Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, kurioje

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-11-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį; 2014-04-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimo 1 m., įpareigojant visą laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 100 val., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2014 m. spalio 9 d. apie 21.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilės girtumo) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė rankomis mažamečiui posūniui I. P., gim. 2003-07-18, už kaklo ir jį spausdamas pakėlė bei supurtė I. P., taip sukėlė mažamečiui I. P. fizinį skausmą.

K. S., apklaustas teismo posėdyje, pripažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2014 m. spalio 9 d. apie 21 val., namuose liepė posūniui I. eiti miegoti, bet jis neklausė, atsikalbinėjo įvairiais žodžiais. Tada jis, priėjęs prie I., sugriebė jam ranka iš nugaros pusės už kaklo, pirštais jo kaklą suspaudė. Taip spausdamas liepė I. eiti miegoti. Taip pasielgė todėl, kad jį suerzino I. atsikalbinėjimas ir neklausymas. Spausdamas kaklą tik norėjo sudrausminti I.. Nepamena tiksliai, ar suspaudęs I. kaklą, vaiką buvo pakėlęs ir supurtė. Tą vakarą jis buvo neblaivus, todėl pripažįsta, jog taip galėjo pasielgti, o dėl girtumo nepamena tiksliai visų įvykio aplinkybių. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jį įvykdė spontaniškai, norėdamas posūnį sudrausminti, nesuplanavęs iš anksto, I. atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė. Supranta, kad posūnio atžvilgiu pasielgė netinkamai ir pasižada, kad tokie atvejai daugiau nesikartos.

Be kaltinamojo K. S. visiško kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo I. P., liudytojos I. P. parodymais, policijos pareigūnų M. Ž., G. G. tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje, apžiūros protokolu, fotonuotraukomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, teisme ištirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis I. P. parodė, kad K. S. yra jo patėvis. Maždaug prieš tris ar keturias savaites, tiksliai laiko nepamena, kokia buvo savaitės diena nepamena, vakare apie 21 ar 22 val. buvo namuose su sesutėmis ir K. Mama tuo metu buvo išėjusi pas kaimynę. Panašiai tuo pat metu K. liepė jam taisytis lovą ir eiti miegoti. Jis griežtu balsu atsakė, kad pasitaisys. K., kaip suprato, labai nepatiko toks jo atsakymas griežtu balsu, todėl jis jam, tuo metu stovėjusiam savo kambaryje prie lovos, viena ranka sugriebė už marškinėlių ties krūtine, o kita ranka suspaudė kaklą ir taip laikydamas pakėlė nuo grindų ir, palaikęs apie 5 sekundes, padėjo atgal ant grindų, paleido marškinėlius bei kaklą. Kai K. suspaudė jam kaklą ir jį pakėlė nuo grindų, jis pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo kaklą, jis pradėjo verkti. Kai K. jį paleido, liepė daugiau su juo taip griežtai nebekalbėti. Daugiau K. nieko jam nebedarė, o netrukus į namus parėjo ir mama, kuriai jis pasakė, kad K. ką tik jį smaugė. Girdėjo, kaip mama barė dėl to K., tačiau ką tiksliai jam sakė, neįsidėmėjo. Tuomet kartu su mama išėjo pas kaimynę, kur girdėjo, kaip mama iškvietė policijos pareigūnus. K. įvykio metu buvo neblaivus. Po šio įvykio matė veidrodyje ant savo kaklo žymes tose vietose, kur K. buvo suspaudęs jo kaklą. Pas gydytojus mama jo dėl šių žymių nevedė. Po įvykio K. jo atsiprašė. Ankščiau K. yra buvęs jam ranka sudavęs į sėdmenis, kai neklausydavo jo, tačiau kada tiksliai tai buvo nebepamena (11 b. l.).

