Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdžių sekretorėms Dianai Sabinai Bakaitytei, Džestinai Medeišytei, Rasai Glovickytei – Liobienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas,

D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas,

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinime nurodytos aplinkybės

1. A. M. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams: 2019 m. kovo 18 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme A. M., būdamas su D. N. užvestame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. N. sėdint prie automobilio vairo, o A. M. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui A. R. ir vyresniajai tyrėjai K. U. priėjus prie automobilio iš priekio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui D. N. ir vyresniajam tyrėjui S. P. priėjus prie automobilio iš kairio šono, S. P. atidarius automobilio vairuotojo dureles ir D. N. bandant atidaryti automobilio kairės pusės galines dureles, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniajai tyrėjai L. D. priėjus prie automobilio iš dešinio šono ir atidarius automobilio dešinės pusės priekines dureles, kad D. N. ir A. M. sulaikytų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04808-19 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, siekiant atlikti su jais reikiamus proceso veiksmus ir aiškiai prisistačius policijos pareigūnais, D. N. siekiant pačiam išvengti sulaikymo ir padėti tą padaryti jam, D. N. nepaisant minėtų policijos pareigūnų teisėto reikalavimo išlipti iš automobilio ir tyčia dideliu greičiu pajudėjus iš kiemo, nors tuo metu automobilio dešinės pusės priekinės durelės buvo atviros ir L. D. stovėjo ant šių durelių slenksčio, o L. D. per jį pasiekus uždegimo raktelį ir išjungus degimą, D. N. tyčia atitraukus L. D. ranką, vėl tyčia užvedus automobilį ir pradėjus važiuoti dar greičiau, suvokiant, kad L. D., kuri tuo metu, įsikibusi į atidarytas dešinės pusės priekines dureles, stovėjo ant automobilio slenksčio, gali būti važiuojant sužalota, tačiau to nepaisant, dėl ko, D. N. tyčia stipriai pasukus automobilį į kairę pusę, jis, siekdamas pats išvengti sulaikymo ir padėti tą padaryti D. N., tyčia pastūmė L. D. rankomis į dešinę pusę iš automobilio, dėl ko L. D. neišsilaikė ir nukrito ant asfalto, dėl ko L. D. patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinio momens srityje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimu dešiniame šone ir dešinės plaštakos trečio piršto sumušimu su minkštųjų audinių patinimu.

2. D. N. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams: 2019 m. kovo 18 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. N., būdamas su A. M. užvestame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam sėdint prie automobilio vairo, o A. M. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui A. R. ir vyresniajai tyrėjai K. U. priėjus prie automobilio iš priekio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui D. N. ir vyresniajam tyrėjui S. P. priėjus prie automobilio iš kairio šono, S. P. atidarius automobilio vairuotojo dureles ir D. N. bandant atidaryti automobilio kairės pusės galines dureles, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniajai tyrėjai L. D. priėjus prie automobilio iš dešinio šono ir atidarius automobilio dešinės pusės priekines dureles, kad jį ir A. M. sulaikytų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04808-19 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, siekiant atlikti su jais reikiamus proceso veiksmus, ir aiškiai prisistačius policijos pareigūnais, siekdamas pats išvengti sulaikymo ir padėti tą padaryti A. M., nepaisydamas minėtų policijos pareigūnų teisėto reikalavimo išlipti iš automobilio, tyčia dideliu greičiu pajudėjo automobiliu iš kiemo, nors tuo metu automobilio dešinės pusės priekinės durelės buvo atviros ir L. D. stovėjo ant šių durelių slenksčio, o L. D. per A. M. pasiekus uždegimo raktelį ir išjungus degimą, tyčia atitraukė L. D. ranką, vėl tyčia užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti dar greičiau, suvokdamas, kad L. D., kuri tuo metu įsikibusi į atidarytas dešinės pusės priekines dureles, stovėjo ant automobilio slenksčio, gali būti važiuojant sužalota, tačiau to nepaisė, dėl ko, jam tyčiai stipriai pasukus automobilio į kairę pusę ir A. M., siekiant pačiam išvengti sulaikymo ir padėti tą padaryti jam, tyčia pastūmus L. D. rankomis į dešinę pusę iš automobilio, L. D. neišsilaikė ir nukrito ant asfalto, dėl ko L. D. patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinio momens srityje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimu dešiniame šone ir dešinės plaštakos trečio piršto sumušimu su minkštųjų audinių patinimu.

3. R. K. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams: 2019 m. kovo 18 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme R. K., D. N. ir A. M. būnant užvestame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. N. sėdint prie automobilio vairo, o A. M. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui A. R. ir vyresniajai tyrėjai K. U. priėjus prie automobilio iš priekio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniajai tyrėjai L. D. priėjus prie automobilio iš dešinio šono ir atidarius automobilio dešinės pusės priekines dureles, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui D. N. ir vyresniajam tyrėjui S. P. priėjus prie automobilio iš kairio šono, S. P. atidarius automobilio vairuotojo dureles ir D. N. bandant atidaryti automobilio galines kaires dureles, kad D. N. ir A. M. sulaikytų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04808-19 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, siekiant atlikti su jais reikiamus proceso veiksmus, ir aiškiai prisistačius policijos pareigūnais, siekdamas padėti išvengti D. N. ir A. M. sulaikymo, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nusisukusiam nuo jo D. N. į dešinį petį, o D. N. atsisukus, nepaisydamas D. N. teisėto reikalavimo nesikišti ir bandant sulaikyti jį patį, tyčia sudavė D. N. kumščiais į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, dėl ko D. N. patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs ponagine kraujosruva dešinės plaštakos trečiame piršte.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

