- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2-9774-637/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08030-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Gaižutienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. S.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė, sekretoriaujant V. P., A. G., dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms O. G., V. S., atsakovo V. S. atstovui advokatui A. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. S. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. S. 1033,78 Lt skolos už valstybinės žemės nuomą už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2005 m., 34,78 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės paaiškino, kad atsakovui susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas už naudojimąsi valstybine žeme už 2004 m. ir 2005 m., atsakovui nevykdžius įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį 2003 m., šis įsiskolinimas įskaičiuotas į 2004 m. skolą. Atsakovui V. S. skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 2193-2001-3015, esantis (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 50/111439 2.1, 4.4 p.), todėl ieškovė daro išvadą, kad atsakovas naudojo ir šiuo adresu esančio žemės sklypo, dalį, lygią 0,042 ha, kuris iki 2005 m. priklausė Lietuvos Respublikai nuosavybės teise. Šis sklypas atsakovui nebuvo suteiktas panaudos pagrindu, todėl vadovaujantis teismų išaiškinimais, tarp valstybės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Atsakovui kilo pareiga nustatyta tvarka ir terminais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas naudojo 0,042 ha žemės sklypo dalį, už kurią jam paskaičiuotas 1033,78 Lt įsiskolinimas už minėtą laikotarpį bei už laikotarpį nuo 2004-06-15 iki 2005-11-15 paskaičiuoti delspinigiai. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas neginčija, kad minėtu laikotarpiu naudojosi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris buvo reikalingas gyvenamojo namo eksploatavimui. Tačiau su ieškovo reikalavimu nesutiko, kadangi 1997 m. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijęs nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 1997-09-10 pateikė prašymą įsigyti nuosavybėn ir žemės sklypą, esantį prie namo, sumokėjo už perkamą žemės sklypą 366,85 litus investiciniais čekiais. Tačiau, kaip nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo departamento 1997-11-07 rašte, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad prašomo parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatyti nebuvo galima, nes nebuvo paruoštas ir patvirtintas tos teritorijos detalusis planas, t.y. žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nustato, kad naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, t.y. sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypas, už kurio nuomą už 2004-2005 m. laikotarpį, reikalaujama nuomos mokesčio, nebuvo suformuotas kaip nuomos objektas. Atsižvelgiant į 2014-08-14 Nekilnojamojo turto registro išrašą, ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2005-10-07, todėl atsakovo teigimu, nebuvo teisinio pagrindo sudaryti nuomos sutartį ir reikalauti nuomos mokesčio. Taip pat pažymėjo, kad įstatymai nustato žemės nuomos sutartims privalomą rašytinę formą, kuri su atsakovu nebuvo sudaryta ir nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo atstovo teigimu, atsakovui priminimai apie nuomos mokesčio mokėjimą už 2004-2005 m. laikotarpį buvo siunčiami tik 2010-2013 metais, kai atsakovas 2007 metais jau buvo pardavęs žemės sklypą ir pastatą. Atsakovas buvo gavęs paštu deklaraciją 2004 metais, nuvyko į apskrities žemėtvarkos skyrių, ten buvo paaiškinta, kad nėra skolingas už žemę. Po to jokių deklaracijų ir įspėjimų nebuvo gavęs iki 2013 m., kai buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 1997 m. rugpjūčio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 159,30 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas gyvenamasis namas stovi ant žemės sklypo, kuris skolos susidarymo laikotarpiu, t.y. 2004-2005 m., nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai. Iš ieškovės pateikto Klaipėdos miesto paminklotvarkos skyriaus inventorinio plano matyti, kad minėtam gyvenamajam namui yra naudojamas apie 420 kv.m. ploto žemės sklypas. Atsakovas neginčijo, kad minėtu laikotarpiu naudojo ginčo sklypą, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kad atsakovui šis žemės sklypas būtų suteiktas panaudos pagrindu. Teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, nors valstybinės žemės nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Todėl vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-14, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-01-29 sprendimu Nr. 1-04, atsakovui kilo pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
Atsakovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl delspinigių išieškojimo, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, teismų praktiką, tarp šalių susiklosčiusių civilinių santykių pobūdį, valstybinės žemės nuomos mokestis laikytinas periodine išmoka, kuriai išieškoti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2001, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979-115/2011). CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolei, kuriai įvykdyti yra nustatytas terminas, iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po termino nuomos mokesčiui sumokėti pasibaigimo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ 4 punkte nurodyta, kad apmokestinamojo laikotarpio pradžia yra mokestinių metų sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d., t.y. valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokėta iki gruodžio 31 dienos. Pagal ieškovės atsakovui pateiktą deklaraciją 420,52 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotas už 2003 m. turėjo būti sumokėtas iki 2003-12-31. Deklaracijoje už 2004 metus nurodoma, kad 841,04 Lt valstybinės žemės mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2005-10-13, deklaracijoje už 2005 metus – iki 2006-06-29. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas dėl nuomos mokesčio už 2003, 2004, 2005 metus priteisimo baigėsi atitinkamai 2008-12-31, 2010-10-13 ir 2011-06-29. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškovės atstovių argumentai, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė, atmestini kaip nepagrįsti. Atnaujinti ieškinio senaties termino ieškovė neprašė (CK 1.131 str. 2 d.). Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad būtų pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą ar jį nutraukti (CK 1.129 str., 1.130 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įstatymu numatytas terminas yra praleistas nesant svarbių priežasčių, teismui pritaikius ieškinio senaties terminą ieškovės pareikštam reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, ieškovės ieškinys atmestinas (CK 1.126 str. 1 ir 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Atsakovas teigia, jog ieškovė ieškiniu nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 34,78 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, nes ieškovė prašo delspinigius priteisti už laikotarpį, už kurį yra suėjęs senaties terminas. Nustatyta, kad ieškovė 34,78 Lt delspinigius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2004-06-15 iki 2005-11-15. Į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieškovė kreipėsi 2014-07-09. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo. Ieškovė prašo priteisti delspinigius už konkretų laikotarpį, t. y. delspinigius, susidariusius nuo 2004-06-15 iki 2005-11-15. Ieškinys dėl šių delspinigių priteisimo pareikštas 2014-07-09, praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Delspinigiai ieškovės nurodytu atveju gali būti priteisti už šešis mėnesius tik tuo atveju, jeigu reikalavimas priteisti delspinigius pareikštas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos iki ieškinio padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju delspinigiai apskaičiuoti už konkretų laikotarpį, nėra prašoma juos priteisti iki ieškinio padavimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymui, ieškinį pareiškus praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovo V. S. naudai 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.