Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-10-12 · Byla Nr. A2.6.-14293-1035/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
A2.6.-14293-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12643-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14293-1035/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12643-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.7.4.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2016 m. rugsėjo 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Eišiškių pl. 127, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, atitinkamu greičiu, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220, 223 ir 224 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje K. B. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų visiškai pripažino, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad dirba kartu su automobilio VW Passat savininku R., kurio pavardės nežino. R. buvo išgėręs, todėl paprašė vairuoti jo automobilį grįžtant namo iš darbo. Ne pirmą kartą taip buvo. Jis (K. B.) sutiko. Važiuodamas šiuo automobiliu atsitrenkė į Audi automobilį, kuris staigiai sustojo prieš perėją, nes kažkas prabėgo. Jis nespėjo sustabdyti, kadangi nesilaikė atstumo. R. ir automobilio Audi savininkas susitarė, kad parašys deklaraciją ir policijos nekvies. Jam tuo laiku paskambino draugė, kuri laukiasi, ir pasakė, kad jai skauda pilvą apačioje, todėl reikia ją vežti į polikliniką. Jis sėdo į autobusą ir išvažiavo iš įvykio vietos, nes skubėjo pas draugę. Tik vakare sužinojo, kad buvo atvažiavusi policija. Šis įvykis buvo rugsėjo 13 d., apie 14.00 val. Prisipažįsta, kas atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Turi vairuotojo pažymėjimą, todėl žino, kad įvykus eismo įvykiui reikia laukti policijos arba pačiam surašyti deklaraciją. Šiuo atveju jis pasišalino, nes nežinojo, kad bus policija. Žino, kad būtent vairuotojas turi pildyti deklaraciją vietoje, o ne automobilio savininkas. Jis (K. B.) priėjo prie automobilio VW Passat savininko tuo metu, kai šis traukė deklaraciją. Pasakė, kad jam paskambino draugė, todėl turi lėkti. Savininkas atsakė, kad gerai, užpildys pats. Nesupranta, kodėl tokiu atveju iškvietė policiją. Pagarsinus automobilio VW Passat valdytojo R. K. byloje esančius rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad jis bandė sulaikyti K. B., kad šis pasiliktų, paaiškino, jog bus blogiau, bet K. B. vis tiek išėjo, K. B. teismo posėdyje nurodė, kad dabar prisiminė, kad R. sakė pasilikti. R. sakė palaukti, kol surašys viską, tačiau jis (K. B.) atsakė, kad reikia skubėti, nes draugei kažkas negerai, gal gimdo. Negerai vertina savo veiksmus. Gailisi dėl to. Vaikas tuo metu buvo svarbesnis. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes vaiką reikia vežioti į polikliniką, iki kurios nuo namų apie 1 km. Dabar orai labai blogi. Draugė neturi vairuotojo pažymėjimo. Gyvena Šalčininkuose, turi automobilį, bet į darbą važinėja su bendradarbiais, taip pigiau. Vairuotojo pažymėjimas jam labiausiai reikalingas dėl vaiko. Sėsdamas už vairo nepaklausė R., ar automobiliui atlikta valstybinė techninė apžiūra.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius, be kita ko, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

