Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-7319-323/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
e2-7319-323/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04323-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7319-323/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04323-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 191,01 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017 m. birželio 7 d. tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonė – lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 20 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 4 376,39 Eur sumą padarytai žalai atlyginti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10030-1030/2018 priteisė iš atsakovo 4 185,38 Eur žalos atlyginimą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs likusią 191,01 Eur žalos dalį, nėra.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.3. punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, ar neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, vairavo neturėdamas tam teisės, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą regreso tvarka yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 191,01 Eur žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. G. 191,01 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 191,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė