Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei V. K., ieškovės atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui G. G. ir institucijos, teikiančios išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS vadovei Rūtai Lebedžinskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. G. dėl tėvystės nustatymo, vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė visiškai palaikydama ieškinį dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo dalyje ieškinį keisdama, parodė, kad su atsakovu G. G. yra susilaukę keturių vaikų: 1998 m. rugsėjo 12 d. gimusio sūnaus D. K., 1999 m. rugsėjo 21 d. gimusios dukters R. K., 2003 m. rugpjūčio 3 d. gimusio sūnaus L. K. ir 2006 m. birželio 30 d. gimusio sūnaus D. K.. Kadangi visi vaikai gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu, įrašyti atsakovo kaip tėvo vaikų gimimo liudijimuose ieškovė negalėjo, nes atsakovas nors ir neneigė savo tėvystės, tačiau atsisakė būti nurodytas vaikų gimimo įraše tėvu, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovė su atsakovu susipažino 1997 m. liepos mėnesį ir pradėjo artimai bendrauti. 1998 m. pradžioje jie kartu apsigyveno atsakovo namuose. 1998 m. jiems gimė sūnus Domantas, kuriuo atsakovas labai džiaugėsi. Po metų gimė duktė Rugilė, o 2003 m. gimė sūnus Lukas. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu iki 2005 m. Vėliau santykiai su atsakovu pašlijo, nes šis labai gėrė, smurtavo, todėl ieškovė kartu gyventi nebegalėjo. Atsakovas nuolat lankydavo vaikus, juos siejo artimi ir šilti tarpusavio santykiai. Vaikai žinojo, kad G. G. yra jų tėvas ir jis pats to neneigė. Vaikai atsimena savo tėvą labai gerai. Tarp ieškovės ir atsakovo artimi santykiai nebuvo nutrūkę. Ieškovė kartais aplankydavo atsakovą ir 2005 m. rugsėjo mėnesį turėjusi reikalų Marijampolėje susitiko su atsakovu. Po to 2006 m. gimė sūnus Dovydas. Jis tėvo nepažįsta. Vaikui gimus, atvažiavo atsakovas po dviejų savaičių. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo labai pavydus, todėl jokių kitų vyrų ji negalėjo turėti ir prieš pastodama intymius santykius palaikė tik su atsakovu. Prieš tris metus atsakovas buvo atvažiavęs pas vaikus, tačiau ieškovė mano, kad pas ją. Ji atsakovą išvijo vieną kartą, po to kitą kartą, kadangi atsakovas, atvažiuodavęs ir gerdavęs. Ieškovė parodė, kad vaikais rūpinasi ir auklėja juos viena. Atsakovas yra grasinęs ieškovei, jei ši kreipsis į teismą jis nušaus ją, vaikus ir nusišaus pats. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas yra minėtų ieškovės keturių vaikų tėvas, o jie – atsakovo vaikai.

Atsakovas vaikais nesirūpino, nesirūpina ir neteikia jiems jokio išlaikymo. Atsakovas gauna senatvės pensija, kas jam garantuoja stabilias pajamas, taip pat yra darbingas, neturintis esminių sveikatos problemų, neturintis kitų išlaikytinių ir pajėgus teikti išlaikymą vaikams. Nors atsakovas nėra oficialiai įsidarbinęs, tačiau ieškovės žiniomis jis dirba privačiai statybose, gauna didelį atlygį už atliekamus statybos darbus, todėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė niekur nedirba, kadangi augina mažametį sūnų Dovydą, neužsiima jokia komercine veikla, iš kurios gautų papildomų pajamų, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena parapijos namuose, yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Šiuo metu ieškovės ir jos septynių vaikų vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunamos socialinės pašalpos ir vaikų išmokos, kurios mėnesiui sudaro 2120 Lt. Visus gaunamus pinigus išleidžia vaikų maitinimui, vitaminams, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms. Ieškovės finansinė padėtis yra labai sunki, todėl vos išgali tenkinti minimalius vaikų poreikius, o vaikų laisvalaikiui, pomėgiams pinigų nebelieka. Kadangi atsakovas šalių vaikais: Domantu, Rugile, Luku ir Dovydu nesirūpina ir jiems išlaikymo neteikia daugiau kaip trys metai, nors kaip tėvas, privalo juos išlaikyti, todėl iš atsakovo turi būti priteistas įsiskolinimas nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d., tai yra iki ieškinio pareiškimo teisme, iš viso 10000 Lt. Ieškinį šioje dalyje ieškovė mažinanti nuo 43200 Lt, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimo įvykdymo galimai greitesnius terminus.

Atsakovas parodė, kad ieškinio nepripažįsta. Šiuo metu daug ko nesuprantąs, nes kažkada buvusi sumušta galva. Pas psichiatrą nesilankąs, dokumentų apie ligos pobūdį teismui nėra pateikęs ir šiuo metu neturi. Nurodė, kad nelindęs prie ieškovės, ji pati atvažiuodavusi pas jį ir lytinių santykių nenorėjęs, bet jį priversdavusi – taip galėję ir gimti tie vaikai, iš kurių kai kuriuos – pvz. Domantą, yra matęs kai mažesnis buvęs. Dėl seksualinės prievartos jo paties atžvilgiu niekur nesikreipęs. Nuvykti atlikti teismo paskirtą ekspertizę tėvystei patvirtinti ar paneigti neturėjęs pinigų ir proto. Ieškovė jam pati skolinga 200000 Lt, nes išardė jo šeimą.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS vadovė R. Lebedžinskienė parodė, kad 2005 metais V. K. atvyko su devyniais vaikais gyventi iš Marijampolės rajono į K. N.. Šiuo metu namuose auga šeši nepilnamečiai vaikai. Namuose švaru, tvarkinga, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdyti. Motina tinkamai prižiūri savo vaikus, rūpinasi jų mokymusi ir auklėjimu. Vyriausia duktė mokosi Marijampolės PRC K. N. skyriuje. Domantas, Rugilė ir Lukas lanko K. N. V. K. gimnaziją, o Dovydas auga namuose. Šeima gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų ir išmokų vaikams. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi tikslesnių duomenų, kas yra V. K. vaikų Domanto, Rugilės, Luko ir Dovydo tėvas. Kiekvieno vaiko prigimtinė teisė yra žinoti, kas yra jo tėvai, todėl ieškinio dėl tėvystės nustatymo tenkinimui neprieštarauja. Taip pat nurodė, jeigu bus nustatyta, kad šių vaikų tėvas yra G. G., iš jo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas vaikams iki jų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečių vaikų: sūnaus Domanto, dukters Rugilės, sūnaus Luko ir sūnaus Dovydo motina, vaikų gimimo liudijimuose tėvas nenurodytas (b. l. 7-10).

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei atvejis, kai spėjamo vaiko tėvas atsisako ekspertizės (LR CK 3.148 str., LR (duomenys neskelbtini) str.). Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: ieškovės paaiškinimą; prieštaringus, nenuoseklius atsakovo paaiškinimus, kuriais vienu atveju jis pripažįsta ir buvusius lytiniuos santykius su ieškove, ir teigia pažįstąs vaikus, o kitu atveju jau nurodo nieko nežinąs apie juos – teismas pastaruosius atsakovo tokio pobūdžio aiškinimus vertina kaip bandymą išvengti pareigos teikti išlaikymą vaikams; teisme apklausto nepilnamečio D. K. parodymus, kad G. G. yra jo tėvas, vadindavęs atsakovą „tėte“, visi yra gyvenę pas atsakovą, kai vėliau išsikraustė, atsakovas atvažiuodavęs gana dažnai, kartais atveždavęs dovanų; taip pat teisme apklaustos nepilnametės R. K. parodymus, kad G. G. pažįsta, nes jis esąs jos tėtis į kurį taip ir kreipdavosi „tėte“, o jis dėl to niekada neprieštaravęs, kai buvusi maža, pas jį gyvenę, paskui atsakovas atvažinėdavęs pas juos į namus, santykiuose tarp tėvų būdavę visko, kartais mamą mušdavęs; tai, kad iki šiol nebuvo nustatyta vaikų tėvystė, o atsakovas jos nepripažįsta, taip pat aplinkybę, kad atsakovas iš esmės be pateisinamų priežasčių nenuvyko atlikti teismo paskirtą DNR ekspertizę (kaip savanoriškai neatvykdavo kviečiamas ir į teismo posėdžius – būdavo atvesdinamas prievarta), ir tai teismo vertintina kaip atsisakymas nuo ekspertizės, – įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog atsakovas G. G. yra ieškovės vaikų: sūnaus Domanto, dukters Rugilės, sūnaus Luko ir sūnaus Dovydo tėvas (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove susilaukė keturių vaikų: 1998 m. rugsėjo 12 d. gimusio sūnaus D. K., 1999 m. rugsėjo 21 d. gimusios dukters R. K., 2003 m. rugpjūčio 3 d. gimusio sūnaus L. K. ir 2006 m. birželio 30 d. gimusio sūnaus D. K.. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas – senatvės pensiją po 664,15 Lt per mėnesį (b. l. 31). Jo vardu turimas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, kurie įregistruoti nuosavybės teise viešame registre (b. l. 48-51).

Ieškovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji niekur nedirba, jos pajamos itin ribotos ir kuklios – gyvena iš socialinės pašalpos ir išmokų vaikams (b. l. 12), nekilnojamojo turto savo vardu įregistruoto neturi (b. l. 13), šeimos sudėtis: K. K., gimusi 1993 m., S. K., gimusi 1996 m., P. K., gimusi 1995 m., D. K., gimęs 1998 m., R. K., gimusi 1999 m., L. K., gimęs 2003 m., ir D. K., gimęs 2006 m. (b. l. 6). Pagal ieškovės pateiktą šalių keturių vaikų poreikių per mėnesį sąrašą, tie poreikiai sudarytų kiekvienam vaikui po 600 Lt, iš jų: maistas – 350 Lt, higienos reikmenys – 50 Lt, vaistai, vitaminai – 50 Lt, drabužiai, avalynė – 100 Lt, mokymosi, ugdymo priemonės – 50 Lt (b. l. 14).

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, jog šalių vaikai nuo gimimo išlaikomi ir auklėjami vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, į tai, kad ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą išlaikymo įsiskolinimo dalyje nuo 43200 Lt iki 10000 Lt, kad šalių materialinė padėtis yra pakankamai panaši, ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vienam vaikui sumą po 300 Lt per mėnesį nuo 2011-09-15 vertina kaip pagrįstą, minimaliai pakankamą ir todėl tenkintiną visiškai.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (LR CK 3.190 str.).

Sprendimas vaikams išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. At­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­mečius vaikus: 1998 m. rugsėjo 12 d. gimusio sūnaus D. K., 1999 m. rugsėjo 21 d. gimusios dukters R. K., 2003 m. rugpjūčio 3 d. gimusio sūnaus L. K. ir 2006 m. birželio 30 d. gimusio sūnaus D. K., nevykdė daugiau kaip tris metus, to­dėl ieškovės prašymu iš jo nuo 2008-09-15 iki 2011-09-15 (2011-09-26 pateiktas ieškinys teismui) priteistinas 10000 Lt išlaikymo įsiskolinimas minėtiems vaikams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 4 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 871 Lt žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista: 139 Lt už reikalavimą nustatyti tėvystę; 432 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x 300 litų = 3600 litų - 3% x 4); 300 litų už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (10000 litų - 3%) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-16 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-11-P-807-3338 (pratęstas galiojimas 2011-11-16 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-807-4498 ir 2012-01-26 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-807-325) ieškovei skirtas valstybės apmokamas advokatas, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 400 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme; 119,36 Lt už kurą pagal kelionės lapą ir kvitą Nr. 209702/303 – iš viso 759,36 Lt. Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą išieškotinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.147 str., 3.148 str. 1 d., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.190, 3.200, 3.208 str. ir LR CPK 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 96 str. 1 d., 93, 99 str., 284 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra 1998 m. rugsėjo 12 d. gimusio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1999 m. rugsėjo 21 d. gimusios dukters R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugpjūčio 3 d. gimusio sūnaus L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. birželio 30 d. gimusio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o jie – G. G. vaikai.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: 1998 m. rugsėjo 12 d. gimusio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1999 m. rugsėjo 21 d. gimusios dukters R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugpjūčio 3 d. gimusio sūnaus L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. birželio 30 d. gimusio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokomų periodinių išmokų, nuo ieškinio į teismą padavimo, tai yra nuo 2011 m. rugsėjo 26 d., ir iki jų pilnametystės. Priteistą sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: 1998 m. rugsėjo 12 d. gimusio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1999 m. rugsėjo 21 d. gimusios dukters R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugpjūčio 3 d. gimusio sūnaus L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. birželio 30 d. gimusio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-09-15 iki 2011-09-15, iš viso 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) , 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 871 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 875 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus) į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) , 759,36 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (gavėjas – VMI prie LR finansų ministerijos, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630).

Spendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.