4.1 Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltės jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną baigęs darbą (jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini)) jis paskambino D. N., nes neturėjo pinigų grįžti namo. Paklaustas, ar galėtų jį pasiimti iš darbovietės, D. N. sutiko ir automobiliu „BMW“ atvažiavo prie jo darbo. D. N. pasakė, kad jie važiuos jo – D. N. namų link, nes jo – D. N. patėvis R. K. nusipirko kažkokį automobilį. Nuvažiavę prie D. N. namų jie sustojo ir pradėjo kalbėtis su R. K. Tuo metu D. N. sėdėjo automobilyje prie vairo, jis – keleivio vietoje, o R. K. stovėjo lauke prie savo automobilio „Ford Focus“, D. N. automobiliui „BMW“ iš kairės pusės maždaug vieno metro atstumu nuo pastarojo. D. N. pasakojo prie lifto šachtos matęs kažkokį vyrą su dujų balionėliu. Tuo metu staiga jų link pribėgo du vyrai ir viena moteris, apsirengę kasdieniais rūbais, t. y. džinsais, striukėmis. Minėta moteris prie automobilio „BMW“ pribėgo iš jo pusės, o minėti du vyrai – iš D. N. pusės. Minėta moteris atidarė automobilio „BMW“ duris ir, pasakiusi „policija“, liepė rankas dėti ant prietaisų skydelio ir pradėjo lįsti į automobilį; ką sakė minėti vyrai, jis negirdėjo. Iš prie jų pribėgusių žmonių elgesio jis negalėjo spręsti, kad tai yra policijos pareigūnai, nes pastarieji neparodė jokio ženklelio ar pažymėjimo (laidoje „Farai“ jis yra matęs, kad pareigūnai pirmiausiai parodo ženklelius). Visgi palieptas jis padėjo rankas ant automobilio „BMW“ paneles ir sėdėjo prisisegęs saugos diržą keleivio sėdynėje, o minėta moteris patraukė jo rankas ir pro jį lindo į minėto automobilio vidų, bandydama ištraukti automobilio raktelius. Minėta moteris jį prispaudė, jos kairė koja buvo ant jo kojų, o dešinė koja – ant automobilio „BMW“ slenksčio. Tuo metu minėti iš D. N. pusės atbėgę du vyrai griebė D. N. už kaklo ir D. N. traukė iš automobilio. Jis matė, kad automobilio „BMW“ pavarų dėžė buvo „drive“ pozicijoje. Staiga automobilis „BMW“ labai staigiai pajudėjo iš vietos, dėl ko jis net prisispaudė sėdynėje: minėtas automobilis važiavo apie 50 km/h greičiu. Tuo metu viena minėtos moters koja buvo ant slenksčio. Minėta moteris norėjo ištraukti automobilio raktelius, tačiau tai padaryti jai nepavyko, nes pavarų dėžei esant „drive“ pozicijoje ištraukti raktelių neįmanoma. D. N. vairuojamam automobiliui sukant 90 laipsnių kampu minėta moteris, gulėjusi ant jo ir už nieko nesilaikiusi, iš automobilio iškrito. Jis nei rankomis, nei kita kūno vieta minėtos moters iš automobilio „BMW“ nestūmė. R. K. liko stovėti, jis neatkreipė dėmesio, ar prie R. K. kas nors buvo. Jis buvo išsigandęs. Jis nematė, ar D. N. kam nors smūgiavo. Bevažiuojant jis prašė D. N. sustoti, sakydamas, kad iš automobilio iškrito moteris, tačiau D. N. jo nepaklausė. Taip pat jis D. N. pasakė, kad galbūt ten buvo policijos pareigūnai, tačiau D. N. tuo nepatikėjo, sakydamas, kad jeigu ten būtų buvę policijos pareigūnai, pastarieji būtų parodę kokį nors dokumentą. Jiems nuvažiavus iki Ukmergės gatvės apie porą kilometrų jiems kelią užtvėrė policijos pareigūnai. Automobiliui „BMW“ sustojus, prie D. N. pribėgo žmonės su policijos uniformomis, kurie atidarė dureles. Pamatęs, kad pareigūnai atbėga ir iš jo pusės, jis pats atsidarė dureles, atsigulė ant žemės ir nesipriešino. Jis neturėjo jokio pagrindo priešintis sulaikymui ar iš automobilio išstumti policijos pareigūnę: sulaikymo jis nebijojo, nes buvo niekuo dėtas. Nagrinėjamo įvykio metu jis nemanė, kad prie jų pribėgę žmonės yra policijos pareigūnai, nes šie neturėjo jokių tai patvirtinančių ženklų ir elgėsi kaip banditai.

