 18,83 EUR už UAB „Avarija“ iškvietimą. Teismas, vertindamas dėl 2010-09-11 užliejimo kilusius padarinius, vadovavosi Nekilnojamojo turto apžiūros protokolu, UAB „Delfa“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), žalos dydžio įvertinimo ataskaita, fotonuotraukomis, byloje dalyvaujančių asmenų duotais paaiškinimais. Teismas nesirėmė eksperto Vytauto B. E. 2014-08-25 ekspertizės akto išvadomis, kadangi jos prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, pateiktas subjektyvus teisinis vertinimas, peržengiant nagrinėjamo klausimo ribas, be to, kvestionuojamas pats 2008 m. žalos kilimo faktas, kuris buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3442-803/2011 dalykas. Atsakovės teiginiai, kad užlietas butas iki 2010-09-11 įvykusio užliejimo buvo prastos būklės, yra nepagrįsti bei nepaneigia pačios žalos kilimo fakto, kurio atsakovė ir neginčijo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad tiek 2010-09-11 Nekilnojamojo turto apžiūros protokole, tiek UAB „Delfa“ 2010-09-17 buto žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje būtų įvertintas kitas, o ne 2010-09-11 įvykęs užliejimas, jo mastas ir padaryta žala (CPK 12, 178 str.). Atsakovė neįrodė, kad žalos dydžio įvertinimo ataskaitą parengęs UAB „Delfa“ darbuotojas G. J. vien dėl to, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų užliejimo žalos dydžio įvertinimą užsakė draudėja, yra šališkas ir suinteresuotas, kad žalos dydis būtų nustatytas draudėjos naudai. Tik todėl, kad atsakovė nesutinka su nustatytu žalos dydžiu, nesuponuoja kvalifikuoto turto vertintojo asistento šališkumo. Į bylą pateiktos 2008 m. ir 2010 m. nuotraukos – laminato išvaizda, pažeidimų lokalizacija, teismui leido daryti išvadą, kad po 2008 m. įvykusio užpylimo remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas, taip pat pakeista grindų laminato danga. Tai taip pat patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės 1 teismo 2011-06-14 teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-3442-803/2011 užfiksuoti liudytojų J. N. ir O. B. parodymai. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovui apskaičiuojant žalos dydį dėl 2010-09-11 iš atsakovės buto įvykusio vandens užliejimo, buvo įtraukta tik žala dėl buvusio įvykio 2010-09-11, o ne dėl 2008-01-06 įvykusio užliejimo, ir kad žala buvo padaryta luboms (atsakovė to neginčijo), sienoms ir grindimis. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad išsiliejęs vanduo negalėjo padaryti tokio žalos dydžio bei kad tam, kad visame bute iškiltų laminatas, reikia mažiausiai 2 kub. m vandens, o pagal atsakovės pateiktus įrodymus, tokį kiekį vandens atsakovė iš viso suvartoja per mėnesį, kadangi minėtos išvados yra pagrįstos tik prielaidomis ir spėliojimais, t. y. atsakovė neįrodinėjo, koks vandens kiekis būtų pakankamas žalai, kokia ji kilo 2010-09-11, atsirasti, ir kad įvykio metu išsiliejęs vanduo negalėjo sukelti nurodyto dydžio žalos (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatydamas žalos dydį, sprendė, kad tikslinga vadovautis UAB „Delfa“ 2010-09-17 parengta lokaline sąmata, kad joje nurodyti darbų kodai, koeficientai, kiekiai atitinka Statinių skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, be to, darė išvadą, kad UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo būtini ir susiję su padarytos žalos pašalinimu, t. y. nenustatyta perteklinių darbų. Teismas sprendė, kad visi UAB „Delfa“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai betarpiškai yra susiję su padarytos žalos padarinių likvidavimu, jis neturėjo pagrindo teigti, kad UAB „Delfa“ naudojo netinkamus įkainių kodus ir (ar) koeficientus. Teismas nesivadovavo pačios atsakovės 2014-10-07 sudaryta lokaline sąmata Nr. 3, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi reikiamą kvalifikaciją sudaryti minėtą sąmatą, be to, ji suinteresuota bylos baigtimi. Teismas taip pat nesivadovavo eksperto Vytauto B. E. ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertas nepateikė jo sudarytos lokalinės sąmatos, pagrindžiančios žalos dydį, o eksperto teiginius teismas laikė prieštaringais ir pagrįstais prielaidomis. Atsižvelgęs į tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta ištisinė laminato danga, nesant juostelių, kurios atskirtų vieną patalpą nuo kitos, teismas sprendė, kad tik dalies laminato pakeitimas yra negalimas, todėl keičiamo laminato kiekis buvo pagrįstai paskaičiuotas visam buvusiu laminatu išklotam grindų plotui, t. y. 52,73 kv. m., todėl atsakovės teiginius dėl laminato kiekio nepagrįstumo teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, kad laminato kaina nepagrįstai didelė, nes atsakovė savo teiginių neįrodė. Kadangi žalos atlyginimas turi grąžinti draudėją į buvusią padėtį, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su užliejimo metu 2010 m. UAB „Delfa“ nustatytomis aplinkybėmis dėl laminato kainos. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė žalos dydį, kuris yra lygus buto remonto kaštų sumai – 8 787 Lt (2 544,89 EUR), todėl minėta suma priteistina ieškovui iš atsakovės. Ieškovo prašomą atlyginti žalą be buto remonto kaštų, sudaro ir 57,92 EUR išlaidos už aplieto turto žalos dydžio įvertinimo ekspertizę, 18,83 EUR išlaidos už UAB „Avarija“ iškvietimą bei 17,38 EUR išlaidos už buto remontui reikalingų įrankių nuomą. Nustatęs, kad šios išlaidos pagrįstos, jas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad žalos atsiradimą sąlygojo būtent pirmiau nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas, ir konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtą atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, kaltės klausimas šioje byloje nėra įrodinėjamas. Atsakovė neginčijo, kad užliejimas įvyko iš jos buto, taip pat neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar pačios nukentėjusiosios tyčios ar didelio neatsargumo, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė ieškovui atlygino padarytą žalą, teismas ieškovo reikalavimą patenkino ir ieškovui iš atsakovės iš viso priteisė 2 639,02 EUR žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. T. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės 105,86 Eur; taip pat priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
Vertinant J. N. butui padarytos žalos dydį, nebuvo atskirti 2010-09-11 užliejimas ir kiek anksčiau - 2008-01-06, įvykęs užliejimas, kurio padaryta žala jau yra atlyginta. Iš esmės 2010-09-11 įvykusio užliejimo metu buvo apgadintos tik lubos, tačiau į padarytos žalos dydį buvo priskaičiuota ir grindims padaryta žala, nors grindys buvo apgadintos tik 2008-01-06 įvykusio užliejimo metu. Ekspertas D. K. negalėjo nurodyti, kurie lubų, sienų ir grindų defektai yra 2010-09-11 užliejimo pasekmė, o kurie ankstesnių užpylimų ir mechaninių pažeidimų pasekmė, taip pat negalėjo nustatyti, ar buvo pakeista laminuota danga koridoriuje ir virtuvėje, ar atsirado defektai grindyse po 2010-09-11 užliejimo, taip pat negalėjo atskirti ir klasifikuoti buto lubose ir sienose defektų, atsiradusių nuo 2010-09-11 užliejimo. Faktas, kad grindys buvo pakeistos, byloje įrodinėjamos tik suinteresuotų liudytojų parodymais bei nuotraukomis, kurių padarymo datos nustatyti neįmanoma. Nepaisant to, teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė ieškovo reikalauto dydžio žalą. Visi įrodymai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, buvo surinkti ieškovo iniciatyva. Nei atsakovė, nei jos atstovai negalėjo patekti į butą, kuriam buvo padaryta žala, ir įsitikinti, kad žalos mastai buvo nustatyti teisingai. Trečiojo asmens buto savininkės J. N. užsakymu UAB „Delfa“ parengtos žalos dydžio nustatymo ataskaitos apimtyje esanti lokalinė sąmata 12 274 Lt sumai sudaryta nepagristai ir turi akivaizdžių šališkumo požymių, ką patvirtino teismo ekspertas V. B. E., vertindamas šią žalos dydžio įvertinimo ataskaitą. Aplinkybė, kad ieškovas rėmėsi šia ataskaita, kaip draudimo bendrovė, atlygindama trečiajam asmeniui vandens užliejimu padarytą butui žalą, negali įpareigoti atsakovės regreso tvarka apmokėti ieškovui ieškinio sumą, nes būtent ieškovas teismui privalo įrodyti, kad visa reikalaujama atlyginti žala atsirado dėl atsakovės kaltės. Teismo ekspertų sukritikuotos UAB „Delfa“ žalos dydžio nustatymo ataskaitos teismas negalėjo laikyti žalos dydžio įrodymu. Teismo ekspertas D. K. taip pat niekur nepatvirtino, kad technologiškai buvo būtina keisti visą grindų dangą, tik perskaičiavo (patikrino) sudarytą sąmatą, palikdamas tuos pačius kiekius ir nurodydamas, kad įkainiai nebuvo taikomi visur teisingai.Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo bute po 2008 metų avarijos remontas nebuvo darytas. Todėl tiek turto vertintojai, tiek ir ekspertas D. K. negalėjo nustatyti kokiu metu buvo sugadintos grindys. Ta aplinkybė, kad būdama senyvo amžiaus liudytoja suklydo nurodydama avarijos (kuri įvyko 2008 m.) kitus metus, nedaro visų šios liudytojos parodymų nepatikimais. Atsakovė teigė, kad 2010 metų vandentiekio avariją pastebėjo pati ir užsuko pratekantį vandenį, vandens pratekėjo į kaimyno butą nežymus kiekis, pateikė vandens bute sunaudojimo ataskaitas iš kurių matyti, kad avarijos laikotarpiu vandens sunaudojimas neviršijo įprastinių atsakovės bute vandens sunaudojimo kiekių, todėl tokia žala nuo nežymaus vandens kiekio negalėjo padaryti tiek žalos užlietam butui, kaip nurodoma ataskaitose. Teismas į šiuos argumentus taip pat neatsižvelgė.Teismas vadovavosi suinteresuoto trečiojo asmens O. B. paaiškinimais, jog neva laminato dangos sujungti bute buvo neįmanoma, todėl būtina buvo keisti visą buto laminatą. Tačiau atsakovei neturėtų būti perkeliama viso buto laminato keitimo finansinė našta, o tik realiai sugadintų grindų sutvarkymo finansinė našta, nors ir šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Ieškovui priteista nepagrįstai didelė žala už naujos grindų dangos išklojimą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, tik nurodė, kad pakeisti tik dalį grindų dangos nebuvo įmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantė skunde nenurodo, kokių įrodymų teismas neįvertino. Teismas vertino ir apeliantės į bylą teiktus įrodymus. Tai, kad teismas juos atmetė kaip nepatikimus ir šališkus, negali būti vertinama kaip teismo sprendimo priėmimas vadovaujantis išimtinai ieškovo įrodymais. Apeliantė liudytojos S. K. parodymais įrodinėjo, kad remontas bute po 2008 m. užliejimo nebuvo atliktas, tačiau tokie liudytojos paaiškinimai buvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas išsamiai sprendime nurodė, kodėl nesivadovavo eksperto V. B. E. 2014-08-25 ekspertizės akto išvadomis. Nors ekspertas V. B. E. ir kritikavo UAB „Delfa“ sudarytą žalos dydžio paskaičiavimą, tačiau jis pats nepateikė jokios jo sudarytos žalos dydį pagrindžiančios lokalinės sąmatos, o kritikuodamas minėtą paskaičiavimą, apsiribojo tik deklaratyviais, prieštaringais ir prielaidomis pagrįstais teiginiais. Į eksperto D. K. ekspertizės akte pateiktas pastabas UAB „Delfa“ pateikė 2016 m. vasario 24 d. paaiškinimus, kuriuos įvertinęs, teismas kitų įrodymų kontekste priėmė sprendimą, kad UAB „Delfa“ paskaičiavimai yra patikimi. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie teismui būtų leidę daryti priešingas išvadas. Teismas tinkamai nustatė 2010 m. įvykusio užliejimo ir padarinių mastą. Byloje be ekspertų išvadų yra kitų įrodymų, iš kurių galima spręsti apie 2008 m. ir 2010 m. įvykusių užliejimų mastą, apie tai, kad po 2008 m. užliejimo padariniai buvo pašalinti, todėl apeliantės motyvas, kad 2008 m. ir 2010 m. užliejimų padariniai nebuvo atskirti, nėra pagrįstas. Byloje esantys įrodymai (2010 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, po draudžiamojo įvykio darytos fotonuotraukos) patvirtina, kad 2010 m. užliejimo metu be buto lubų ir grindų taip pat buvo apgadintos ir buto sienos (byloje esančiose nuotraukose, darytose po 2010 m. užliejimo, matyti vandens pratekėjimas per visą sienų ilgį; tuo tarpu 2008 m. sausio 6 d. buto užliejimas įvyko iš apačios, todėl šio užliejimo metu buto sienos per visą jų ilgį negalėjo būti apgadintos). Tai, jog po 2008 m. įvykusio užliejimo kilusios žalos padariniai buvo pašalinti, įrodo byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos, 2011 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr.2-3442- 803/2011, liudytojo A. S. parodymai. Vadinasi, net jei šioje byloje ekspertizes atlikę teismo ekspertai negalėjo atsakyti, ar buto grindys buvo sugadintos 2010 m. ar visi po 2010 m. įvykusio užliejimo užfiksuoti buto grindų pažeidimai buvo tik 2008 m. užliejimo pasekmė, kiti byloje esantys ir teismo įvertinti įrodymai, taip pat skirtingų užliejimų