Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-166/2014

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr.1-10-1-00973-2013-4

2014 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. E. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę E. E. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki rugsėjo 25 d., viena diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuota iš E. E. 20 Lt.

E. E. nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu, paliktas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

E. E. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

E. E. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 1 d. dėl neteisėto nedidelio kiekio - 0,611 g miltelių, kurių sudėtyje 0,067 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikymo prie savęs automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 24 d., 19.40 val., asmens kratos, atliktos Birželio g. 23-osios g. 10, Vilniuje, neturint tikslo platinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. F., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 18.15 val., Vilniuje, prie Ukmergės g. 240, automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 litų pardavė D. F. 0,8870 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, 6,4353 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, neteisėtai laikė automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 24 d., 19.55 val., atliktos automobilio apžiūros, 103,68 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 21.10 val., atliktos kratos.

Šiais savo veiksmais E. E. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

E. E. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 17.00 val., prie Rinktinės g. 3, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, iškeisdamas į kanapes, neteisėtai įgijo 0,611 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis - 0,067 g - psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį jis neteisėtai gabeno iki „VCUP“ prekybos centro, esančio Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė prie savęs iki 2013 m. rugsėjo 24 d., 19.40 val., asmens kratos, atliktos Birželio g. 23-osios g. 10, Vilniuje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. E. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėmis bylos aplinkybėms ir dėl neteisingos bausmės (BPK 328 str. 2 p., 3p.).

Dėl nuteisimo pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį

Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį dalyje dėl E. E. pripažinimo kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąją byla, skundžiamu teismo nuosprendžiu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį E. E. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 str. 1 d. Kaip matyti iš apeliacinio skundo nuteistasis E. E. iš esmės ginčija narkotinių medžiagų laikymą tikslu platinti, nurodo, jog automobilio apžiūros metu rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas jo asmeninam naudojimui, buto kratos metu rastas narkotinių medžiagų kiekis 103,68 g. taip pat nebuvo skirtas pardavimui ar laikomas platinimui. Pirmiausiai teisėjų kolegija pasisakys dėl aplinkybių susijusių su narkotikais rastais automobilyje bei dėl narkotinių medžiagų pardavimo D. F..

Teismų praktikoje tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis kaltininko parodymais bei objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Pats nuteistasis E. E. neigia savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, nurodo, jog automobilio apžiūros metu rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas jo asmeniniam naudojimui, tačiau tokią nuteistojo E. E. versiją, apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo E. E. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors nuteistasis nepripažįsta, kad pardavė narkotines medžiagas D. F. tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad ši aplinkybė byloje įrodyta ir su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. E. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-25 kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis susipažino su vaikinu, pravarde „.“, kuris prekiavo narkotikais, „F“ žinojo, kad apeliantas gali parduoti „.F“ narkotinės medžiagos – „žolės“. Įvykio metu jam paskambino „F.“ ir paklausė, ar jis žino, kur galima būtų parūkyti, ką apeliantas suprato, kaip norą įgyti narkotinės medžiagas. Jiems susitarus ir susitikus prie „Topo centro“ parduotuvės, į E. E. automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlipo „F.“, padavė pastarajam 100 Lt, E. E. atmetė 80 litų bei padavė vieną polietileninį maišelį su „žole“. Antros apklausos metu E. E. nurodė, jog kaltės visiškai nepripažįsta, o apklaustas pirmosios instancijos teisme, E. E. parodė, jog narkotikų jis D. F., kurį vadina „F.“ nepardavinėjo, o tiesiog su juo keitėsi. Tačiau taip pat parodė, jog ir tą dieną D. F. prašė apsikeisti narkotikais, tačiau atvažiavus susitikti, E. E. sužinojo, kad D. F. nieko neturi. Kadangi D. F. labai prašė parduoti narkotikų, E. E. pardavė vieną dozę, už 20 Lt ( t 2 b.l. 112-113). Taigi tiek pirmosios apklausos metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, E. E. iš esmės faktą, kad narkotikus jis pardavė – patvirtino. Iš karto po sulaikymo, narkotikų pardavimo faktą patvirtino ir D. F., kuris nurodė, jog su vaikinu pravarde „K.“ susitarė susitikti, atvykus į sutartą vietą, prie „Senukų“ prekybos centro, jis įsėdo į „K.“ automobilį, padavė 100 Lt, gavo 80 Lt grąžos ir iš „K.“ nusipirko vieną polietileninį maišelį su „žole“. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. F. parodė, kad per tą laiką, kai susipažino su vaikinu „.K“ iki 2013-09-24 įgijo gal tris kartus „žolės“. Tiek antros 2013-12-06, tiek 2014-01-31 apklauso metu D. F. parodė, jog lieka prie anksčiau duotų parodymų ir juos patvirtina. Tuo tarpu apklaustas teisme, D. F. pateikė kitą versiją, nurodydamas jog jis melavo, kad pirko narkotikus iš E. E., kad su juo susitiko, nes turėjo grąžinti skolą - 20 Lt. Tačiau tokius nuteistojo D. F. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip galimą siekį pažįstamam E. E. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš tiesų, nuteistasis D. F. teisme parodymus pakeitė ir teisme pateikė kitą versiją, vis tik pirminiai D. F. parodymai detalėse sutampa su nuteistojo E. E. parodymais, jog narkotines medžiagas jis įgijo būtent iš E. E. ir šiais pirminiais nuteistųjų parodymais teisėjų kolegija abejoti neturi pagrindo, be to jie sutampa ir su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie neginčijamai patvirtina apelianto kaltę dėl narkotikų platinimo D. F.. Iš policijos pareigūnų, E. A., D. M. parodymų matyti, kad buvo gauta informacija, kad E. E. galimai platina narkotines medžiagas. Be to iš pareigūnų parodymų matyti, kad iš karto po sulaikymo D. F. nurodė, jog turi kanapių, kurias prieš kelias minutes įgijo prie parduotuvės „Topo centras“ už 40 lt iš pažįstamo, o ne priešingai, kaip D. F. nurodė pirmosios instancijos teisme, narkotikus įgijo iš čigonų. Svarbiais nuteistojo E. E. kaltės įrodymais laikytini ir apžiūrų bei kratų metu gauti duomenys. Iš 2013-09-24 automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo duomenų matyti, kad E. E. pareigūnams perdavė polietileninį maišelį, kuriame buvo septyni užspaudžiami maišeliai su augalinės kilmės narkotine medžiaga. Šiuo atveju nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog kaltininko tiesioginė tyčia parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, buvo „išvedama“ iš duomenų visumos, kurie tiesiogiai nepatvirtina ir neįrodo E. E. LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikalstamos veikos tikslo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju visi šie faktai – E. E. pardavimo D. F. narkotikų faktas, E. E. automobilyje rasti septyni užspaudžiami maišeliai su narkotikais, E. E. ryšiai su narkotikus vartojančiu asmeniu (D. F.), pareigūnų operatyvinė informacija apie E. E., kaip apie asmenį, galimai prekiaujančiu narkotinėmis medžiagomis, teisėjų kolegijos vertinimu negali būti atsitiktinių aplinkybių sutapimas ir sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančių daryti išvadą, kad E. E. disponavo narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti, o ne naudoti savo reikmėms. Akivaizdu, kad automobilyje rasti maišeliai su narkotikais buvo paruošti pardavimui. Jau vien faktas, kurį pripažino ir pats apeliantas, jog jis D. F. pardavė narkotinių medžiagų, reiškia, kad E. E. narkotikus platino. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis E. E. praeityje jau buvo teistas už nusikaltimą, numatyta BK 260 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. E. kaltė, dėl narkotikų laikytų automobilyje tikslu juos platinti bei narkotinės medžiagos pardavimo D. F. byloje įrodyta, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog 103,68 g narkotinės medžiagos – kanapių dalys, laikytos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo skirtos platinimui.

Analizuodamas teismų praktiką nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai įstatymo straipsnio dispozicija numato tikslą medžiagas parduoti ar kitaip platinti, šis tikslas turi būti įrodytas (turi būti kruopščiai ištirtas nusikaltimo tikslas). Įrodinėjant tikslą, turi būti aiškinama, ar pats kaltininkas narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, nėra narkomanas, atsižvelgiama į medžiagų kiekį, paruoštų vartoti dozių skaičių ir kt. Turi būti renkami ir vertinami kiti įrodymai. Aiškinant, ar kaltininkas pats nevartoja šių medžiagų, daromos ekspertizės, tiriama, ar nesigydo nuo narkomanijos.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. E. nuo proceso pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad narkotikai, rasti bute kratos metu, nebuvo skirti pardavimui ar platinimui, o skirti asmeniniam naudojimui. Liudytoja V. S., nuteistojo E. E. sutuoktinė, patvirtino, kad sutuoktinis vartojo narkotikus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1938/13(01) duomenimis, E. E. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 1, b. l. 157). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2013-09-24 akto Nr. 1372 duomenimis, E. E. vartojęs narkotines medžiagas (amfetaminai, kanabinoidai) (t. 1, b. l. 158). Atliekant kratą bute, nuteistasis pats parodė, kur laiko narkotines medžiagas – virtuvėje spintelėje. Rastos narkotinės medžiagos kiekis nėra ganėtinai didelis, be to, narkotikai buvo viename polietileniniame maišelyje, tai yra, nebuvo sufasuotos į atskirus maišelius, nebuvo apsunkinta jų buvimo vieta. Bute nebuvo rasta įpakavimų, maišelių, skirtų dozuoti narkotines medžiagas. Nors bute buvo rastos svarstyklės su narkotikų pėdsakais, tačiau nuteistasis paaiškino, kad abejodamas narkotinių medžiagų pardavėjais, nusipirko turguje svarstykles, kad galėtų tikrinti jam parduodamų narkotinių medžiagų kiekį, o atsižvelgiant į tai, kad E. E. pats vartojo narkotikus, tokia versija – neatmesta ir nepaneigta. Taip pat nuteistasis nurodė, kad rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo jam paliktas jo pažįstamų kaip atlygis už suteiktą galimybę pagyventi jo bute, kai E. E. su šeima buvo išvykę į kaimą. Ši aplinkybė byloje taipogi nepaneigta. Daugiau jokių įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad bute rasti narkotikai, buvo tikslu platinimui, nėra, narkotinių medžiagų perdavimo faktas neužfiksuotas (turima aumenyje ne pardavimo atvejis D. F., bet bute rastų narkotikų), todėl visa tai vertinama kaltinamojo naudai. Vien tai, kad buvo rastos svarstyklės ir byloje nustatyta, kad E. E. pardavė narkotikų D. F., yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, o ne kategoriškai išvadai, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastos narkotinės medžiagos, buvo skirtos ne asmeniniam vartojimui, o tikslu parduoti ar kitaip platinti.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija nustato, kad E. E. 103,68 g narkotinės medžiagos – kanapių dalis, laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 21.10 val., atliktos kratos, neturėdamas tikslo jas platinti. Nepaisant to, byloje įrodyta, kad E. E. pardavė narkotinės medžiagos D. F., tai yra jis narkotikus platino, todėl jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. pagrįstai. Pašalinta aplinkybė veikos kvalifikacijos nekeičia. Kitos aplinkybės nuosprendyje nustatytos teisingai. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėmis bylos aplinkybėms ir atitinkamai dėl neteisingos bausmės (BPK 328 str. 2 p., 3 p.).

Dėl bausmės

Pašalinus iš kaltinimo minėtą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas tikslina nuteistajam E. E. paskirtos bausmės dydį.

Šioje byloje nuteistajam E. E. skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis.

Nuteistasis E. E. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nuteistojo asmenybę. Teismas dalinį E. E. kaltės pripažinimą pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių E. E. atsakomybę aplinkybių nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę nuteistajam E. E., pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad E. E. buvo teistas, paskutinį kartą - 2011 metais, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 178-179), administracine tvarka baustas ( t. 1, b. l. 186-189), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre buvo konsultuotas 2005-02-03, diagnozė – patologinis potraukis prie azartinių lošimų (t.1, b. l. 196), Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 194), nėra Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitoje (t.1, b. l. 195). E. E. studijuoja Vilniaus verslo kolegijoje, charakterizuojamas teigiamai ( t. 2, b. l. 64), turi du nepilnamečius vaikus ( t. 2, b. l. 66-67), augina vaiką iki trejų metų (t.2 , b. l. 75), dukrai nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, įvairiapusis raidos sutrikimas, emocijų sutrikimas ( t. 2, b. l.70, 72-73, 77), dukra lanko VšĮ Menų terapijos centrą ( t. 2, b. l. 78), E. E. yra paėmęs kreditą būstui (t. 2, b. l.80-83). Sprendžiant klausimą dėl priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad E. E. praeityje jau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Visi šie faktai neigiamai prisideda prie apelianto asmenybę apibūdinančio vaizdo, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir adekvati nuteistojo asmenybei. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pašalino aplinkybę, jog narkotikai rasti bute, buvo skirti platinimui, nuteistajam E. E. bausmė atitinkamai mažintina.

Apeliantas prašo taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas. Iš tiesų baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę, nei numatyta įstatymo sankcijoje (LR BK 62 str., 54 str. 3 d.), tačiau tam turi būti įstatyme numatyti pagrindai. Kita vertus BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. E. pats savo noru pas teisėsaugos organus nevyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, o buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir narkotines medžiagas atidavė verčiamas aplinkybių. Todėl jau vien dėl šios priežasties jam negali būti taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.). Reikia pažymėti ir tai, kad net ir esant Lietuvos Respublikos BK 62 str. nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta.

Taigi, BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šiuo atveju nuteistajam E. E. taikyti BK 62 str. 2 d. numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti taip pat nėra. Kita vertus nors nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, augina vaiką iki trejų metų, dukra yra neįgali, tačiau pažymėtina, kad nepakanka turėti mažametį vaiką, kuriam reikalinga priežiūra ir išlaikymas, kadangi turi būti nustatyta ir kita aplinkybė, t. y. kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko prižiūrėti. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis vaikų neišlaikė, dirbo nuteistojo sutuoktinė, be to byloje nėra duomenų, kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko prižiūrėti, nes kaip nurodo pats E. E. yra jo ir sutuoktinės tėvai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti BK 62 str. ir skirti E. E. švelnesnę bausmę pagrindų nėra. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos šeimyninės aplinkybės, be abejonės yra svarbios, tačiau jos negali būti vertinamos, kaip išimtinės, sąlygojančios BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą. Kita vertus visos apelianto nurodytos aplinkybės jam jau buvo žinomos prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nesustabdė nuo sunkaus nusikaltimo darymo, kas rodo, jog jis nėra kritiškas savo ankstesniam elgesiui ir yra linkęs nusikalsti.

Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas E. E. atitinka bausmės tikslus, neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, paskirti nuteistajam E. E. švelnesnės bausmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl šioje dalyje jo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo E. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatyti, jog E. E. 103,68 g narkotinės medžiagos – kanapių dalis, laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 21.10 val., atliktos kratos, neturėdamas tikslo jas platinti.

E. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.