4.2 Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad D. N. yra jo draugas. Jokia neteisėta veikla nei jis vienas, nei kartu su D. N. neužsiima ir niekada neužsiėmė. Jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 18 d. jis buvo darbe. Apie 15 val. jis paskambino D. N. ir pastarojo paprašė, kad šis jį parvežtų iš darbo, kadangi jis neturėjo su savimi pasiėmęs pinigų ir negalėjo namo grįžti viešuoju transportu. D. N. atvažiavo jo pasiimti 15.45 val. Važiuojant namo D. N. paprašė jo kartu trumpam nuvažiuoti iki jo – D. N. namų, nes norėjo pakalbėti su savo patėviu R. K. Nuvykę prie D. N. namų kieme jie sutiko R. K. Sustojęs D. N. automobilio pavarų dėžę paliko „drive“ pozicijoje, režimo „parking“ nejungė, nuspaudęs tik stabdžio pedalą. Tuo metu jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Netrukus prie D. N. automobilio pribėgo du nepažįstami vyrai, kurie pro atidarytą langą pagriebė D. N. už gerklės. Prie jo pribėgo moteris, kuri pasakė „policija“ ir, atplėšusi automobilio dureles, bandė įlįsti į automobilio vidų (kaip jis dabar supranta, minėta moteris norėjo ištraukti automobilio raktelius). Šios moters atžvilgiu jokių pasipriešinimo veiksmų jis neatliko. Vėliau D. N. jam sakė negirdėjęs, kaip moteris pasakė „policija“, nes tuo metu jį – D. N. už gerklės griebė du vyrai ir bandė ištraukti jį – D. N. iš automobilio. Jis pats negirdėjo, kad minėti vyrai būtų pasakę esantys iš policijos. D. N. jam sakė nuvažiavęs, nes pamanęs, kad tai yra užpuolikai. D. N. atrodė labai pasimetęs ir išsigandęs, o viskas įvyko labai netikėtai ir greitai. Važiuojant moteris, kuri buvo įlindusi į automobilio vidų, iškrito iš automobilio, nes tik pradėjęs važiuoti D. N. pasuko į kairę pusę. Jis tiksliai nepamena, ar automobiliui nuvažiavus dureles uždarė jis, ar durelės užsidarė pačios atliekant posūkio manevrą į kairę pusę. Jis neliepė D. N. važiuoti iš kiemo: tai padaryti nusprendė pats D. N. Jis D. N. nesakė, kad šis stabdytų automobilį, nes jis buvo šoko būsenoje. Išvažiavę iš kiemo jie kurį laiką nieko nekalbėjo, nes buvo labai pasimetę. Vėliau jie pradėjo chaotiškai kalbėtis apie tai, kas įvyko. Jis D. N. pasakė girdėjęs, kaip moteris pasakė „policija“, bet D. N. tuo netikėjo ir manė, kad tai buvo kažkokie užpuolikai, norėję atimti jo automobilį; D. N. sakė, kad jeigu tai būtų buvę policijos pareigūnai, pastarieji būtų parodę pažymėjimus. Jis neliepė D. N. sustoti ir jį išleisti, nes ir pats nebuvo tikras, kad tai buvo policijos pareigūnai, kadangi ir jam niekas jokio pažymėjimo neparodė. Jie nesitarė, kur važiuos toliau – D. N. tiesiog važiavo gatvėmis be jokio aiškaus maršruto. Iš minėto kiemo jie nuvažiavo iki Ukmergės gatvės, kur juos sustabdė žymėtas policijos ekipažas. Pamatęs, kad jų link atbėga uniformuoti policijos pareigūnai, jis iš karto atidarė automobilio dureles, pats išlipo ir atsigulė ant žemės. Tada jis suprato, kad ir kieme prie jų buvo priėję tikri policijos pareigūnai. Sulaikomas jis nesipriešino. Visą situaciją jis vertina kaip nesusipratimą – jis tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Jie nesiekė atlikti ir neatliko jokių veiksmų, kuriais buvo sužaloti policijos pareigūnai (T. 1, b. l. 117-118, 123-124).

5.1. Teisiamojo posėdžio metu D. N. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jam paskambino A. M., kuris pasakė neturįs pinigų ir paprašė atvažiuoti jį pasiimti. Jis sutiko. Išeidamas iš namų laiptinėje jis pamatė įtartiną vyriškį, stovintį (duomenys neskelbtini) aukšte prie lifto šachtos, kur yra išėjimas ant stogo: minėtas vyriškis trynėsi, vaikštinėjo. Kadangi prieš tai mama jam pasakojo, kad duris reikia būtinai užrakinti, kadangi po laiptines vaikšto visokie įtartini tipai, tikrina durų rankenas, todėl priėjęs prie minėto vyriškio jis paprašė paaiškinti, ką šis čia veikia. Minėtas vyriškis paaiškino laukiąs merginos, o jis minėtam vyriškiui pasakė matąs šį pirmą kartą ir, jeigu šis iš laiptinės neišeis, jis iškviesiąs policiją. Minėtas vyriškis dėvėjo juodą odinę striuke, mėlynus džinsus, buvo tamsių plaukų, apie keturiasdešimties metų amžiaus, iš veido atrodė kaip banditas. Jiedu kalbėjo lietuviškai. Vėliau minėtas vyriškis nusileido į apačią ir jis pastarąjį sutiko antrame arba trečiame aukšte. Minėtas vyras iš laiptinės išėjo pirmas, o jis išėjo iš paskos ir matė, kaip minėtas vyriškis nuėjo už namo. Tuomet jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas A. M. Pasiėmęs A. M. jis kartu su pastaruoju nuvažiavo į savo kiemą, kadangi jis norėjo apie minėtą laiptinėje matytą įtartiną vyriškį pašnekėti su R. K., kad šis apie minėtą vyriškį perspėtų mamą, kad ši būtų atsargi, užrakintų duris, taip pat jis norėjo su R. K. pašnekėti apie pastarojo nupirktą automobilį „Ford“. Atvažiavęs prie namų jis atsidarė automobilio langą. Tuo metu jo automobilio pavarų dėžė buvo „drive“ pozicijoje, o jis, laikydamas koją ant stabdžio pedalo, pro atidarytą langą kalbėjo su R. K.: pastarajam jis pasakojo laiptinėje matęs minėtą vyriškį, kažką kalbėjo ir apie automobilį. Jiems kalbantis apie minutę staiga iš kažkur atbėgo keli vyrai, kurie pradėjo jį traukti už galvos šono, dusinti, buvo suėmę jį už kaklo, bandė traukti jį iš automobilio. Jis nematė, nei kas prie jų atbėgo, nei kiek žmonių ten buvo, nes prieš tai jis buvo atsisukęs į R. K. ir su pastaruoju kalbėjo. Traukdami jį iš automobilio vyrai nesakė, kodėl taip daro. Jis pats minėtų vyrų klausė, ką šie daro, bet pastarieji nieko neatsakė. Joks pažymėjimas jam parodytas nebuvo, jis girdėjo balsus, tačiau jis neprisimena, kas buvo sakoma. Jis manė, kad minėti žmonės bando atimti jo automobilį. Moters, į automobilį lipančios per kitas duris, jis nematė ir negirdėjo, kas vyko A. M. pusėje: galbūt jis neišgirdo ar neįsidėmėjo, kad moteris kažką šaukė. Su klausa problemų jis neturi, gal betraukdamas jį iš automobilio pareigūnas buvo uždengęs jo ausį. Jis negali pasakyti, kiek laiko minėti vyriškiai bandė jį ištraukti iš automobilio (gal kokias 5-6 sekundes). Vyriškiams jį betraukiant iš automobilio nuo stabdžio pedalo nuslydo jo koja, dėl ko automobilis pradėjo judėti, po ko jis pajuto, kad minėti vyriškiai jį paleido. Jis norėjo sustabdyti automobilį, bet vietoje stabdžio pedalo jis paspaudė greičio pedalą ir automobilis staigiai pajudėjo (tiesiog „rovė“) į priekį. Automobilis skriejo dideliu (gal 50-60 km/h) greičiu. Vienu metu automobilis pasidarė nekontroliuojamas: jis pamatė važiuojantis tiesiai į kitus automobilius, stovėjusius jam iš kairės pusės. Taip pat jis pamatė ranką, kuri pasuko automobilio raktelį ir dingo, po ko automobilis užgeso, buvo sunku valdyti vairą. Jis automobilį vėl užvedė ir tam, kad automobilis neatsitrenktų į kitus automobilius, stovinčius priekyje, jis vairą suko į dešinę pusę, paskui – į kairę pusę ir išvažiavo iš kiemo. Viskas įvyko labai staigiai, jis nesuprato, kad tai buvo policijos pareigūnai. Jokios moters automobilyje jis nematė, nes jis buvo susitelkęs į kelią ir norėjo išvengti eismo įvykio. Jis nežino, ką tuo metu darė R. K., nes šio nematė. Jis nuvažiavo iki aplinkkelio ir važiavo pastaruoju apie 100-110 km/h greičiu. Jis važiavo be jokio tikslo: tiesiog jis buvo išsigandęs, streso būsenos ir nežinojo, kas vyksta. Važiuodamas su A. M. jis aptarinėjo, ar tai galėjo būti policijos pareigūnai, nes viskas atrodė keistai. A. M. sakė, kad galbūt tai buvo policija, o jis sakė, kad kažkaip keista, nes minėti žmonės neparodė jokių dokumentų. Važiuodamas jis pamatė penkis ar šešis tarnybinius policijos automobilius, pareigūnai buvo uniformuoti, buvo parašyta „Policija“, taigi jis sustojo, užgesino automobilio variklį, jam pareigūnai uždėjo antrankius ir pasodino jį į savo automobilį. Jis klausinėjo pareigūnų, dėl kokių priežasčių jis yra sulaikomas, bet pareigūnai tik pasakė, kad taip reikia ir viskas. Pristatytas į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą jis pamatė tą patį vyriškį, kurį prieš tai jis matė savo laiptinėje. Jeigu pareigūnai būtų parodę pažymėjimą ar ženklelį, nieko nebūtų įvykę, tačiau niekas nieko neparodė ir iškart puolė jį smaugti. Jis mano, kad jeigu pareigūnai nebūtų jo traukę iš automobilio, taip atsitikę nebūtų. Jo sulaikyti pagrindo nebuvo. Po sulaikymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Mikrorajonas, kuriame jis gyvena, yra neramus, ten būna daug visokių įvykių, nuo automobilių vagiamos detalės, taigi šią situaciją jis suprato kaip pavojingą.

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu D. N. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 15.35 val. jis savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš darbo paėmė savo draugą A. M., po ko jie atvažiavo į kiemą, esantį šalia jo namo. Jis sėdėjo prie automobilio vairo, o A. M. – priekinėje keleivio vietoje. Jie privažiavo prie jo patėvio R. K., kuris kieme tvarkė savo automobilį. Atidaręs langą jis pradėjo kalbėtis su patėviu apie žmogų, kuris maždaug prieš 30 minučių vaikščiojo po jų namo laiptinę. Jam tas žmogus pasirodė įtartinas, todėl jis tą žmogų išvarė, nes pamanė, kad pastarasis gali būti vagis. Jis patėvio paklausė, ar šis daugiau nematė to žmogaus. Pokalbio metu jis staiga pamatė vyrą, kuris pribėgo prie jo automobilio, įkišo ranką pro atidarytą langą, atidarė dureles ir paėmęs jį už kaklo pradėjo traukti jį iš automobilio. Jis labai išsigando, nes nesuprato, kas vyksta: jis nesuprato, kad tai yra policijos pareigūnai. Ką tuo momentu darė R. K. ir A. M., jis nematė, nes viskas vyko labai greitai. Jo automobilis yra su automatine pavarų dėže. Tuo metu buvo įjungta „drive“ pozicija, kuomet atleidus stabdžio pedalą automobilis važiuoja į priekį, o norint ištraukti raktelį iš užvedimo lizdo, automobilį reikia perjungti į „parking“ poziciją. Minėtam vyrui traukiant jį iš automobilio jo koja nuslydo nuo stabdžio pedalo ir automobilis pradėjo važiuoti į priekį, po ko minėtas vyras atsitraukė nuo jo. Norėdamas paspausti stabdžio pedalą dėl streso jis paspaudė akceleratoriaus pedalą ir jo automobilis dideliu greičiu pajudėjo į priekį. Tada jis stipriai įsikibo į vairą ir pradėjo valdyti automobilį, kad nesudaužytų kitų kieme stovėjusių automobilių. Jis išsuko iš kiemo į pagrindinę gatvę. Jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad policijos pareigūnė buvo pusiau automobilyje ir bandė ištraukti automobilio raktelį, tačiau jis matė tik žmogaus ranką, o paties žmogaus jis nematė – galbūt dėl to, kad jis buvo šoko būsenoje arba dėl to, kad viskas įvyko vos per kelias sekundes. Išvažiavęs į gatvę jis dar nesuprato, kas vyksta, ir važiavo toliau. Važiuodamas Pilaitės aplinkkeliu jis A. M. paklausė, kas vyksta. Važiuojančius aplinkkeliu juos sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdytas jis nesipriešindamas išlipo iš automobilio. Tada jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl to, kad buvo sužalota policijos pareigūnė, jam labai gaila, tačiau tuo momentu jis tikrai nesuprato, kad jį norėjo sulaikyti policijos pareigūnai, nes šie jam neparodė pažymėjimų. Ar policijos pareigūnai prisistatė žodžiu, jis neprisimena (T. 1, b. l. 138, 142-143).

6.1. Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltės jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis buvo nusipirkęs automobilį „Ford Focus“ ir žinojo, kad minėto automobilio galinio stiklo valytuvo varikliukas yra sugedęs. Jis buvo nusipirkęs naują varikliuką, kurį ketino pasikeisti pats, tačiau išardęs varikliuką negalėjo pastarojo nuimti. Paklaustas, kaip nuimti varikliuką, D. N. pasakė atvažiuosiąs. Atvažiavęs D. N. nuleido automobilio langą ir pasakė „atsargiai pasižiūrėk, vaikšto kažkokie įtartini asmenys, gal vagys“ ir jie apie tai kalbėjosi. Staiga jis išgirdo bėgimą bei šurmulį. Tuo metu jis stovėjo šalia automobilio ir atsisukęs į dešinę jis pamatė nuo automobilio galo atbėgančius du vyrus, apsirengusius civiliais drabužiais – džinsais, odine striuke. Iš išgąsčio jis atsitraukė atgal. Vienas vyras nubėgo D. N. link, kitas vyras pribėgęs prie jo smūgiavo jam į pilvą, paguldė jį ant žemės, uždėjo antrankius ir, pasakęs „nesipriešink, čia policija“, paliko jį gulėti, o pats kažkur nubėgo. Tuomet priėjo kitas policininkas, jį pakėlė ir nusivedė prie pagrindinės gatvės, kur jį parklupdė ir jis klūpėjo apie 15-20 minučių. Jis vis klausė, dėl ko jis paklupdytas, bet jam niekas nieko nesakė. Pribėgus vyrui jis nestovėjo kovinėje padėtyje: jis nesportuojantis, todėl jis nežino, kokioje kovinėje padėtyje jis galėtų stovėti. Jį pargriovęs vyras policininku prisistatė tik tada, kai jis buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai: iš pradžių jam kilo įtarimas, kad tai gali būti plėšikai. Jokių smūgių jis niekam nesudavė, jokių veiksmų neatliko. Jis nežino, ką darė kiti, nes jis buvo prispaustas prie žemės ir tik girdėjo automobilio variklio ūžimą ir nuspausto akceleratoriaus garsą. Jokios moters jis nematė; taip pat jis nematė, kai vyrai lipo į automobilį; taip pat jis nematė, kad iš automobilio būtų iškritęs žmogus – jis tik girdėjo automobilio važiavimo garsą.

6.2. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 15.00 val. jis išėjo į kiemą remontuoti savo automobilio. Prie jo privažiavo jo sugyventinės sūnus D. N., kuris pasakė, kad jų laiptinėje sukiojasi nepažįstamas vyras, kuris paklaustas, ką čia darąs, atsakė laukiąs draugės; tada D. N. liepė minėtam vyrui išeiti ir pagrasino iškviesti policiją. D. N. pamanė, kad tas vyras gali būti vagis, ir jį perspėjo. Po to D. N. nuėjo, o jis liko prie savo automobilio. Po kažkiek laiko D. N. privažiavo savo automobiliu „BMW“, kartu su D. N. buvo pastarojo draugas, vardu A. D. N. atsidarė langą ir jie kalbėjosi: D. N. jo vėl paklausė, ar jis nematė to įtartino vyro. Jis atsakė neigiamai. Bekalbėdamas jis pamatė jų link jam iš dešinės atbėgančius du vyrus: vienas vyras pribėgo prie vairuotojo durelių, o kitas – prie jo ir nieko nesakęs iš karto sudavė jam į pilvą. Jis nespėjo sureaguoti ir jau buvo ant žemės su antrankiais. Dėdamas antrankius minėtas vyras jam sakė „nesipriešink, policija“, taigi jis nesipriešino. Minėti vyrai pribėgo labai greitai – jis tik spėjo pakelti rankas ir niekam nesudavė. Jis tikrai nežinojo, kad jų link bėga policijos pareigūnai, nes šie buvo be uniformų ir nieko nepasakė. Po to pareigūnai jį iš kiemo nusivedė prie gatvės. Niekas jam nepasakė, už ką jis yra sulaikytas. Po to minėti pareigūnai jį nuvedė prie jo automobilio ir liepė klūpėti ant kelių, o po to jam buvo liepta eiti į namus (T. 1, b. l. 165, 168-169).