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. S. yra jos sugyventinis. Su juo kartu gyvena apie 11 metų laiko, augina tris mažamečius vaikus. 2014m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliai laiko nepamena, apie 20 val., ji išėjo pas kaimynę. Kažkokiu momentu pas tą pačią kaimynę buvo atėjęs ir K. Pas kaimynę jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau K., kažkiek išgėręs, išėjo į namus pasakyti vaikams, kad eitų miegoti ir pats ketino eiti miegoti. Ji liko dar trumpam pas kaimynę. Maždaug už 10 ar 15 minučių pas kaimynę atėjo jos dukra M., kuri pasakė, kad namuose I. verkia, nes jį skriaudė tėtis. Ji iškarto išbėgo į namus, kur pamatė I. sėdintį lovoje ir verkiantį. Paklaustas kas jam atsitiko, I. jai pasakė, kad tėtis jį skriaudė. I. jai pasakė, kad tėtis spaudė jam kaklą ir liepė eiti miegoti. Daugiau I. nieko nesakė. Ji matė, kad sūnaus kaklas yra raudonas, tačiau kažkokių kitų rimtesnių sužalojimo žymių nepastebėjo. Ji barė K. dėl tokio jo elgesio, kad skriaudžia vaiką. K. neneigė, jog skriaudė I., tačiau ką tiksliai jam darė nepasakė, jis tik paminėjo, jog taip pasielgė dėl to, kad I. jo neklausė. Bijodama, kad K. nepabėgtų iš namų, kartu su I. nuėjo pas kaimynę, kur iš savo telefono iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl jis spaudė I. kaklą, ji tiksliai nežino, nors mano, kad nesugebėjo savęs sukontroliuoti dėl neblaivumo. Po įvykio Igno pas gydytojus ir teismo medicinos specialistą nevedė, nes jo kaklas buvo tik raudonas, jokių rimtų sužalojimų nebuvo, o raudonumas savaime praėjo. Po įvykio jai girdint K. I. atsiprašė. Dėl sūnui sukelto fizinio skausmo turtinė ir neturtinė žala nepadaryta (14 b. l.).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2014-10-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2014-10-09 apie 21.15 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje nepilnametis I. P., gimęs 2003 metais, patyręs fizinį smurtą. Neblaivus K. S., agresyviai nusiteikęs, smaugė mažametį posūnį I. P., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. I. P. paaiškino, jog smurtas jo atžvilgiu pasireiškė smaugimu (8-9 b. l.).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad K. S. 2014-10-09, 22.44 val., nustatytas 2,86 promilių girtumas (50 b. l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, fotonuotraukomis nustatyta, kad I. P. buvo aptikti kaklo paraudimas ir nubrozdinimas kakle (10 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad K. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dali, nes jis sugriebęs rankomis mažamečiui posūniui I. P., už kaklo ir jį spausdamas, pakėlęs vaiką bei supurtęs, sukėlė jam fizinį skausmą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad K. S., jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, suvokė, kad netinkamai elgdamasis, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajam I. P. sukėlimu. Akivaizdu, kad šia veika buvo pažeista labai svarbi visuomeninių santykių sritis – mažamečio asmens interesai ir šio nusikaltimo pasekmės – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui. Nors teisme kaltinamasis paaiškino, kad tokiu elgesiu siekė paauklėti posūnį, tačiau toks kaltinamojo elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą ir nori taip elgtis. Pabrėžtina, kad K. S. veika posūnio atžvilgiu yra atsakingo pobūdžio. Tai, kad K. S. jau anksčiau vartojęs fizinį smurtą kitų šeimos narių atžvilgiu, patvirtina jo atžvilgiu 2013-11-28 ir 2014-04-2 Mažeikių rajono apylinkės teismo priimti nuosprendis ir baudžiamasis įsakymas, kuriais jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto naudojimo sugyventinės I. P. atžvilgiu.

Teismas skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį vadovaujasi BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės ribomis ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, nuteistojo asmenybę bei visas kitas bylos aplinkybes. K. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Mažamečiui posūniui sveikatą jis sutrikdė namuose, dėl menkavertės dingsties. Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. S. anksčiau teistas du kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnius nusikaltimus (26, 27-29 b. l.). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka (30-34 b. l.). Visos šios aplinkybės rodo jo pavojingumą visuomenei ir tai, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. K. S. nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu. Vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, bausmės tikslas gali būti užtikrintas paskirus kaltinamajam mažesnė už vidurkį, artima BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, laisvės atėmimo bausmė , jos vykdymą atidedant (BK 50 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnis).

Kadangi kaltinamas pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. S. skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu švelninama vienu trečdaliu.

K. S. nepaskirta kardomoji priemonė. Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

K. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikant 65 straipsnio taisykles, subendrinti su 2014-04-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu K. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti su juo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.