- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-834-252/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Skolininkas
- žemės ūkio bendrovės „Papalčiai“
- Kreditorius
- UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko žemės ūkio bendrovės „Papalčiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-7962-223/2011 pagal kreditoriaus UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ pareiškimą skolininkui žemės ūkio bendrovei „Papalčiai“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė priteisti iš skolininko 23 843,05 Lt skolos, 0,02 procentų dydžio delspinigius (47,68 Lt), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (179 Lt žyminio mokesčio). Nurodė, kad 2010-06-22 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2010-06-22/1G UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją ŽŪB „Papalčiai“ arba ŽŪB „Papalčiai“ nurodyto trečiojo asmens vardu, reikalingą Europos Sąjungos paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pareiškėjas visus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau skolininkas liko neatsiskaitęs pagal sąskaitą – faktūrą 23 843,05 Lt sumai.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises 24 069,73 Lt sumai. Nurodė, kad skolininkas su kreditoriumi neatsiskaito, nevykdo savo įsipareigojimų, skolos suma kreditoriui yra didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Areštavo, uždrausdamas disponuoti 23 890,73 Lt sumai, skolininkui ŽŪB „Papalčiai“ priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ civilinėje byloje Nr. L2-7962-223/2011. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad skolininkas su kreditoriumi laiku neatsiskaitė, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, skolos suma kreditoriui yra didelė, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo įsakymo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-03 nutartį panaikinti. Nurodo, jog kreditorius nepateikė jokių privalomai pateiktinų duomenų bei įrodymų apie skolininko siekį turtą paslėpti, sąmoningai sumažinti ar kitokį nesąžiningą elgesį. Teismas priimdamas nutartį neįsigilino į visas aplinkybes ir į pareikšto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. ŽŪB „Papalčiai“ – žemės ūkio gamyba užsiimanti įmonė, kuri šiandien yra įdarbinusi 18 žmonių, atliekanti įvairius mokėjimus tiekėjams, kurių mokėjimo sutrikdymas gali apsunkinti įmonės veiklą ar atsirasti naujų reikalavimų už laiku neapmokėtas sąskaitas ar įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teismas pažymi, kad ši prezumpcija nėra absoliuti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nors ir teigia, jog neketina slėpti turto, bandytų jį sunaikinti ir pan., tuo pačiu nenurodo, kokiu būdu jis bendrauja ar siekia bendradarbiauti su kreditoriumi (CPK 178 str.). Dėl to nėra pagrindo manyti, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir priimta nesilaikant ekonomiškumo principo. Teismo nuomone, pareikšto reikalavimo suma skolininkui (23 890,73 Lt) yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ŽŪB „Papalčiai“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str.).
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes palikus galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų panaikinta galimybė atlikti įvairius mokėjimus ir sutrikdyta normali įmonės veikla. Tačiau apeliantas, teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamai paveiks įmonės veiklą, kartu su skundu nepateikia teismui šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikymas vien dėl to, kad tai sukeltų atsakovui neigiamas pasekmes, būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti proceso šalių interesų balansą. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju skolininkas turi procesines teises, leidžiančias išvengti jam dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių neigiamų pasekmių tokiais būdais, kurie nepaneigia kreditoriaus teisėtų interesų. O būtent: vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 2 - 3 dalimis, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas; atsakovas taip pat turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštas taikytinas reikalavimo dydžiui užtikrinti, areštuojant skolininkui priklausantį turtą, turi būti tokia tvarka: nekilnojamojo turto (CPK 145 str. 1 d. 1 p.), jo nesant ar neužtenkant reikalavimui užtikrinti, areštuotas likusiai sumai kilnojamasis turtas, o šio turto nepakankant ieškiniui (pareiškimui) užtikrinti, likusiai sumai areštuotos piniginės lėšos, esančios banke skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje, ar turtinės teisės, priklausančios skolininkui ir esančios pas jį arba trečiuosius asmenis (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atskirtąjį skundą tenkinti ir naikinti apylinkės teismo nutartį, kuria teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.