7.1 Teisiamojo posėdžio metu L. D. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Tikslios nagrinėjamo įvykio datos ji neatsimena, tačiau nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo policijos komisariate ir iš kolegų gavo prašymą padėti sulaikyti asmenį, prekiaujantį narkotinėmis medžiagomis. Kartu ji pasiėmė savo kolegę K. U.: jos dviese nuvažiavo į vietą ir stebėjo aplinką. Jos matė, kad automobilis „BMW“, kurį jos turėjo stebėti, važinėja pirmyn, atgal, suka ratus kiemais. Operacijai vadovavęs policijos pareigūnas D. N. per radijo stotį pasakė, kad automobilis „BMW“ sustojo prie laiptinės, ir nurodė sulaikyti. Kaip jie prie automobilio turi prieiti, buvo sutarta iš anksto: iš vienos pusės nuo automobilio galo ėjo D. N. su S. P., o ji, K. U. ir A. R. greitu žingsniu ėjo iš automobilio priekio. Jie buvo neuniformuoti. Ji matė, kaip S. P. priėjęs prie automobilio „BMW“ atsidarė priekines dureles ir pradėjo iš automobilio traukti, sakydamas „policija, prašome užgesinti automobilį, išlipti iš automobilio, jį užgesinti“. Ji nežino, ką S. P. atsakinėjo traukiamas žmogus, nes ji prie automobilio ėjo iš keleivio pusės ir atidarė priekines keleivio dureles. K. U. stovėjo priekyje automobilio, o A. R. – šalia jos. Atidariusi automobilio dureles ji parodė pažymėjimą ir pasakė „policija, prašau išlipti iš automobilio“. Automobilio keleivis sėdėjo, nesipriešino, nebuvo nusiteikęs agresyviai. Automobilio keleiviui nesutikus išlipti iš automobilio, pastarajam ji pasakė „dėkite rankas ant panelės, kad aš jas matyčiau, nedarykite staigių judesių“. Automobilio keleivis jos reikalavimui pakluso ir padėjo rankas delnais į apačią. Ji matė, kad S. P. pro priekines automobilio dureles traukia vairuotoją, o D. N., atidaręs galines automobilio dureles, bando padėti: matyt D. N. norėjo atsegti vairuotojo saugos diržą. Automobilio vairuotojas rankomis atstūminėjo S. P. Vienu metu ji pamatė, kad D. N. lyg kažkas nubloškė, tačiau ji nesuprato, kas įvyko ir kur D. N. dingo. D. N. ji nebematė, o matė tik S. P., kuris jai šaukė „gesinkim automobilį“. Tuomet ji viena koja pasilipo ant automobilio slenksčio, ranka prispaudė vaikino, sėdėjusio keleivio vietoje, rankas, kad šis kažko jai nepadarytų, ir pasilenkusi siekė automobilio raktelio. Tuo metu atsisuko vairuotojas ir automobilis pradėjo važiuoti. Ji nesuprato, kas vyksta. Pasiekusi automobilio raktelį pastarąjį ji pasuko, tačiau automobilio vairuotojas numušė jos ranką nuo raktelio ir atsuko raktelį atgal. Tuo metu automobilis kažkiek pristabdė, tačiau neužgeso. Vairuotojas iškart nuspaudė greičio pedalą, automobilis pradėjo staigiai važiuoti į priekį. Tuo metu automobilio keleivis vairuotojui pasakė „policija“, tačiau vairuotojas toliau važiavo. Posūkio iš kiemo į pagrindinę gatvę metu automobilio keleivis, ant kurio ji buvo uždėjusi rankas, kilstelėjo rankas, tarsi norėtų ja atsikratyti, ir ji iškrito. Ji automobilyje buvo visa – tik jos kojos buvo išorėje. Automobilio vairuotojui nuo raktelio numušus jos ranką ji neturėjo už ko laikytis, nes rakteliai buvo vienintelis daiktas, už kurių ji galėjo laikytis. Posūkio metu automobilio vairuotojas nestabdė: pastarasis buvo pristabdęs tik vieną kartą, jai pasukus automobilio raktelį, tačiau automobilis nebuvo užgesęs, nes ji girdėjo, kad visą laiką automobilis dirbo. Po nagrinėjamo įvykio jai atvykus į policijos komisariatą D. N. puolė ant kelių sakydamas „ačiū Dievui, kad jūs esate gyva, nes aš galvojau, kad jūs negyva. Aš nenorėjau, bet tuo metu taip pasielgiau“: tai jis pasakė žiūrėdamas jai tiesiai į akis.

7.2 Ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 16.00 val. ji, D. N., A. R., S. P. ir K. U. sulaikinėjo D. N. ir A. M., kurie sėdėjo automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji priėjo prie minėto automobilio priekinių keleivio durelių, A. R. ir K. U. priėjo prie minėto automobilio iš priekio, D. N. ir S. P. priėjo prie minėto automobilio vairuotojo durelių iš automobilio galo. Jie visi buvo be uniformų, tačiau priėję prie automobilio garsiai ir aiškiai prisistatė esantys policijos pareigūnai. S. P. bandė išlaipinti iš automobilio vairuotoją D. N., o ji bandė išlaipinti keleivį A. M. Pastarasis buvo prisisegęs saugos diržą. Ji liepė A. M. padėti rankas ant automobilio priekinio skydelio, o vėliau liepė išlipti. A. M. nevykdė jos nurodymų ir atsisakė išlipti. Automobilis buvo užvestas, todėl ji užlipo ant automobilio slenksčio ir per A. M. pabandė pasiekti raktelį, esantį užvedimo spynoje, kad užgesintų automobilį. Tuo metu D. N. sušuko „Policija?“ ir staiga pradėjo važiuoti į priekį, kur stovėjo A. R. ir K. U. Ji kojomis nesiekė žemės, keleivio durelės buvo atidarytos ir ji automobiliui judant stovėjo ant automobilio slenksčio. Viskas vyko labai greitai, automobilis kurį laiką taip judėjo, kol ji sugebėjo pasiekti raktelį ir pastarąjį pasukti, kad užgesintų variklį. Ji negali pasakyti, ar automobilis buvo užgesęs, ar ne. Tuo metu D. N. griebė ją už rankos, atitraukė jos ranką nuo raktelio ir vėl pasuko raktelį. Tuo metu automobilis lyg ir buvo sulėtinęs greitį, tačiau D. N. pasuko raktelį, nuspaudė greičio pedalą ir automobilis pradėjo judėti greičiau. Automobiliui sukant į kairę A. M. rankomis pastūmė ją į durelių pusę, dėl ko ji neišsilaikiusi iškrito iš automobilio bei nukrito ant asfalto (T. 1, b. l. 14-15).

