Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-30 · Byla Nr. N1-255-169/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
N1-255-169/2011
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00391-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Nukentėjusysis
M. K.
Kaltinamasis
L. B.
Advokatai
Genė Čiapienė
Baudžiamoji byla Nr.N1-255-169/2011Proceso Nr.1-73-1-00391-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei,kaltinamosios gynėjai advokatei Genei Čiapienei,nukentėjusiajam M. K.,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, besimokanti Mažeikių politechnikos mokykloje, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;

L. U., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, besimokanti Mažeikių m. Senamiesčio pagrindinės mokyklos 9 klasėje, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. ir L. U. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2011 m. gegužės 29 d. apie 00.30 val. „Pramogų klube“, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamos nuo staliuko, esančio „Pramogų klubo“ antrame aukšte, pagrobė svetimą, M. K. priklausantį turtą – 900,00 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson E15i“.

Kaltinamoji L. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinusi visiškai parodė, jog 2011 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. su drauge L. U. atėjusios į Pramogų klubą pasišokti. Šoko pirmame aukšte, prieš šokių pabaigą, apie pusę pirmos užlipo į antrą aukštą, kur atsisėdusi ant minkštasuolio, pamatė, kad šalia jos ant minkštos dalies, kur sėdėjo, yra padėtas mobilaus ryšio telefonas. Tada ji tą telefoną iš už nugaros pusės pastūmė L. U., pasakiusi, kad įsidėtų į savo rankinę ir bėgtų link poliklinikos. Netrukus ir ji išėjo iš klubo ir nuėjo prie Mažeikių poliklinikos pas laukiančią L. U.. Kitą rytą ji mobilaus ryšio telefoną nunešė į lombardą užstatyti ir gavo 150 litų. Vėliau iš bendrų draugų ji sužinojusi, kieno telefoną pavogusi, susirado tą vaikiną ir papasakojo, kur jo telefonas yra. Visi kartu buvo nuėję į lombardą, prašę, kad atiduotų telefoną, bet telefono neatidavė, nes ji neturėjusi pinigų jį išpirkti.

Kaltinamoji L. U. dėl jai pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinusi visiškai parodė, jog 2011 m. gegužės 28 d. vakare su drauge L. B. atėjo į Pramogų klubą pasišokti. Šokiams baigiantis, apie pusę pirmos ji užlipusi į antrą aukštą, kur sėdėjo L. B., ir ši, sakydama „nukirtau telefoną“, jai perdavė telefoną ir liepė bėgti prie poliklinikos. Po kelių minučių prie poliklinikos atėjo L. B. ir ji perdavė jai pavogtą telefoną. Kitą dieną mama jai pasakiusi, kad jai skambino iš policijos. Ji supratusi, kad B. telefoną pavogė, žinojusi, kad jai trūksta pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų L. B. ir L. U. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo M. K. parodymais, jog 2011 m. gegužės 29 d. dirbo „Pramogų klube“, esančiame (duomenys neskelbtini), didžėjumi. Apie 00.30 val. baigęs darbą nuėjo į balkoną, kur ant staliuko ar ant minkštasuolio pasidėjo savo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson E15i“. Jam besėdint su draugu, prie jų prisėdo kaltinamosios ir maždaug po dešimties minučių joms išėjus, nebeliko ir jo telefono;

- 2011 m. gegužės 29 d. M. K. protokolu – pareiškimu policijai dėl telefono vagystės (b. l.1);

- 2011 m. birželio 6 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis M. K. savo iniciatyva nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė mobilaus ryšio telefono „Sony Ericson E 15i“ garantinės pažymos Nr.60281797 kopiją (b. l. 11-12);

- 2011 m. birželio 6 d. M. K. pakvitavimu dėl telefono grąžinimo (b. l. 14);

- 2011 m. gegužės 31 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. G. pateikė sutartį N.384, sudarytą tarp UAB „Modolita“ ir L. B. dėl mobilaus ryšio telefono „Sony Ericson E15i“ užstato (b. l. 16-18);

- 2011 m. birželio 2 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericson E15i“ yra su jautriu liečiamu ekranu, IMEI Nr. 01256000-595499-4 (b. l. 19-22).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte nurodyta, jog „pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog L. B. ir L. U. bendrai veikdamos pagrobė svetimą turtą, t. y. žinodamos, kad mobilaus ryšio telefonas priklauso ne joms, jį pagrobė, todėl jų veika atitinka BK 178 straipsnio1 dalyje numatytą vagystę.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. B. ir L. U. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą.

Dėl bausmės L. B.

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamoji L. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką; antra, žalos nėra, nes pavogtas turtas grąžintas; ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes ji anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų ir nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jos elgesio pasekmė, todėl L. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina, paskiriant L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 70 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina L. B., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Be to, kaltinamajai L. B. išaiškintina, jog bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. B. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl bausmės L. U.

Kaltinamosios L. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnametės L. U. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir dvi alternatyviosios sąlygos, t. y. nusikalstamą veiką ji padarė dar nesulaukusi aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, todėl L. U. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametę L. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku ir uždraudžiant lankytis klubuose, kavinėse, restoranuose, bei nemokami darbai (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Išaiškintina L. U., jog jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. U. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson E15i“, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotas saugoti nukentėjusiajam M. K. (b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam jo savininkui M. K. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per keturis mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. B. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti L. B., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, kaltinamajai L. B. išaiškinti, jog bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

L. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. U. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose;

uždrausti devynis mėnesius lankytis klubuose, kavinėse, restoranuose;

per keturis mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. U. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti L. U., jog jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson E15i“, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotą saugoti nukentėjusiajam M. K., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jo savininkui M. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė