Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu K. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejiems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 40 MGL dydžio (5200 litų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. kovo 26 d. įskaitytinai.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti M. L., D. G., V. D., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. sausio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, apie 24 val., Tauragėje, D. Poškos gatvėje, netoli vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neteisėtai už 20 Lt pardavė M. L. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

2009 m. kovo 9 d., apie 22 val., Tauragėje, D. Poškos gatvėje, prie globos vaikų namų „Šaltinėlis“, neteisėtai už 20 Lt pardavė D. G. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

2009 m. kovo 21 d., apie 22 val., Tauragės rajone, Skaudvilėje, prie kavinės, tikslesnė vieta nenustatyta, neteisėtai už 20 Lt pardavė M. L. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

2009 m. kovo 22d., apie 10 val., Tauragėje, D. Poškos gatvėje, prie vaikų globos namų „Šaltinėlis“, neteisėtai už 20 Lt pardavė D. G. 0,5 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

2009 m. kovo 24 d., apie 15 val., Kaune tikslesnė vieta nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 11,001 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jas neteisėtai gabeno iš Kauno į Tauragę ir neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Tauragėje, M. Mažvydo 39.

2009 m. kovo 24 d., apie 15 val., Kaune netesėtai įsigijęs 11,001 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 2009 m. kovo 24 d., apie 20.50 val., Tauragėje namo, esančio M. Mažvydo 39, kieme, neteisėtai dalį šios narkotinės medžiagos – 0,366 g už 20 Lt pardavė V. D. ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2009 m. kovo 24 d., apie 20. 55 val. pas K. M. kelnių kišenėje rado 0,622 g neteisėtai laikomos susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Turėdamas tikslą platinti 10,013 g susmulkintos augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių - K. M. laikė savo namuose, esančiuose Tauragėje, M. Mažvydo 39, iki šią medžiagą kratos metu 2009 m. kovo 24 d., apie 21.20 val. rado policijos pareigūnai.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytas nuostatas bei BPK 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstė nustatytas bylos aplinkybes, net vienuolikoje nusikalstamos veikos epizodų prieš kiekvieną iš šių epizodų pridėdamas frazę „be to“ nurodė kaip nustatytus jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Kasatorius teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies neaišku, už kokius konkrečiai nusikalstamos veikos epizodus jis buvo pripažintas kaltu bei nuteistas, ar dalis inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų buvo pripažinti tęstiniais, jeigu taip, tai kurie. Nuteistasis nurodo, kad jo kelnių kišenėje rastos 0,622 g narkotinės medžiagos teismas kvalifikavo kaip neteisėtą jų laikymą, todėl neaišku, kodėl teismas netaikė BK 259 straipsnio. Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, t.y. dėl narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių platinimo po 0,5 g, paremtas prielaidomis, nes byloje, nesant jokių ekspertizės akto ar specialisto išvadų, grindžiamas vien tik subjektyviais pirminiais kitų kaltinamųjų parodymais, kad šie iš jo pirkę žolę. Anot kasatoriaus, byloje apskritai nėra duomenų, kokia narkotinė medžiaga buvo perduota kaltinamiesiems, taip pat nėra duomenų, ar tai buvo narkotinė medžiaga ir koks šios medžiagos svoris. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas prielaidomis paremtą nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pagal kuriuos įrodymais byloje gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 11,001 g narkotinės medžiagos - kanapių, ir veiką kvalifikavęs pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, visiškai nepagrįstai 0,366 g šios medžiagos, kurią jis pardavė V. D., kvalifikavo kaip atskirą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius mano, kad tai turėtų būti vertinama kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, pažeidžiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr. 37 nuostatas. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti kanapių ir jų dalių tipą, rūšį ir kanapėse esančios veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekį procentais. Kasatoriaus nuomone, medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Jis pažymi, kad teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai reiškia, kad narkotinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2007). Kasatorius pažymi, kad pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį, kurioje pasisakyta, jog 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis atitinkamus reglamentus, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia taikyti nacionalinį teisės aktą, draudžiantį auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes. Kasatorius daro prielaidą, kad jeigu būtų nustatyta, jog jis laikė ir pardavinėjo pluoštines kanapes, kurių laikymas po EB teisingumo Teismo buvo dekriminalizuotas, už jo veiką apskritai neturėtų būti baudžiama. Pluoštinėse kanapėse esančios psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento, todėl, nesant jokių duomenų apie pas jį rastų kanapių tipą ir jose esančios veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekį, buvo būtina spręsti klausimą, ar surinktų duomenų pakanka įvertinti, kad jam inkriminuotos veikos yra nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. jo paduoto apeliacinio skundo iš esmės neišnagrinėjo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Jeigu apeliacinis skundas (ar skundai) atmetamas, teismas nutartyje turi nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 322 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai buvo pažeisti.

