Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017-10-19 apie 11.30 val. šalia pastato Visorių g. 37, Vilniuje, prie miškelio, kilus žodiniam konfliktui su S. M., pakėlęs nuo žemės pagalį bandė pastarajam tris kartus suduoti per galvą ir du kartus į kūną, po ko smūgiavo per galvą, tačiau nukentėjusiajam S. M. užsidengus galvą dešine ranka, pataikė pagaliu į ranką, tokiu būdu padarė nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, kas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dilbio vidurinio trečdalio ir plaštakos srityse, V-o delnakaulio pamato lūžiu, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam S. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis V. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017-10-19 apie 11.30 val. šalia pastato Visorių g. 37, Vilniuje, prie miškelio kilo konfliktas su nukentėjusiuoju. Konfliktas buvo kilęs ir anksčiau, dėl to, kad jo šuo, kaltinamojo nuomone, sudraskė kaltinamojo laikomus kačiukus. Įvykio dieną jis su nukentėjusiuoju susiginčijo, tada nukentėjusysis pradėjo jį gąsdinti ir su kumščiais užsimojo, tačiau jam nemėgino suduoti ir nesudavė. Tuo metu jis paėmė medinį pagalį ir penkis kartus bandė jam suduoti į pečių sritį. Paskutinį kartą nukentėjusysis užsidengė galvą ranką ir jis su pagaliu į tą ranką pataikė. Nukentėjusysis po to skundėsi, kad jis sužalojo jo pirštą. Mano, kad nosies negalėjo sužaloti, todėl dėl to neprisipažįsta. Viskas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis jį provokavo ir puolė jį su kumščiais. Ligonių kasų ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, tuo tarpu su nukentėjusiojo ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka.

Nukentėjusysis S. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną Visorių g. 37, Vilniuje, prie miškelio, jis vedžiojo savo šunį. Vienu metu šuo kažkur pabėgo, todėl jis ėjo jo ieškoti. Tuo metu sutiko kaltinamąjį ir jie susiginčijo. S. M. pareiškė kaltinamajam pastabą, kad šis sutvarkytų savo laikomas kates. Tačiau kaltinamasis paėmė pagalį ir ketino jam suduoti. Iš viso sudavė 5 kartus, tačiau 4 kartus jis nuo smūgio pasitraukė. Buvo smūgiuojama jam tiesiai į galvą ir jis pasitraukdavo į šoną. Kai smūgiavo paskutinį kartą, jis užsidengė galvą dešine ranka ir jam kaltinamasis pataikė į ranką, plaštakos srityje vėliau buvo nustatytas lūžis. Taip pat tuo pačiu smūgiu jam buvo nubrozdinta nosis. S. M. pažymėjo, kad jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, jis jam negrasino ir jo negąsdino kumščiais, nebuvo užsimojęs. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko pilnai. Nurodė, kad jis du mėnesius nešiojo gipsą, turėjo buitinių nepatogumų, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, nes vaikšto į reabilitaciją, tos rankos pirštas iki galo nėra atsistatęs.

Specialisto išvadoje Nr. G 476/2018 (01) nurodyta, kad S. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies nugarėlė odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-10-19). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dilbio vidurinio trečdalio ir plaštakos srityse, V-o delnakaulio pamato lūžiu, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-10-19). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėto kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis V. A. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad V. A. tyčia nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017-10-19 apie 11.30 val. šalia pastato Visorių g. 37,Vilniuje, prie miškelio, kilus žodiniam konfliktui su S. M., pakėlęs nuo žemės pagalį sudavė pagaliu į S. M. ranką, tokiu būdu padarė nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, kas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dilbio vidurinio trečdalio ir plaštakos srityse, V-o delnakaulio pamato lūžiu, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam S. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis iš dalies pripažino jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo duotais parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, todėl šiam sudavė pagaliu. Įvertinęs kaltinamojo tokią poziciją, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neveikė būtinosios ginties situacijoje, nes galimas kėsinamasis nebuvo realus ir akivaizdus. Pagal kaltinamojo parodymus, jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, kai jis jam užsimojo kumščiais. Tačiau taip pat kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis nei karto nesmūgiavo, nei karto į jį nepataikė. Net ir tikint kaltinamojo pateikta versija, tokie nukentėjusiojo veiksmai negali būti laikomi kaip akivaizdus ir realus kėsinamasis, nes nukentėjusysis neatliko jokių pavojingų kaltinamojo sveikatai veiksmų.

Tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymais, daro išvadą, kad nukentėjusysis S. M. apskritai neatliko jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu, todėl kaltinamajam nebuvo nuo ko gintis. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad to paties smūgio metu jam buvo nežymiai sužalota ir nosis. Tokius jo parodymus patvirtina byloje esantis specialisto išvada Nr. G 476/2018 (01). Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, nes jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas V. A. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų, jog būtų gydęsis psichikos sveikatos centre, per 5 metus nesigydė nuo priklausomybės ligų (b.l. 61, 62). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 45,87 Eur sumai (b. l. 35-38). Ieškinį kaltinamasis pripažino, jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis S. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam S. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neturtinės žalos padarymą S. M. teismo posėdyje grindė tuo, kad jam kilo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, ranka buvo ilgą laiką sugipsuota, iki šiol rankos pirštas nėra visiškai atsistatęs.

Teismas, įvertinęs turtinės žalos dydį (pagal Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinį), sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi laiką, kaltinamojo turtinę padėtį (neturi jokio turto, pajamų, gyvenamosios vietos) kitus CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad S. M. ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 700 eurų.

V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės 45,87 Eur žalos padarymo tenkinti. Priteisti iš V. A. 45,87 Eur turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

S. M. civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam S. M. iš V. A. 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti V. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.