- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2-424-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01991-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto, VĮ Registrų centro, J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Gintaras Petukauskas, Darius Katauskas
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Eglei Drungilaitei,
dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atstovui pagal įgaliojimą V. L.,
atsakovo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,
trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje V. L., teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams R. S., J. Č. (Č.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui V. L. dėl daiktinių teisių į žemės sklypą įregistravimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 38-43), kuriuo prašo 1) pripažinti negaliojančiu 1994-06-13 (data patikslinta 2014-09-03 posėdžio metu) žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą dalyje, kurioje nurodyta „pusė namų valdos (0,24 ha) yra V. L. sklype“; 2) pripažinti negaliojančiu prie 1994-06-13 (data patikslinta 2014-05-27 posėdžio metu) žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto esantį abrisą dalyje, kurioje ieškovei suprojektuotame žemės sklype išskirtas atskiras žemės sklypas, kurio kraštinės pažymėtos skaičiais 43x56x 45x52; 3) panaikinti T. Č. daiktinių teisių įregistravimą į 0,2400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime; 4) pripažinti negaliojančiu 1999-07-07 Vilniaus rajono notarų biure sudarytą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria po (duomenys neskelbtini) mirusio T. Č. mirties paveldimą turtą sudaro 2400 kv.m žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti atsakovų R. S. ir J. Č. daiktinių teisių įregistravimą į 0,2400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime; 6) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ginčo žemės sklypą, kurio dabartinis kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su savo broliu T. Č. paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame žemės sklype. 1994-03-08 ieškovei kreipusis į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu skirti 2,90 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, 1994-04-08 buvo parengta išvada dėl nuosavybės teisių į 2,90 ha žemės atstatymo ieškovei, ją grąžinant natūra (duomenys neskelbtini) kaime. 1994-06-15 buvo sudarytas žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, kurio pagrindu ieškovei buvo suformuotas 2,90 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą pateko ir ieškovės su broliu paveldėti pastatai. 1995-09-21 LR miškų ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo atstatytos nuosavybės teisės į 2,90 ha ploto žemės sklypą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime ir šio sprendimo pagrindu 1995-11-13 VĮ Registrų centre buvo įregistruotos ieškovės daiktinės teisės į minėtą sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis ieškovei niekuomet nebuvo kilusios abejonės dėl fakto, kad ieškovės ir T. Č. paveldėti pastatai stovi ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo. Ieškovės broliui atstatant nuosavybės teises į žemę jo prašymu buvo suformuotas 5,30 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojosi su ieškovei formuojamu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tarp ieškovės ir brolio niekada nebuvo kilę ginčai dėl žemės, esančios aplink pastatus, naudojimosi tvarkos, ieškovei savaime suprantama, jog brolis turi teisę naudotis žeme, kuri būtina pastatų eksploatacijai, tačiau po T. Č. mirties turtą paveldėjus R. S. ir J. Č., su jais kilo ginčų dėl pastatų inventorizavimo; tuomet atsakovai pareiškė, kad ieškovei priklausantys pastatai stovi ne ant ieškovės, o ant atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,24 ha ploto žemės sklypo. Ieškovei kreipusis į advokatą paaiškėjo, kad T. Č. vardu 1995-06-30 apskrities valdytojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 1995-06-30 buvo įregistruotos daiktinės teisės į 0,2400 ha žemės sklypą po ieškovės ir T. Č. paveldėtais pastatais. Ieškovės manymu šis įsakymas negali būti pagrindu įregistruoti daiktines teises į ginčo žemės sklypą, nes jame apie 0,24 ha ploto žemės sklypą nenurodoma. Atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad visas 0,2400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra užstatyta teritorija, tačiau sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išraše taip pat nurodyta, jog užstatyta teritorija yra 0,2400 ha. Mano, kad pastatais užstatyta 0,24 ha teritorija yra priskirta dviem skirtingiems žemės sklypams. Teigia, kad ieškovės žemės sklype atskiras 0,24 ha žemės sklypas suformuotas neteisėtai, suklastojant dokumentus. Pažymėjo, kad 1994-06-15 žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte nėra duomenų apie tai, kad ieškovei suformuotame sklype yra kiti žemės sklypai. Be to, akte skirtingos spalvos rašymo priemone yra padarytas įrašas – „V. L. ir T. Č. namų valda bendro 0,48 ha ploto, pasidalinta pagal notariškai patvirtintą susitarimą pusiau“, kurio sudarant minėtą aktą nebuvo. V. L. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo abrise pažymėta užstatyta teritorija, tačiau ji neišskirta į atskirą žemės sklypą, nėra jokių nuorodų į tai, koks pažymėtos teritorijos plotas, kad pažymėta teritorija yra kieno nors bendra su ieškove ar kitų asmenų nuosavybė. Ieškinyje nurodė, kad ir 1994-06-13 žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte skaičius „(duomenys neskelbtini)“ yra trintas ir ištaisytas į skaičių „(duomenys neskelbtini)“; prie skaičiaus „(duomenys neskelbtini)“ kitos spalvos rašymo priemone prirašytas ženklelis „(duomenys neskelbtini)“, kitoje eilutėje papildomai įrašytas skaičius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; eilutėje „Kiti pastebėjimai“ kita rašymo priemone padarytas įrašas „pusė namų valdos (0,24ha) yra V. L. sklype“. Prie minėto akto esančiame sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abrise nurodytas tik bendras žemės sklypo plotas - 5,30 ha, jame nėra jokių duomenų apie atskirus žemės sklypus, išskyrus tai, kad ieškovei suprojektuotame žemės sklype išskirtas atskiras žemės sklypas, kurio kraštinės pažymėtos skaičiais 43x56x 45x52. Vadovaudamasi CK 4.98 str., teigia, kad turi būti apgintos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, atsakovų daiktinių teisių į 0,24 ha žemės sklypą registracija VĮ Registrų centras - panaikinta, o visi dokumentai, kurių pagrindu ši registracija buvo atlikta - pripažinti negaliojančiais. Kadangi ieškovės ieškinys yra nukreiptas į ieškovės turtinių ir neturinių teisių gynimą, todėl ginčo žemės sklypas turėtų pereiti ieškovės nuosavybėn.