K. B. kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš K. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). K. B. rašytiniame 2016 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d., apie 12.00-13.00 val., R. K. paprašė pavairuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parvežti namo. Važiuojant Eišiškių pl., priekyje važiavęs automobilis Audi A6 staigiai stabdė ir jis (K. B.), nespėjęs sustabdyti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į automobilio Audi A6 galinę dalį. Su automobilio Audi A6 vairuotoju sutarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. R. K. nuėjo paimti iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijų blankų, kai jam (K. B.) paskambino draugė D. Z. ir pasakė, kad jai skauda pilvą (ji laukiasi, 2016 m. rugsėjo 22 d. numatytas gimdymas). Kadangi sutarė dėl įvykio aplinkybių, pagalvojo, kad R. K. užpildys eismo įvykio deklaraciją, todėl išskubėjo pas draugę. Vakar sužinojo iš R. K., kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Jis (K. B.) vairavo blaivus, R. K. buvo neblaivus, todėl paprašė jį parvežti namo (b. l. 25). R. K. paaiškinime nurodyta, kad prie vairo buvo jo draugas K.. Perėjoje jis atsitrenkė į Audi automobilį, tuomet išsigando ir pabėgo iš avarijos vietos. K. yra jo bendradarbis (b. l. 9). Dar viename R. K. paaiškinime nurodyta, kad automobilis VW Passat registruotas jo žmonos vardu, tačiau automobiliu naudojasi jis. 2016 m. rugsėjo 13 d. paprašė bendradarbio K. B. parvežti jį namo su jo automobiliu, nes pats buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti. Važiuojant Eišiškių pl., priekyje važiavęs automobilis Audi A6 staigiai pristabdė prieš pėsčiųjų perėją, K. B. sustabdyti nespėjo ir trenkėsi į automobilio galą. Jie visi išlipo iš automobilių. Iš pradžių automobilio Audi A6 vairuotojas norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet po to apsigalvojo ir iškvietė policijos pareigūnus. K. B. kažkas paskambino ir jis išėjo iš eismo įvykio vietos. Jis (R. K.) bandė sulaikyti K. B., kad šis pasiliktų, paaiškino, kad bus blogiau išėjus, bet K. B. vis tiek išėjo. Automobilis VW Passat draustas, bet techninė apžiūra pasibaigusi. K. B. vairavo blaivus (b. l. 20). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. 14.22 val. gautas pranešimas, kad Eišiškių plente prie kebabinės susidūrė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio, kaip įtariama, neblaivus vairuotojas pabėgo, liko automobilio savininkas). Audi vairuotojas R. B. paaiškino, kad, vairuodamas Eišiškių plente, pristabdė prieš pėsčiųjų perėją ir tuo metu pajuto smūgį į Audi galinę dalį. Sustojus už perėjos kelkraštyje, prie jo priėjo iš Passat išlipę du girti vyriškiai ir siūlė susitarti. Nesutikus ir paskambinus 112, vienas vyriškių nuėjo link miesto centro. Kuris iš tų dviejų vyriškių vairavo VW Passat, R. B. kategoriškai tvirtinti negali. VW Passat buvęs R. K. sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad vairavo jo bendradarbis K.. R. K. buvo girtas (b. l. 3). Analogiškas aplinkybes R. B. nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 7). Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: įvykio registracijos pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), nuotrauka (b. l. 8), alkotesterio pažyma (b. l. 10), fotolentelė (b. l. 13).

Šie įrodymai patvirtina, kad K. B. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nesilaikydamas atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220, 223 ir 224 punktų reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir K. B. asmenybę (jauno amžiaus, dirbantis, 1 kartą baustas administracine tvarka). K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad K. B. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant jam administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam minimaliam terminui. Skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas atsižvelgia į tai, kad K. B. nurodė priežastį, kodėl jis pasitraukė iš įvykio vietos. Jo teigimu, jam paskambino jo draugė, kuri laukėsi, ir pasakė, kad jai skauda pilvą, todėl jis pagalvojo, jog draugė gali gimdyti. Teismo posėdyje K. B. pateikė vaiko gimimo liudijimą, kuris patvirtina, kad jam 2016 m. spalio 7 d. gimė vaikas. Įvykis, kaip minėta, buvo 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. K. B. draugės nėštumo paskutinį mėnesį. Byloje duomenų, išskyrus automobilio Audi vairuotojo įtarimą, kad K. B. įvykio metu būtų neblaivus, nėra. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad automobilio VW Passat valdytojas R. K. paprašė K. B. vairuoti jo automobilį būtent dėl to, kad pats buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti, neduoda pagrindo daryti išvados, kad K. B. buvo neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad K. B. sukelto eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, jis nuoširdžiai gailisi, padeda prižiūrėti naujagimį (jo teigimu, šiuo metu išėjęs 1 mėnesio trukmės tėvystės atostogų).

K. B. už pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos nuobaudos – baudos sankcijų ribose, nustatant jų minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

K. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16061480097. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš