- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- eI-5662-872/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03754-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. K., I. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovams J. K. (J. K.) ir I. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovų J. K. (J. K.) ir I. K. 446,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Pareiškėja paaiškina, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Šie dydžiai 2012–2016 m. iš dalies buvo keisti Savivaldybės tarybos sprendimais T3-358 ir T3-60, o 2016 m. gruodžio 22 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-514 buvo patvirtinti nauji pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dydžiai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m., tačiau pabrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai perskaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir jiems tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, raginimas, tačiau atsakovai susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Atsakovams pareiškėjos prašymas su priedais įteiktas adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo pranešimai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka atsakovams išsiųsti tuo pačiu adresu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovų.
Vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Kaip minėta, Nuostatais Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatuose taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. spalio 29 d. išrašo su istorija matyti, kad atsakovams nuo 2007 m. gegužės 24 d. nuosavybės teise priklauso 148,09 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovai, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytini vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais.
Pagal pareiškėjos teismui pateiktus duomenis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą atsakovai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai yra skolingi 446,85 Eur. Apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsakovai buvo informuoti 2014 m. vasario 11 d. pranešimu Nr. 10375997, 2015 m. kovo 20 d. pranešimu Nr. 10486765, 2015 m. liepos 27 d. pranešimu Nr. 10602460, 2016 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. 10716370, 2017 m. balandžio 6 d. pranešimu Nr. VRSFA2022284, 2018 m. kovo 29 d. pranešimu Nr. VRSFA2106287, 2017 m. kovo 8 d. raginimu Nr. 1301 bei 2019 m. rugsėjo 10 d. raginimu Nr. A33(1)-5893 (4.21). Šie pranešimai ir raginimai buvo išsiųsti atsakovų nekilnojamojo turto buvimo adresu.
Pažymėtina, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto plotą. Duomenų, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu atsakovams suteikta lengvata ir jie neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nenustatyta, taigi darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių tokią jų pareigą paneigiančių duomenų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. atsakovai netinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovų J. K. (J. K.) ir I. K. 446,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovų J. K. (J. K.) ir I. K. 446,85 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus, 85 centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.