Atsiliepimas
A. R. S. ir J. Č., nesutikdami su ieškinyje išdėstytais motyvais, atsiliepime (1 t., b.l. 61-63) nurodė, kad mirusiajam T. Č. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos daiktinės teisės į 0,2400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, todėl mano, jog jiems teisėtai buvo išduotas 1999-07-07 paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat mano, kad būtent 1994-06-13 ir 1994-06-15 žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktai atspindi realią padėtį; jie sudaryti dalyvaujant ieškovei V. L. ir jos pasirašyti. Prašo ieškovės V. L. ieškinio netenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime (1 t., b.l. 64-81) nurodė, jog 2,90 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės nuosavybės teisės į jį, taip pat 0,24 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvusio savininko T. Č. nuosavybės teisės į jį buvo įregistruotos ne valstybės įmonėje Registrų centre, bet Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenys Nekilnojamojo turto registrui perduoti 1998 m. įsteigus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę ir panaikinus Valstybinį žemės kadastro duomenų registrą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str., duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, netikrinant jų išsamumo, pagrįstumo ir teisėtumo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atsižvelgdamas į tai, jog nekilnojamieji daiktai - 2.90 ha ploto bei 0,24 ha ploto žemės sklypai, bei teisės į juos įregistruotos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, bei tai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ieškovams ir atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančius nekilnojamojo turto objektus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, mano, jog valstybės įmonė Registrų centras nepagrįstai patrauktas atsakovu byloje. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovė neprašo pripažinti Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu T. Č. įgijo nuosavybės teises į 0,24 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies negaliojančia, tačiau prašo pripažinti negaliojančia šio Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo pagrindu atliktą teisinę registraciją. Reikalavimą dėl atsakovų R. S. ir J. Č. daiktinių teisių registravimo panaikinimo laiko nebūtinu ir išvestiniu iš reikalavimo dėl 1999-07-07 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą panaikinimo. Mano, jog valstybės įmonės Registrų centro procesinė padėtis turėtų būti pakeista iš atsakovo į trečiąjį asmenį; prašo ieškinio reikalavimą dėl T. Č. daiktinių teisinių registravimo panaikinimo, nepatikslinus ieškinio, atmesti, o reikalavimą dėl atsakovų R. S. ir J. Č. daiktinių teisių registravimo panaikinimo laikyti išvestiniu, kitus ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra; ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš VĮ Registrų centro.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime (1 t., b.l. 82-89) nurodė, kad ieškovė kelia reikalavimus praėjus (duomenys neskelbtini) metų nuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo; mano, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su ginčijamais administraciniais aktais. Be to pažymi, kad visa reikiama informacija apie ginčo sklypus buvo pateikta dar Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo teismo taikyti ieškiniui nustatytą bendrąjį ieškinio senaties terminą ir ieškinio netenkinti. Pasisakydama dėl pareikštų reikalavimų, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Miškų ūkio ministerijos 1995-09-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pilietei V. L. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrą 2,90 ha žemės plotą (projektinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) piliečiui T. Č. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra bendrą 7,25 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) rajone. Šiuo sprendimu taip pat grąžinta natūra ir 0,24 ha namų valdos žemės sklypas (projektinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities valdytojo 1995-06-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrindas įregistruoti 0,24 ha žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės atkūrimo bylos dokumentuose, t. y. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) žiniaraštyje, žemės naudojimo eksplikacijoje nurodyta, kad jos naudmenos yra 0,24 ha namų valda. 0,24 ha namų valda yra V. L. gražinamo natūra 2,90 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), ribose, tačiau į šį žemės plotą pilietei nuosavybės teisės neatkuriamos. Mano, kad ieškovė, pasirašydama mirusiam broliui suformuotame žemės sklypo paženklinimo akte, turėjo suprasti, dėl ko pasirašo ir kokią juridinę reikšmę turi nustatytos ribos ieškovės atžvilgiu. Apie notarinį susitarimą tarp V. L. ir T. Č. dėl namų valdos padalijimo, paminėtą minėtame akte, atsakovas duomenų neturi, tačiau įvertinęs žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikinuosius planus, abrisus, eksplikacijas, mano, kad statiniai priklausę nuosavybės teise ieškovei ir jos mirusiam broliui T. Č., yra dvejuose aukščiau paminėtuose sklypuose - pusei statinių, priklausiusių ieškovės mirusiam broliui