Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., nedalyvaujant suinteresuoto asmens – VĮ Turto bankas – atstovui (apie posėdį suinteresuotas asmuo informuotas), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo motina O. Ž. po sesers B. P. mirties tvarkė aplinką ir atliko būsto remontą ne tik jai priklausančioje namo dalyje, bet ir visame name, nes gyveno vienintelė. Taip pat pareiškėjo motina mokėjo įvairius mokesčius už visą gyvenamąjį namą, taip pat ir už B. P. Pareiškėjo motina nesikreipė į notarą nustatytais terminais, nes dėl teisinių žinių trūkumo nesuprato, kaip turi būti tvarkomi paveldėjimo dokumentai.

Po sesers mirties pareiškėjo motina O. Ž. pasiliko gyventi namuose, kuriuose visą laiką gyveno, prižiūrėdama namus rūpinosi ir 1/8 dalimi turto, kuris priklausė seseriai B. P. Tas namas su ūkiniais pastatais yra adresu- (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis po motinos mirties yra paveldėjęs visą namų valdos sklypą, nors pastatai ant to sklypo priklauso skirtingiems savininkams.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo nepateikė, atstovas į posėdį neatvyko. Suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš gyventojų registro pažymos (b. l. 3) matyti, kad B. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo (b. l. 4) matyti, kad B. V. ir O. Ž. (V.) su broliais ir seserimis paveldėjo turtą po tėvo J. V. mirties. Pareiškėjas yra priėmęs palikimą po motinos O. Ž. mirties (b. l. 5).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra šie (b. l. 7-9) – A. Ž. – 3/8 dalys; V. V. – 1/8 dalis; S. A.-1/8 dalis; A. V. – 2/8 dalys; B. V. – 1/8 dalis. Iš Lietuvos notarų rūmų atsakymo (b. l. 10) matyti, kad paveldėjimo byla po B. P. mirties neužvesta.

Iš pateiktų gimimo ir kitų dokumentų (b. l. 11-17) matyti, kad O. Ž. ir B. P. yra seserys.

Iš pateiktų draudimo įmokų, žemės mokesčio ir kitų mokėjimo kvitų (b. l. 21-39) matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo mokami įvairūs mokesčiai, mokėjimai atlikti B. V. ir O. Ž. vardu. Darytina išvada, kad visus mokėjimus atliko O. Ž., nes tuo metu vienintelė gyveno tuose namuose, o tai reiškia, kad vienintelė ir rūpinosi turtu.

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus ir pareiškime nurodytą informaciją, ištyrus kitus byloje surinktus įrodymus, nustatytina, kad O. Ž. po sesers B. P. mirties priėmė palikimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti.

Mirties metu (B. P. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio kodekso 587 str. nuostatos nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Remiantis tuo metu galiojusio CK 573 str. O. Ž., kaip mirusiosios B. P. sesuo, buvo trečios eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 573 str. 1 d. 3 p.).

Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galioja nuo 2001-07-01) 5.51 str. nuostatos numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis per 3 mėnesius po mirties pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Nagrinėjamu atveju O. Ž. po sesers B. P. mirties liko gyventi namuose, kurių 1/8 dalis priklausė B. P., tų namų savo ir B. P. dalis prižiūrėjo kaip savo, rūpinosi visu turtu, mokėjo mokesčius, todėl darytina išvada, kad priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Civilinio proceso kodekso 445 str. nurodo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus galima nustatyti tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju kitokia tvarka paveldėjimo teisės liudijimo negalima gauti, kadangi B. P. mirties metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnis numatė 6 mėnesių terminą kreiptis į vietos notarų kontorą dėl palikimo priėmimo.

Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, informacija pareiškime bei kitais įrodymais, ištirtais posėdyje.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo A. Ž. motina O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sesers B. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CK 5.50, 5.51 straipsniais, LR CPK 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. Ž. motina O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sesers B. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos per šį teismą paduodant apeliacinį skundą gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.