Nuosprendžio turinio surašymą reglamentuoja BPK 304–307 straipsniai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o 307 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus - sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu bei baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už šešias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nusikalstamų veikų aplinkybės, pripažintos įrodytomis, yra išdėstytos. Tai, kad nuosprendyje aprašant pripažintas įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes vartojamas žodžių junginys „be to“, nekeičia nuosprendžio turinio esmės ir nedaro jo neaiškiu, todėl kasatoriaus argumentas, kad jam neaišku, už kokius ir kiek, kaip nurodoma skunde, „epizodų“ jis yra nuteistas, atmestinas. Be to, tai, kad nuteistojo nuorodos į BPK 305 straipsnio pažeidimus yra nepagrįstos ir deklaratyvios, matyti iš apeliacinio skundo turinio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašė pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti, padarytas nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti atitinkamai į BK 259 straipsnio 1 bei 2 dalis. Toks prašymas buvo motyvuojamas ginčijant bei neigiant nustatytas aplinkybes, t. y. narkotinių medžiagų įsigijimą, turint tikslą jas platinti, bei jų pardavimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į apeliacinio skundo esminius argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados, jog K. M. 2009 m. sausio mėn. ir tų pačių metų kovo mėnesio 9, 21 ir 22 dienomis M. L. ir D. G. pardavė po 0,5 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kad 2009 m. kovo 24 d. jis įgijo 11,001 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, bei dalį jos – 0,366 g pardavė V. D., yra pagrįstos ir teisingos.

M. L. ir G. G. parduotos narkotinės medžiagos buvo suvartotos, todėl jų ištyrimas nebuvo galimas. Vien tai, kad byloje dėl šių suvartotų medžiagų nėra specialisto išvados, nėra pagrindas konstatuoti, jog nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pareikštą prašymą skirti cheminę ekspertizę siekiant nustatyti, ar pas K. M. rastos kanapės nėra pluoštinės, atmetė motyvuota nutartimi. Byloje yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikta medžiaga - narkotinė medžiaga, turinti kanabinoidų kanapių derva. Ši narkotinė medžiaga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr.5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ įtraukta į draudžiamų vartoti medicinos tikslams narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atmetė nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatoriaus argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines medžiagas ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti teismų praktikoje yra suprantamas ir aiškinamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad K. M. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis - po 0,5 g. du kartus pardavė M. L. ir du kartus D. Pagal nustatytas bylos aplinkybes neteisėti narkotinių medžiagų pardavimai, įvykdyti 2009 m. sausio mėnesį ir tų pačių metų kovo 9, 21, 22 dienomis, teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Tačiau kasatorius pagrįstai teigia, kad 0,366 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių - pardavimas V. D. nepagrįstai kvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2009 m. kovo 24 d. 11,001 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių - K. M. įgijo, gabeno bei laikė turėdamas tikslą jas platinti ir tą pačią dieną realizuodamas šį tikslą dalį šios narkotinės medžiagos – 0,366 g pardavė V. D. Pirmosios instancijos teismas V. D. 2009 m. kovo 24 d. padarytą nusikalstamą veiką nepagrįstai pripažino kaip du atskirus nusikaltimus ir kiekvieną atskirai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, todėl ir nuosprendis, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismų sprendimai keistini pripažįstant, kad K. M., 2009 m. kovo 24 d. įgydamas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, 11,001 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių - bei ją gabendamas, laikydamas ir dalį – 0,366 g parduodamas V. D., padarė ne du, o vieną BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantį nusikaltimą.

K. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes), todėl, atsižvelgiant į priimamą sprendimą dėl padarytos veikos kvalifikavimo, subendrintos bausmės dydis taip pat turi būti mažinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n utaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį pakeisti: K. M. nusikalstamą veiką, padarytą 2009 m. kovo 24 d. ir kvalifikuotą kaip du atskirus nusikaltimus, pripažinti vienu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu ir pagal 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti K. M. galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių ir 40 MGL (5200 Lt) baudą. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.