T. Č., buvo suformuotas atskiras žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o kitai pusei statinių, priklausiusių ieškovei, nesuformuotas atskiras sklypas. Mano, kad ieškinio argumentai nepagrįsti, nuosavybės teisių atkūrimas ieškovei yra įvykdytas pagal galiojusias teisės aktų normas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Po atliktos ekspertizės Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos papildomai raštu (4 t., b.l. 119-124) nurodė, kad dar iki ekspertizės paskyrimo buvo akivaizdu, kad dalis įrašų dokumentuose taisyti, koreguoti; be to, bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo esama ir daugiau taisytų dokumentų. Teigia, jog taip galėjo nutikti dėl to, kad dokumentai nuosavybės teisės atkūrimo bylose rengti neturint šiuolaikinių kopijavimo, spausdinimo priemonių, rašant duomenis ant blankų. Mano, kad įrašų korekcijas reiktų vertinti sistemiškai vykusių procesų dėl nuosavybės teisių atkūrino kontekste pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, o taip pat visų bylose esančių dokumentų kontekste, taip pat atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios sąlygojo tiek nuosavybės teisių atkūrimą į J. N. iki nacionalizacijos turėtą (duomenys neskelbtini) rajone, 14,49 ha ploto žemę, tiek į žemės suteikimą V. L. pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Atsižvelgdamas į ieškovės V. L. ir trečiojo asmens V. L. teiktus prašymus dėl nuosavybės teisės padengimo pagal Vyriausybės įgaliotinio (duomenys neskelbtini) rajonui 1991-12-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą žemę valstiečio ūkiui, daro išvadą, kad ieškovei V. L. ir trečiajam asmeniui V. L. pilnai atkurta nuosavybės teisės į 7,24 ha ploto iki nacionalizacijos turėtą J. N. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, o atkuriant nuosavybės teises T. Č. atsakovės teisės ir interesai nebuvo pažeisti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime (2 t., b.l. 139-141) nurodė, kad atsižvelgiant į visus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, į nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašus ir į 1994-02-03 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. L. ir T. Č. buvo suformuotas 0,48 ha namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovės V. L. namų valdos dalis - 0,24 ha buvo grąžinta kartu su 2,90 ha miško ūkio paskirties žeme (duomenys neskelbtini) rajone, o T. Č. priklausanti 0,24 ha namų valdos dalis buvo suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Mano, kad ieškovės V. L. teisės nėra pažeistos ir ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo teismo ieškinio netenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. L. bei jos atstovas ieškinio reikalavimą palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškovė paaiškino, kad su T. Č. apie jo žemę ieškovės žemėje nebuvo jokių kalbų; tik buvo sakyta, kad 24 plotą užima visi pastatai, o kai dalinsis pastatus, tada ir bus padalinta žemė po pastatais. Ji klausiusi A. V., kodėl parašyta 24, o jis sakė, - čia žemė po pastatais. Nepamena, kas atsiėmė sprendimą bei dokumentaciją atkūrus nuosavybės teises; planą gavo - buvo parašyta - 5,30, 2,90. Paaiškino, kad Žemės nuosavybės bylą 1995 m. gavo; vėliau paaiškino, kad gavo dokumentus, kur buvo parašyta, kiek miško, kiek žemės; planas ranka rašytas. Tiksliai pasakyti negali, kas buvo prieš (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovės atstovas adv. G.Petukauskas nurodė, kad ieškinio reikalavimo 1 punkte nurodyta netiksli data, t.y. turi būti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) diena. Papildomai atstovas nurodė, kad 1995-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu bei sprendimu (2 t, b.l. 83-84) T. Č. atstatoma nuosavybė į bendrą 7,25 ha plotą; šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad atstatoma nuosavybė į kelis žemės sklypus, tame tarpe į ginčo žemės sklypą, sprendime ir įsakyme nėra jokių nuorodų į ginčijamus dokumentus, todėl ieškovė minėtų dokumentų neginčija, pasilieka prie ieškinyje suformuluotų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad 1991 m. ieškovės sutuoktiniui V. L. suteiktas 41 aras žemės, kaip valstiečio ūkio žemė, todėl niekas negalėjo tos žemės atsiimti. 1994 m., kai buvo matuojama žemė V. L., akte nurodyta, kad jai grąžinamas 2,90 ha, jokių duomenų, kad duotas ieškovės sutikimas įterpti kitą sklypą, nėra; jokio susitarimo tarp ieškovės ir T. Č. nebuvo, o atlikus ekspertizę nustatyta, kad įrašai 1994-06-13 ribų paženklinimo akte taisyti. Atstovas nesutinka su liudytojo A. V. teiginiu, jog, jei pastatai savininkams priklausė per pusę, tai automatiškai žemės plotas jiems priklauso per pusę. Teigė, jog tik 1996-07-03 notariniu susitarimu V. L. pasidengė dalį savo žemės V. L. priklausančiu valstiečio ūkio žeme. Ir tik po to, t.y. 1996 m. V. L. atsisakė nuosavybės teisės į 0,48 ha žemę. Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad būtent atsakovai turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovė gavo ir kada gavo dokumentus, iš kurių sužinojo, ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą – tokių įrodymų nėra. Ieškovė nurodė, kad apie 2007 metus sužinojo apie teisių pažeidimą, todėl senatis netaikytina.