metu padarytų pažeidimų lokalizacija patvirtina, kad po 2008 m. įvykusio užliejimo buto grindys buvo keistos, o tuo pačiu - kad 2010 m. fiksuoti buto, įskaitant buto grindų, pažeidimai yra naujo užliejimo pasekmė. Aplinkybė, kad į bylą nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys laminato, skirto po 2008 m. įvykusio užliejimo padariniams pašalinti, įsigijimą, negali būti vertinama kaip esminė, paneigianti kitus byloje esančius įrodymus. Tai, kodėl po 2010 m. įvykusio užliejimo bute turėjo būti keičiamas 52,73 kv. m ploto laminatas, nors, kaip fiksuota draudimo bylos dokumentuose, vandens apgadinto laminato plotas sudarė tik 17,55 kv. m, išsamiai buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi byloje esančios buto grindų fotonuotraukos, iš kurių matyti grindų klojimo kryptis, buto savininkų pasirinktas ištisinis (be slenksčių) laminato klojimo būdas, taip pat eksperto D. K., trečiojo asmens O. B. ir eksperto G. J. paaiškinimai patvirtina, kad yra pagrista, vertinant padarytos žalos mastą, laikyti, jog buvo sugadintas visas bute iškloto laminato plotas, neatsižvelgiant i tai, kad 2010 m. įvykusio užliejimo metu galimai nebuvo sugadintas visas laminatas ištisai (be niekaip nepažeistų vietų). Be to, atsižvelgiant į laminato klojimo technologiją, nėra pagrindo abejoti, kad vanduo prasiskverbė ir pasiskirstė po visu grindų plotu, kas taip pat lemia aplinkybę, kad buvo būtina keisti visą laminato dangą. Pabrėžtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatytos laminato kainos apeliaciniu skundu neginčija. Durų išmontavimo būtinybė, keičiant laminato dangą, nustatė ne tik sąmatą sudarę UAB „Delfa“ žalų ekspertas, tačiau ir bute apžiūrą atlikęs teismo ekspertas D. K., tai, kad durys tikrai buvo išmontuotos, patvirtino teisme parodymus davęs liudytojas Stapulevič. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti eksperto V. B. E. bendro pobūdžio samprotavimai apie tai, kad keičiant laminatą, durys nėra išimamos. Apeliantė neįrodė, kad 2010 m. užliejimo metu iš jos buto išsiliejo nežymus kiekis vandens. Buto savininkai 2010 m. užliejimo padariniams pašalinti buvo net išsinuomavę drėgmės surinktuvą 3 dienoms, akivaizdu, kad tuo atveju, jei buto užliejimas būtų buvęs iš tiesų menkas, drėgmės surinktuvo poreikio nebūtų, tuo labiau - 3 dienoms. Apeliantė klaidingai nurodo, kad nei ji, nei jos atstovai negalėjo patekti į užlietą butą ir įsitikinti, ar žalos mastas nustatytas teisingai. Nors apeliantė buto apžiūroje nedalyvavo, tačiau apie užliejimo faktą žinodama nuo pat pradžių (apeliantė pati sustabdė iš jos buto vykusį užliejimą), niekada nesikreipė nei į buto savininkus, nei į žalos bylą administravusią draudimo bendrovę, kad galėtų kartu įvertinti padarytos žalos mastą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Dėl žalos padarymo masto
Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad 2010-09-11 įvykusio užliejimo metu buvo apgadintos ne tik lubos, bet ir sienos, ir grindys, pagrindė byloje pateiktais įrodymais, tokais kaip 2010m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, po įvykio darytos fotonuotraukos, byloje dalyvaujančių asmenų duotais paaiškinimai. Atsakovė nurodo, kad šį faktą patvirtino tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai, o ekspertas D. K. negalėjo nurodyti, kurie defektai yra 2010-09-11 užliejimo pasekmė, tačiau nenurodė argumentų, kodėl teismas turėjo atmesti tokius įrodymus kaip Nekilnojamojo turto apžiūros protokolas, fotonuotraukos. Atsakovė nurodo, kad ji ir jos atstovai negalėjo patekti į butą ir įsitikinti, kad žalos mastas nustatytas teisingai, tačiau ieškovo nurodyti argumentai, jog ji niekada nesikreipė nei į buto savininkus, nei į žalos bylą administravusią draudimo bendrovę, kad galėtų kartu įvertinti padarytos žalos mastą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe gauti įrodymus dėl žalos padarymo masto ir juos pateikti į bylą. Teigdama, kad siekė patekti į užlietą butą, atsakovė turėjo nurodyti, kada ir į ką kreipėsi dėl tokio įrodymo gavimo, dėl patekimo į užlietą butą, tačiau jai nenurodžius tokių duomenų, vertintina, kad atsakovė, turėdama galimybę teikti įrodymus apie buto užliejimo mastą, tokių įrodymų nepateikė.
Atsakovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, jog nutekėjo nedidelis vandens kiekis, į jos paaiškinimą, jog 2010 m. rugsėjo mėn. suvartojo 2 m³ vandens, toks vandens kiekis negalėjo sugadinti grindų, durų ar baldų. Ieškovas atsiliepime į skundą nurodo, kad buto savininkai 2010 m. užliejimo padariniams pašalinti buvo net išsinuomavę drėgmės surinktuvą 3 dienoms, akivaizdu, kad tuo atveju, jei buto užliejimas būtų buvęs iš tiesų menkas, drėgmės surinktuvo poreikio nebūtų, tuo labiau - 3 dienoms. Asmens paaiškinimas, kad tam tikras sunaudoto per mėnesį vandens kiekis įrodo užliejimo mastą, nėra pakankamu įrodymu užliejimo mastui nustatyti, kadangi vandens suvartojimas yra subjektyvus faktas, kuris priklauso nuo buto savininko veiksmų, gyvenimo aplinkybių. Atsakovė nenurodė, koks kiekis vandens užliejo butą, nepateikė kitų įrodymų, kad ieškovo nurodytas buto sugadinimo mastas galimas tik užliejus butą tam tikru kiekiu vandens, todėl remiantis atsakovės paaiškinimu apie sunaudoto per mėnesį vandens kiekį negalima daryti išvados apie galimą buto užliejimo mastą. Kadangi byloje buvo pateikti įrodymai, tvirtinantys remonto atlikimą po 2008 m. užliejimo ir jį neigiantys ( liudytojos S. K. parodymai), teismas įrodymus vertino atsižvelgęs į jų visumą, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas šią bylos aplinkybę.
Dėl žalos dydžio
Į bylą pateiktos 2008 m. ir 2010 m. nuotraukos – laminato išvaizda, pažeidimų lokalizacija, teismui leido daryti išvadą, kad po 2008 m. įvykusio užpylimo remontas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas, taip pat pakeista grindų laminato danga. Dėl būtinumo keisti viso buto laminato dangą, išvada padaryta remiantis eksperto D. K., trečiojo asmens O. B. ir eksperto G. J. paaiškinimais, kurie patvirtina, kad yra pagrista, vertinant padarytos žalos mastą, laikyti, jog buvo sugadintas visas bute iškloto laminato plotas, neatsižvelgiant į tai, kad užliejimo metu galimai nebuvo sugadintas visas laminatas ištisai. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į laminato klojimo technologiją, kad nėra pagrindo abejoti, jog vanduo prasiskverbė ir pasiskirstė po visu grindų plotu, kas taip pat lemia aplinkybę, kad buvo būtina keisti visą laminato dangą. Durų išmontavimo būtinybė, keičiant laminato dangą, nustatė ne tik sąmatą sudarę UAB „Delfa“ žalų ekspertas, tačiau ir bute apžiūrą atlikęs teismo ekspertas D. K., tai, kad durys tikrai buvo išmontuotos, patvirtino teisme parodymus davęs liudytojas S.. Teismas pagrįstai atmetė eksperto V. B. E. teiginius, kad keičiant laminatą, durys nėra išimamos, nes aukščiau nurodytais įrodymais buvo patvirtintas būtinumo išimti duris, keičiant laminatą, faktas. Atsakovė nurodė, jog ieškovui buvo priteista nepagrįstai didelė žala už naujos grindų dangos išklojimą, tačiau jai pripažįstant faktą, kad dėl jos nerūpestingų veiksmų buvo padaryta žala tretiesiems asmenims ir pripažinus įrodytu buto remonto po užliejimo būtinumą, įvertinant žalos dydį atsižvelgti į tai, kad buvo pakeista grindų danga į naują dangą, nėra pagrindo, nes nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginta padaryta žala ir dėl įvykio jis neturi pareigos savo lėšomis prisidėti prie nuostolių atlyginimo. Pripažinus, kad nėra galimybės pakeisti sugadintą grindų laminatą į naudotą laminatą, žalos atlyginimas, įvertinant naujo laminato vertę, yra tinkamu padarytos žalos atlyginimu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.