- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- e2-7319-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04323-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 191,01 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017 m. birželio 7 d. tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonė – lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 20 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 4 376,39 Eur sumą padarytai žalai atlyginti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10030-1030/2018 priteisė iš atsakovo 4 185,38 Eur žalos atlyginimą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs likusią 191,01 Eur žalos dalį, nėra.
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.3. punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, ar neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, vairavo neturėdamas tam teisės, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą regreso tvarka yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 191,01 Eur žalos atlyginimo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. G. 191,01 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 191,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai.
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.