Atsiliepimas
Atsakovo VĮ Registrų centro atstovė paaiškino, kad įsakymu T. Č. grąžintas bendras trijų sklypų plotas, o sklypai identifikuoti kitais dokumentais (1994-06-13 paženklinimo aktu, planais); reikalavimo nurodyti, kiek sklypų, nebuvo. Teigia, jog daiktinės teisės įregistruotos įsakymo pagrindu, ir tik jį nuginčijus galima išregistruoti daiktines teises. Pagrindas registracijai buvo tinkamas. Mano, jog ieškovės reikalavimų patenkinimas, nenuginčijus pagrindo, kuris sukūrė nuosavybės teises, nesukels teisinių pasekmių. Paaiškino, jog registruojant žemę pateikiamas ne tik įsakymas, bet ir kadastro duomenų byla (registruojamas ne tik daiktinių teisių atsiradimo pagrindu, bet ir sklypo suformavimo pagrindu); bylą sudarė sklypų planai, kituose dokumentuose esantys duomenys (aktai ir pan.). Plotai buvo taisyti, todėl mano, jog tai būtų galima ginčyti, tačiau nėra pagrindo ginčyti, kad buvo suformuoti du sklypai. Abrise taip pat matyti, kad yra du sklypai. Ieškovė turėjo gauti planą, todėl turėjo žinoti, kad taip suformuotas sklypas. Palaiko prašymą taikyti senaties terminą.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir paaiškinimuose raštu duotais pagrindais, prašė ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senatį reikalavimams. Nurodė, kad ieškovė turėjo matyti pasirašydama bei gaudama sklypų planus, spalviškai išskirti sklypai, jų ribos. Laikinuosiuose planuose nurodytas kitas savininkas – T. Č.; yra sklypų indeksai; 1995 m. ieškovė gavo nuosavybės dokumentus – turėjo būti įteiktas sprendimas, planas, paženklinimo aktas ir kadastro duomenų byla. Civilinėje teisėje yra rūpestingo asmens standartas. Taip pat nurodė, jog reikalavimai NŽT nėra pareikšti; mano, jog yra netinkamas atsakovas. Tuo metu (1994 m.) vienas iš derinusių subjektų buvo Žemėtvarkos tarnybos, pavaldžios rajono valdyboms. Tos funkcijos nebuvo perimtos. Pažymėjo, jog nuosavybės teisė atsirado priimant sprendimą atkuriant nuosavybės teises, t.y. ne tik įsakymo pagrindu, kuris nurodytas registre; tačiau nei įsakymas, nei sprendimas nėra ginčijami. Pažymėjo, kad 1991 m. gruodžio mėn. aktas dėl valstiečio ūkio žemės suteikimo negalėjo būti priimtas, tačiau to klausimo NŽT neplėtoja, kadangi ieškovei buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Jei nebūtų nuosavybės teisių atkūrimo proceso, atstovas keltų klausimą dėl valstiečių ūkio suteikimo klausimo teisėtumo; be to, potvarkis patikslintas. Ekspertizė nenustatė pirminių įrašų, ir kada atlikti pataisymai. Nuosavybės teisės atkurtos po pastatais, kuriais naudojasi skirtingi savininkai. Teisinis reglamentavimas rėmėsi tuo, kad grąžinant sklypą natūra po statiniais, priklausančiais kitiems savininkams, turėjo būti atliktos procedūros dėl jų sutikimo, nuomos, servituto ar pan., tačiau jokių duomenų apie tokias procedūras nėra. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 10 str. 1 d. 5 p., LRV nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir dabar statinių savininkai išsaugo teisę įgyti žemę statiniams eksploatuoti. Statinius valdo, jais disponuoja tiek ieškovė, tiek atsakovai. Jei reiktų atkartoti nuosavybės teisių atkūrimą, - namų valdos dengimas atkuriant nuosavybės teise yra privalomas, todėl teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, tai nieko nekeistų.
VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, taipogi nurodė, kad tiesiogiai reikalavimas šiam atsakovui nekeliamas. Paaiškino, kad ieškovei grąžinta 2,9 ha žemės, jos teisės nebuvo pažeistos. Dėl senaties – atkurtos nuosavybės teisės, ieškovė gavo dokumentus. Kadangi žemės nuosavybės dokumentų neatskiriamas priedas – planas, kur matosi, kaip jis suformuotas; sklypai pažymėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) punktais. Praėjo (duomenys neskelbtini) metų, o tuo metu galiojo 3 metų senaties terminas. Mano, kad turėtų būti taikoma ieškinio senatis – visiems reikalavimams. Mano, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksais 1 bei 2, nes formuotas kartu, tačiau nesilietė ribos.
Atsakovų R. S. ir J. Č. atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad faktiniai sklypų matavimai patvirtina pradinius paženklinimo aktų duomenis - 2,9 ha nėra sumažėję, ieškovė pageidauja gauti dar 24 arus. Tai nėra paklaida; ieškovei tiek niekada nebuvo atkurta. Įrašų taisymas nebūtinai reiškia, kad tai klastota; pažymėjo, kad įrašus atliko tas pats žmogus. Palaiko ir kitų atsakovų pasisakymus, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, nuosavybės teisės pagrindas yra įsakymas bei sprendimas; jie neginčijami, todėl mano, kad tai dar vienas pagrindas atmesti ieškinį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai sutiko sudaryti taikos sutartį, numatant, kad ieškovei atiduodama 0,12 ha sklypo dalis, atsakovams kompensuojant kitoje vietoje, tačiau ieškovė pageidauja, kad 0,24 ha priklausytų jai. Mano, jog nėra pagrindo atiduoti.
Trečiasis asmuo V. L. teismo posėdyje palaikė ieškinį. Nurodė, jog ginčijamas aplinkybes sužinojo, kai pradėjo registruoti namą. Nuosavybės dokumentus gavo 1995 m., bet ten buvo vientisas sklypas 2,9 ha ir 5,30 ha. 2006 m. pradėjo registruoti, 2007 m. – sužinojo. Teigė dar kartą darys matavimus dėl 5,30 ha, kur ta žemė pradingo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1993-09-07 T. Č. ir V. L. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises natūra į J. N. (J. N.) iki nacionalizacijos valdytą žemę (po 7,50 ha) (3 t., b.l. 128-131).
Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1994 m. balandžio mėnesio prašymo privačiam ūkiui svarstymo protokole nurodyta išvada - patenkinti dėl T. Č. prašymą dėl 7,25 ha ploto žemės sugrąžinimo buvusioje vietovėje, taip pat patenkinti L. V. prašymą dėl 7,24 ha ploto žemės sugrąžinimo buvusioje vietovėje (2 t., b.l. 94). 1993-12-12 T.Č. N. apylinkės ART pateikė prašymą suteikti 5,30 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti; ieškovė V. L. šiai įstaigai 1994-03-08 pateikė prašymą suteikti 2,9 ha sklypą privačiam ūkiui steigti (duomenys neskelbtini) kaime, kurį tuo metu naudojo (duomenys neskelbtini) miesto urėdija (2 t., b.l. 113, 1 t., b.l. 136). (duomenys neskelbtini) apylinkės ART 1994-04-09 pateikė išvadą, kuria laikė tikslinga atstatyti T. Č. 7,25 ha žemės, iš to ploto 1,95 ha grąžinti natūra (duomenys neskelbtini), bei 5,30 ha (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje (2 t., b.l. 91). Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba 1995-05-21 išvadoje pasiūlė tenkinti V. L. prašymą, atstatant jai nuosavybės teisę – grąžinti natūra 2,90 ha bendrą žemės plotą, iš jo 2,40 ha miško, 0,26 ha žemės ūkio naudmenų, 0,24 ha kitos žemės; o nuosavybės teisę į 4,24 ha žemės ir į 0,10 ha miško atstatyti vėliau (1 t., b.l. 138-139). Tą pačią dieną Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba priėmė išvadą, kuria pasiūlė tenkinti T. Č. prašymą, atstatant jam nuosavybės teisę, t.y. grąžinant 7,24 ha bendrą žemės plotą, iš jo 3,20 ha mišku apaugusios žemės, 3,71 žemės ūkio naudmenų, 0,34 ha kitos žemės (2 t., b.l. 85-84).
Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės T. Č. grąžinant žemės sklypą natūra 7,25 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaime (2 t., b.l. 82-83,86). Sudaryti atskiri T. Č. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) laikini planai (2 t., b.l. 87-88). Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995-09-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. atstatytos nuosavybės teisės į 2,90 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant sklypą natūra; sprendime taip pat nurodyta, kad 4,24 ha žemės bei 0,10 ha miško bus atstatyta vėliau (1 t., b.l. 134). Laikiname V. L. žemės sklypo, kurio plotas 2,9 ha, plane, patvirtintame Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos, nurodyta, jog gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - T. Č.; šiame plane pažymėta, jog sklypas (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs į ieškovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 133). Vilniaus apskrities valdytojo 1995-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre T. Č. vardu buvo registruoti trys žemės sklypai: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)- 5,06 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)- 1,95 ha ploto ir ginčo sklypas - (duomenys neskelbtini) - 0,24 ha ploto (šio sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio; įregistruotas užstatytos teritorijos plotas – 0,24 ha) (2 t., b.l. 73-81). 1995-09-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovės V. L. vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruotas 2,9 ha sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytas užstatytos teritorijos plotas – 0,24 ha) (1 t., b.l. 122-123).
Po T. Č. mirties jo palikimą priėmė vaikai – atsakovai R. S. ir J. Č.; (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo, be kito turto, atsakovai lygiomis dalimis paveldėjo ir 2400 kv.m. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 69-72). Šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovų nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre (2 t., b.l. 64-65).
Teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, t.y. 4,34 ha žemės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutartimi V. L. perleido sutuoktiniui V. L. (1 t., b.l. 169). Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. atkūrė nuosavybės teises gražinant natūra (duomenys neskelbtini) kaime 4,34 ha ploto žemės sklypą (1 t., b.l. 163-164).
Pažymėtina, kad dar 1991-12-02 Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta skirti V. L. specializuotam valstiečių ūkiui steigti 6,94 ha bendro ploto sklypą (iš jų - 5,78 ha ariamos žemės, 0,07 sodų, 0,29 ha miškų, 0,67 ha – kitos žemės) (duomenys neskelbtini) kaimuose ((duomenys neskelbtini) kolūkyje bei (duomenys neskelbtini) girininkijoje) (1 t., b.l. 155-157). Remiantis šiuo potvarkiu 1991-12-31 V. L. išduotas Valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 159). Kaip matyti iš prie šio akto esančio žemės sklypo plano (1 t., b.l. 160-162) – valstiečio ūkiui skirtos žemės dalis, t.y. 0,07 ha sodų žemės bei 0,41 ha žemės po pastatais ir kiemų yra ieškovei bei T. Č. nuosavybės teise įregistruotuose (aukščiau nurodytais pagrindais) žemės sklypuose.
Ginčijamų dokumentų surašymo metu minėti pastatai (gyvenamasis namas, 22 pagalbinio ūkio pastatai bei šulinys) po ½ dalį 1994-02-01 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po ½ dalį nuosavybės teise priklausė ieškovei V. L. ir T. Č. (2 t., b.l. 14-22).
1996-07-03 V. L. parašė prašymą Vilniaus rajono žemės ūkio valdybai atstatyti nuosavybės teises į 6,46 ha sklypą valstiečių ūkiui steigti, ir nurodė, kad į 0,48 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje nuosavybės teisės atsisako (1 t., b.l. 170). Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-08-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslintas 1991-12-02 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 1.8 punktas, vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų įrašant (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimą; taip pat vietoje žodžių šešis hektarus 94 arus – įrašant šešis hektarus 46 arus; šiuo įsakymu taip pat nuspręsta parduoti V. L. 1,83 ha žemės ir 0,29 ha miško valstiečio ūkio steigimui (duomenys neskelbtini) (4,34 ha atstatyta 1996-07-17 sprendimu) (1 t., b.l. 158).
Ieškovė prašo 0,24 ha žemės sklypą pripažinti jos nuosavybe, teigdama, kad įrašai 1994-06-15 bei 1994-06-13 žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktuose yra suklastoti, t.y. duomenys po aktų surašymo buvo pataisyti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog formuojant žemės sklypus pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės ART 1994-04-08 išvadas, 1994-06-13, buvo parodytos ir paženklintos T. Č. žemės sklypų ribos bei surašytas Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas (2 t., b.l. 126-127). Aktą pasirašė būsimasis savininkas T. Č., V. L., (duomenys neskelbtini) ART atstovas N. K., (duomenys neskelbtini) urėdas bei aktą surašęs inžinierius A. V.. Akte nurodyta, jog žemės nuosavybė atstatoma grąžinant natūra sklypus (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,06, ir (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,24, esančius (duomenys neskelbtini); taip pat, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos parodytos vietoje ir pastatyti 5 laikini matavimo ženklai; eilutėje „kiti pastebėjimai“ yra įrašai – „išvažiavimas 3m pl. B. naudojimo keliu; pusė namų valdos (0,24 ha) yra V. L. sklype (2 t., b.l. 126-127). Tą pačią dieną inž. A. V. sudarė sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo abrisą, jame nurodytas sklypo bendras plotas – 5,30 ha, ir nors pačiame plane nėra įrašyti sklypų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau iš abriso originalo matyti, kad šie sklypai pažymėti geltona spalva; įrašyti ginčijamo sklypo matmenys – 43x56x45x52. Vienas V. L. sklype įsiterpusio sklypo taškas pažymėtas indeksu „E“, kaip gretimybė E-E pažymėtas pret. V. L. miškas ir žemė.
1994-06-15 A. V. sudarė ir V. L. Ž. sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas 2,90), kurį taipogi pasirašė tiek T. Č., tiek V. L.. Akto eilutėje „sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra objektai“ -nurodyta, jog „V. L. ir T. Č. namų valda bendro 0,48 ha ploto, pasidalinta pagal notariškai patvirtintą susitarimą pusiau“ (1 t., b.l. 151-152). Tą pačią dieną inž. A. V. sudarė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo abrisą, plane įbraižytas ir originale kita spalva pažymėtas atskiras sklypelis (kaip ir T. Č. sklypo abrise pačiame sklypo plane jų numeriai nesužymėti) (1 t., b.l. 150).
Ieškovės prašymu 2013-10-16 nutartimi buvo paskirta dokumentų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014-02-24 Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvadose nurodė, kad
tikėtina, kad 1994-06-15 akte antroje pusėje eilutėje „Žemės sklype Nr. yra pasėliai bei objektai“ esančio įrašo „V. L. ir T. Č. namų valda bendro 0,48 ha ploto, pasidalinta pagal notariškai patvirtintą susitarimą pusiau“ ir kiti dokumento įrašai, išskyrus pirmoje pusėje eilutėje „Matavimo ženklai nestatyti gretimybėse su" įrašą „(duomenys neskelbtini)“, antroje pusėje eilutėje „Būsimo (ų) savininko (ų) parašas“ įrašą „V. L.“, įrašą „asm.“ bei urėdo vardu pasirašytą parašą, yra parašyti ta pačia rašymo priemone. 1994-06-15 akte antroje dokumento pusėje eilutėje „Žemės sklype Nr. yra pasėliai bei objektai“ esančio skaičiaus „0,48“ pirminė reikšmė yra pakeista - skaičiaus „0,48“ skaitmuo „8“ yra parašytas vietoje ten buvusio ir mechaniniu būdu pašalinto skaitmens. Nustatyti, koks buvo pirminis skaitmuo negalima, nes pašalinus pirminį skaitmenį mechaniškai, likę jo štrichų fragmentai yra nepakankami pašalintam ženklui identifikuoti. Nustatyti, ar 1994-06-15 akte antroje pusėje eilutėje „Žemės sklype Nr. yra pasėliai bei objektai“ esantis įrašas „V. L. ir T. Č. namų valda bendro 0,48 ha ploto, pasidalinta pagal notariškai patvirtintą susitarimą pusiau“ parašytas tuo pačiu metu kaip ir kiti įrašai esantys šiame akte, negalima.
Ekspertizės metu taipogi nustatyta, kad 1994-06-13 akte pirmoje pusėje lentelės eilutėje įrašo „(duomenys neskelbtini)“ skaitmens „(duomenys neskelbtini)“ indeksas „(duomenys neskelbtini)“ ir antroje eilutėje skaičiaus „(duomenys neskelbtini)“ skaitmenys „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir šioje eilutėje esantis įrašas „(duomenys neskelbtini)“ bei antroje dokumento pusėje blanko eilutėje „Kiti pastebėjimai“ įrašas „pusė namų valdos (0,24ha) yra V. L. sklype“ yra parašyti kitomis rašymo sąlygomis (ant minkštesnio pagrindo), t.y. didelė tikimybė , kad jie yra prirašyti. Nustatyti, kada 1994-06-13 akte prirašyti šie įrašai negalima.
1994-06-13 akte pirmoje pusėje lentelės eilutėje „(duomenys neskelbtini)“,stulpelyje „grąžinta natūra“ skaitmeninio įrašo „(duomenys neskelbtini)“ pirminė reikšmė yra pakeista - skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“ yra parašyti vietoje ten buvusių ir mechaniniu būdu pašalintų skaitmenų. Skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“ parašyti dviejų rūšių šratinukų pastomis - tikėtina, kad pirmiau jie buvo parašyti mėlynos spalvos šratinukų pasta, o po to apvedžioti (kai kur tik fragmentiškai paryškinti) mėlynos su violetiniu atspalviu šratinukų pasta, skaitmuo „(duomenys neskelbtini)“ parašytas ir apvedžiotas tokios pačios spalvos (mėlynos su violetiniu atspalviu) šratinukų pasta. Nustatyti, koks buvo pirminis įrašas negalima, nes pirminiai ženklai yra pilnai pašalinti mechaniškai (ištrinti, išskusti).
1994-06-13 akte pirmoje pusėje lentelės eilutėje „(duomenys neskelbtini)“, stulpelyje „grąžinta natūra“ skaičiaus „0,24“ pirminė reikšmė yra pakeista - skaitmenys „24“ yra parašyti vietoje ten buvusių ir mechaniniu būdu pašalintų skaitmenų. Skaičius „0,24“ ženklai (kaip ir skaičiaus „5,06“) parašyti dviejų rūšių šratinukų pastomis - tikėtina, kad pirmiau skaičius, kurio pradžia „0,“, buvo parašytas mėlynos spalvos šratinukų pasta, t. y., kita rašymo priemone, po to, pašalinus po kablelio ženklo buvusius pirminius ženklus, skaitmenys „24“ vėl parašyti mėlynos spalvos šratinukų pasta, o po to visi ženklai (kai kurie štrichai fragmentiškai) apvedžioti mėlynos su violetiniu atspalviu šratinukų pasta. Nustatyti, koks buvo pirminis įrašas skaitmenų „24“ vietoje negalima, nes pirminiai ženklai yra pilnai pašalinti mechaniškai (ištrinti, išskusti), o nustatyti, ar skaičiaus „0,24“ skaitmenys“ apvedžioti ta pačia rašymo priemone kaip kiti dokumento mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu įrašai negalima, nes sudvigubintuose, naudojant skirtingas rašto medžiagas (skirtingas rašymo priemones), Štrichuose nelieka rašymo mazgui charakteringų mikrostruktūros pėdsakų, o taip pat palyginimui su kitais įrašais negalima ištirti vienos grynos rašto medžiagos sudėties (3 t., b.l. 84-95).
Ieškovė, prašydama panaikinti T. Č. daiktinių teisių įregistravimą į 0,2400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ginčija 1994-06-13 žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto dalį (vieną įrašą jame) bei prie jo esančio abriso dalį, kurioje ieškovei suprojektuotame sklype išskirtas atskiras žemės sklypas. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu.
Ginčijamų dokumentų surašymo metu nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentavo 1991-06-18 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-15 nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka (toliau ir Įgyvendinimo tvarka). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 4 str. bei 6 str. buvo numatyta, kad nuosavybės teisė tiek į žemės ūkio paskirties žemę, tiek į miško plotus atstatoma šią žemę grąžinant pagal nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokia nuostata pakartota Įgyvendinimo tvarkos 11 bei 20 punktuose. Pagal minėto įstatymo 4 str. 14 d., grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypas formuojamas laikantis žemėtvarkos projektavimo reikalavimų privačių žemėnaudų išdėstymui ir jų ribų nustatymui. Įgyvendinimo tvarkos 8 punkte numatyta, kad priimant sprendimą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos (vėliau apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos) parengia išvadas dėl piliečių nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką atstatymo, remdamosi (be kitų dokumentų) žemės reformos žemėtvarkos projektu, apsvarstytu rajono valdyboje (vėliau - apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje) (8.1.3 p.). Pagal šis tvarkos 9 punktą, - išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo; sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo diena. Priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo juos grąžinant natūra (...), apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo turi įregistruoti šiuos privačios žemės ar miško sklypus miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimu Nr. 316, 9 – ą punktą nustatyta, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registre įrašomi esami ir žemėtvarkos suformuoti nauji privatinės ir valstybinės nuosavybės žemės sklypai bei žemėnaudos. Registruojant žemės sklypus (žemėnaudas), nurodoma jų priklausomybė (teisinė būklė) ir dokumentai, patvirtinantys žemės nuosavybės ar naudojimo teises.
Taigi išanalizavus ginčo teisiniams santykiams taikomas teisės normas, darytina išvada, kad nuosavybės teisės savininkams atkuriamos sprendimu į konkrečius sklypus, t.y. tik juos suformavus teisės aktų nustatyta tvarka, ir kaip minėta, nuosavybės teisė (daiktinė teisė) asmeniui atsiranda nuo sprendimo priėmimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju, administraciniu aktu (1995-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos sprendimu) T. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,25 ha bendrą žemės plotą, kuris suformuotas trejuose žemės sklypuose (atitinkamai 5,06 ha, 0,24 ha bei 1,95 ha). Paminėti teisės aktai nenustatė reikalavimo sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo išvardinti atskirų žemės sklypų plotų. Aukščiau paminėtos Įgyvendinimo tvarkos (red., įsigaliojusi nuo 1995-05-18) 8.1.3 p. numatė, kad Apskrities valdytojas ir Miškų ūkio ministerija atstato nuosavybės teises į visą piliečiui priklausantį turėtosios žemės ar miško plotą, arba piliečio pageidavimu – į jo dalį; sprendime nurodomi sugrąžintos ir nesugrąžintos žemės valdos plotai bei likusios žemės valdos dalies grąžinimo sąlygos.
Teismo nuomone, ieškiniu ginčijami dokumentai (juose esantys įrašai), - sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas bei abrisas, nėra administraciniai aktai. Šie dokumentai rengiami vykdant žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl laikytini procedūriniais ir savarankiškų teisinių pasekmių nesukeliančiais dokumentais (šie dokumentai nuosavybės teisių T. Č. nesukūrė). Kaip minėta, T. Č. daiktinės teisės į ginčo žemės sklypą įregistruotos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne aukščiau paminėtų ginčijamų dokumentų, pagrindu, tačiau ieškovė (jos atstovas) nesutiko tikslinti ieškinio reikalavimų dėl Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pripažinimo negaliojančiais. Teisinės daiktinių teisių į ginčo sklypą registracijos panaikinimas galimas tik panaikinus šios teisės atsiradimo pagrindą. Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisminio ginčo objektu gali būti tik tie viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia tam tikras teisines pasekmes, t. y. pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl 1994-06-13 žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto dalyje, kurioje nurodyta „pusė namų valdos (0,24 ha) yra V. L. sklype“, pripažinimo negaliojančiu, 1994-06-13 abriso dalies pripažinimo negaliojančiu ir T. Č. daiktinių teisių įregistravimo į 0,2400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, panaikinimo.
Kiti ieškovės reikalavimai - pripažinti negaliojančiu 1999-07-07 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dalyje, kuria po (duomenys neskelbtini) mirusio T. Č. mirties paveldimą turtą sudaro 2400 kv.m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovų R. S. ir J. Č. daiktinių teisių įregistravimą į 0,2400 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ginčo žemės sklypą, kurio dabartinis kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikytini išvestiniais, priklausomais nuo aukščiau nurodytų reikalavimų patenkinimo.
Savarankiško pagrindo panaikinti atsakovų daiktinių teisių į ginčo sklypą teisinę registraciją bei pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ginčo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (pagal kurį būtų pagrindas panaikinti), teismas nenustatė. Ieškinyje (1 t., b.l. 42) nurodyta, kad panaikinus atsakovų daiktines teises į 0,24 ha žemės sklypą, pastarasis turėtų patekti į laisvos žemės fondą, tačiau ieškinys yra nukreiptas į ieškovės turtinių ir neturtinių teisių gynimą, todėl savaime suprantama, kad ginčo sklypas turėtų pereiti ieškovės nuosavybėn. Tačiau toks ieškinio reikalavimo pagrindimas nėra tinkamas. 2014-02-24 Ekspertizės akte bei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pataisymai bei tikėtinai padaryti prierašai sklypų paženklinimo aktuose atlikti jau po sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir kad jų priėmimo metu sklypai buvo suformuoti ieškovės nurodomu būdu. Be to, teismo manymu, nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra tai, jog atlikus patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, kad faktiškai ieškovė naudojasi 2,9605 ha sklypu (į šį plotą neįskaičiuotas ginčo žemės sklypo, t.y. 0,24 ha plotas). Tuo tarpu iš byloje esančio Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymo Nr. 2(duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus atsakovų 5,06 ha žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatytas sklypo plotas – 48238 m² (t.y. mažesnis 0,2362 m²) (4 t., b.l. 60-61). Teismas sutinka su atsakovo NŽT išdėstytais argumentais, jog ieškovei yra atkurtos nuosavybės teisės į visą jai priklausantį žemės plotą (1995-09-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,90 ha bei 1996-07-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4,34 ha V. L. (ieškovei perleidus teisę į 4,34 ha nuosavybės teisių atstatymą sutuoktiniui).
Be to, šioje byloje atsakovai ieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Tuo tarpu 1964 m. CK 84 str. buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.).
Ieškovė teigia apie savo pažeistas teises, t.y. apie tai, kad jos žemės sklype yra įsiterpęs atsakovams priklausantis ginčo sklypas, sužinojusi 2008 metais, iškilus ginčui dėl pastatų inventorizacijos. Tačiau ieškovės paaiškinimai posėdžių metu paneigia tokį teiginį. Tiek 2014-05-27, tiek 2014-09-03 teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog A. V. matavimų metu sakęs, kad 0,24 ha žemė yra po pastatais ir ji priklauso ir vienam, ir kitam, - ji bus padalinta, kai bus padalinti pastatai. Taigi, pati ieškovė pripažino, jog ji žinojo apie atskirą 0,24 ha sklypo formavimą, ir jos manymu sklypas po statiniais priklauso abiems namo savininkams (t.y. ji suprato, kad 0,24 ha dalis negali patekti į jai formuojamą 2,9 ha sklypą). Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė suprato, jog ta dalis (ginčo sklypas) padengta vyrui priklausiusia valstiečio ūkio žeme 1996 metais, todėl tik po to V. L. atsisakė nuosavybės į 0,48 ha. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei nuosavybės teisės į visą 2,9 ha plotą atkurtos 1995-09-21, 1996 metais jokie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai jos vardu nebuvo priimti, o V. L. atkurtos nuosavybės teisės į likusį plotą – 4,34 ha, kitoje, t.y. ne ginčo sklypo, vietoje. Akivaizdu, jog šiuos duomenis ieškovė turėjo žinoti, o jos bei atstovo argumentai laikyti prieštaringais. Be to, ieškovė pripažino, kad gavo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus; planą, tačiau nurodė, jog plane buvo nurodytas bendras 2,90 ha plotas, o duomenų apie įsiterpusį, ne jai priklausantį sklypą, jame nebuvo. Iš atsakovo NŽT atstovo paaiškinimų matyti, kad priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmuo gauna ne tik sprendimą, tačiau ir kadastrinę bylą. Byloje esančioje V. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje prie Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995-09-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikinas žemės sklypo planas, patvirtintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos. Šiame plane pažymėtas ieškovės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame - sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat yra nurodytos gretimybės – (duomenys neskelbtini) ir gretimo sklypo savininkas – T. Č. (1 t., b.l. 133). Taigi, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, apie savo teisių pažeidimą turėjo galimybę sužinoti iškart atkūrus jai nuosavybės teises į 2,90 ha žemės sklypą, t.y. 1995 m., tačiau, kaip pati nurodė posėdžio metu, ji žemės klausimais nesidomėjo, viską tvarkęs sutuoktinis. Nuo 1995 metų praėjo beveik (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.
Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 40,58 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 40,58 Lt (keturiasdešimt litų 58 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.