8.1. Teisiamojo posėdžio metu D. N. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Jis atliko ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje: buvo kontroliuojamas narkotikų prekybos intensyvumas, renkama informacija, kur laikomi narkotikai, kur gali būti paslėpti. Surinkus minėtą informaciją buvo nuspręsta sulaikyti įtariamuosius. Jis suorganizavo savo komandą, kurią sudarė S. P., A. R., K. U. ir L. D. Buvo gauta informacija, kad turi ateiti narkotikų pirkėjas. Jis su minėtais kolegomis nuvažiavo prie namo. Jis žinojo, kad vienas narkotikų pirkėjas įėjo ir išėjo. Vėliau prie laiptinės priėjo ir domofonu paskambino A. M. Tuomet jis A. R. nurodė nueiti į laiptinę ir stebėti, kada žmogus išeis. Jis su S. P. buvo prie namo bromo, o K. U. su L. D. buvo netoli namo. Su K. U. ir L. D. jis palaikė tik radijo ryšį. Išėjęs iš laiptinės A. R. radijo ryšiu pranešė laiptinėje susitikęs A. M. ir D. N., kurie A. R. pradėjo klausinėti, ką šis čia veikia, o A. R. kažką pasiteisino ir išėjo. A. M. ir D. N. liko toje pačioje laiptinėje, neišėjo pro duris, tad jis nematė, kas vyksta namo laiptinėje ar bute. Jis su kolegomis laukė, kada išeis narkotikų pirkėjas ir D. N. Jie visi pasiskirstė ir stebėjo aplinką, laukdami, kada išeis narkotikų pirkėjas: buvo nutarta pirmiau sulaikyti narkotikų pirkėją A. M., kuris ne pirmą kartą atėjo ir pirko narkotines medžiagas. Jiems stebint aplinką išėjo D. N. su A. M., įsėdo į automobilį ir greitai išvažiavo. Jis su kolegomis toliau stebėjo aplinką, buvo pasiskirstę toje teritorijoje, kur yra namas. Jis gavo informacijos, kad D. N. neva važiuoja (duomenys neskelbtini) link iš darbo paimti kažkokio draugo, nors realiai jis su kolegomis D. N. matė sukantį ratus ir važinėjantį aplink mikrorajoną bei žiūrintį, ar niekas šio nestebi. Jis su kolegomis atsitraukė, kad jų nepastebėtų, ir matė, kad D. N. važinėja su tuo pačiu žmogumi: D. N. vairavo automobilį, o A. M. sėdėjo keleivio vietoje. Nors jis to automobilio nematė, bet jis žino, kad šis nebuvo nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko automobilis grįžo atgal į kiemą ir sustojo prie išvažiavimo į Laisvės prospektą. Jis ir jo kolegos nežinojo, kaip atrodė D. N. patėvis. Kieme stovėjo vyras su moterimi – buvo matyti, kad šie kažko laukia, žvalgosi. Atvažiavęs į kiemą D. N. sustojo prie minėtų moters bei vyro ir kalbėjosi. Jis su S. P. buvo toliau už namo ir matė atvažiuojantį automobilį, kuriame šalia vairuotojo sėdėjo jam žinomas narkotikų pirkėjas, ateinantis reguliariai. K. U., L. D. ir A. R. matė tuos žmones sėdinčius automobilyje iš priekio, o jis su S. P. buvo už minėto automobilio. Viskas vyko ekspromtu: jis pasakė „sulaikinėsime“ ir su S. P. bėgo minėto automobilio link. Vyrai, sėdintys automobilyje, jo ir S. P. nematė, nes minėtų vyrų dėmesys buvo nukreiptas į priekį, į L. D., K. U. ir A. R. Jis nepamena, ar minėto automobilio durelės buvo atidarytos, bet langas tikrai buvo praviras, nes D. N. kalbėjosi su vyru, stovėjusiu lauke. S. P. pribėgo prie vairuotojo pusės, sušuko „policija“ ir traukė D. N. iš automobilio, o jis atidarinėjo galines vairuotojo pusės automobilio dureles ir bandė patekti į automobilio vidų. Traukti ir rodyti pažymėjimą nebuvo kada – visais įmanomais veiksmais buvo bandoma sulaikyti asmenis, tačiau jei sulaikomieji būtų paprašę, jis su kolegomis būtų šiems parodę pažymėjimus. Būdamas automobilio viduje jis iš galo pajuto smūgį į dešinį petį. Prieš tai jis matė prie automobilio stovintį pagyvenusį žmogų, todėl jis nesitikėjo, kad šis gali jam smūgiuoti. Jis tiksliai negali pasakyti, kiek buvo smūgių, bet 2-3 buvo tikrai. Atsisukęs jis pamatė tą patį pagyvenusį vyrą, stovintį kovinėje pozicijoje, todėl jis šiam pasakė „policija, gulkis ant žemės“, tačiau minėtas vyras nereagavo ir pradėjo mosikuoti rankomis. Tada jis užlaužė minėtam vyrui rankas, paguldė ant žemės ir sulaikė. Sulaikymo metu, galbūt minėtą vyrą griaunant ant žemės, jam atplyšo nagas. Taip pat jis matė, kad L. D. buvo įlindusi į automobilio vidų, bandė kažką daryti. Visi pareigūnai garsiai šaukė „policija“. Jis girdėjo kaip S. P. sakė vairuotojui „dėk rankas ant vairo“, o L. D. sakė „dėk rankas ant panelės“. Automobilis greit išvažiavo iš vietos, automobilio durelės buvo neuždarytos ir L. D. persisvėrusi buvo automobilio viduje, jos kojos buvo išlindusios į lauką. Automobiliui greitai važiuojant bei darant posūkį L. D. iškrito iš automobilio ir virto kūlvirsčiu. Jis bėgo minėtam automobiliui iš paskos, buvo pribėgęs ir prie L. D., matė, kad ši kvėpuoja, todėl jis toliau bėgo paskui minėtą automobilį. Jis matė, kad minėtas automobilis sustojo prie raudono šviesoforo signalo, negalėjo pajudėti tarp kitų automobilių, vėliau užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėtas automobilis pasuko iš Laisvės prospekto Pilaitės prospekto link. Tuo metu jis perjungė radijo ryšio kanalą, kolegoms nurodė automobilio duomenis bei pasakė, kad reikia nedelsiant tą automobilį sulaikyti. Po šio įvykio jis buvo nedarbingas, nes jam skaudėjo petį, jis negalėjo pakelti rankos.

8.2. Ikiteisminio tyrimo metu D. N. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 16.00 val. jis, A. R., S. P., L. D. ir K. U. dalyvavo sulaikant D. N. ir A. M. Sulaikymo metu jis ir jo kolegos buvo be uniformų. D. N. ir A. M. buvo pastebėti sėdintys D. N. priklausančiame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo užvestas. L. D. priėjo prie automobilio priekinių keleivio durelių. A. R. ir K. U. priėjo prie automobilio iš priekio, o jis ir S. P. priėjo prie automobilio kairės pusės. Priėję prie automobilio jie garsiai ir aiškiai prisistatė esantys policijos pareigūnai. Priėjęs prie minėto automobilio jis matė netoli automobilio stovintį tuo metu jam nepažįstamą vyrą, tačiau pastarasis stovėjo kiek toliau, todėl jis manė, kad tai yra pašalinis žmogus. Priėjęs prie minėto automobilio jis pradėjo atidarinėti pastarojo kairės pusės galines dureles ir netrukus pajuto skausmingą smūgį į dešinį petį. Šis smūgis jam buvo netikėtas. Atsisukęs jis pamatė jam už nugaros stovintį minėtą vyrą, kitų žmonių šalia nebuvo. Jis suprato, kad smūgį jam sudavė būtent minėtas vyras, norėjęs sutrukdyti sulaikyti D. N. ir A. M. Jam atsisukus minėtas vyras buvo atsistojęs į kovinę padėtį ir mosikavo rankomis, bandydamas jam suduoti smūgį. Tada jis nutarė sulaikyti ir minėtą vyrą. Pastarasis priešinosi sulaikymui, muistėsi, smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Kiek konkrečiai jam buvo suduota smūgių, jis pasakyti negali. Jis juto skausmą po kiekvieno suduoto smūgio. Pargriovęs minėtą vyrą ant žemės pastarajam jis uždėjo antrankius. Minėtas vyras tikrai girdėjo, kad jie yra policijos pareigūnai, kadangi stovėjo visiškai šalia automobilio, kai jie prisistatė D. N. ir A. M. (T. 1, b. l. 28-29).

9.1. Teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Nagrinėjamas įvykis vyko 2019 m. kovo mėn., jis kartu su Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjais S. P., L. D., K. U. ir D. N. sulaikinėjo įtariamuosius. Prieš sulaikymo operaciją jis užėjo į laiptinę, kurioje gyvena D. N., apsižiūrėti butų išdėstymo, o leisdamasis laiptais sutiko D. N. Jis buvo be uniformos. Jis neatsimena, ką tiksliai jiedu kalbėjo. Vėliau tą pačią dieną kartu su minėtais kolegomis jis nuvyko prie to paties namo, kuriame gyvena D. N., ir laukė, kol žmogus išeis iš namo laiptinės. Priešais laiptinę pastebėjus automobilį „BMW“ su įtariamaisiais, jis kartu su L. D. ir K. U. ėjo iš priekio minėto automobilio link, o minėtam automobiliui iš galo ėjo D. N. ir S. P. Pastarasis atidarė vairuotojo dureles, sušuko „policija, padėti rankas ant vairo“ ir bandė vairuotoją ištraukti iš automobilio. Iš keleivio pusės dureles atidarė L. D., kuri irgi sušuko „policija, dėti rankas ant panelės“ bei parodė pažymėjimą. Vėliau automobilis staigiai pajudėjo iš vietos. Jis matė, kaip L. D. puse kūno buvo įlindusi į automobilio vidų – jis matė ore kabančias L. D. kojas, ji buvo gulsčia įlindusi į automobilio vidų. Minėtam automobiliui pajudėjus L. D. kojos buvo ore, o ji pati rėmėsi į keleivį. Automobiliui pasukus iš kiemo L. D. iš automobilio iškrito. Pribėgęs prie L. D. pastarąją jis pakėlė ir su D. N. vijosi automobilį, per raciją kitam ekipažui nurodydami automobilio judėjimo kryptį.

9.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. nuo 09.30 val. jis dirbo su D. N. ir S. P. Vėliau jiems į pagalbą atėjo L. D. ir K. U. Apie 16.00 val. buvo nuspręsta sulaikyti D. N. ir A. M., kurie sėdėjo automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sulaikymo metu jis kartu su K. U. ir L. D. pribėgo prie automobilio priekio; prie automobilio galo pribėgo D. N. ir S. P. Pastarasis atidarė priekines kairės pusės automobilio duris, kur vairuotojo vietoje sėdėjo D. N., ir garsiai pasakė: „policija, rankas ant vairo“. Ką tuo momentu darė D. N., jis nepastebėjo. Ar šalia automobilio stovėjo kiti pašaliniai žmonės, jis nepastebėjo, kadangi jie visi atbėgo iš skirtingų pusių ir sulaikymas vyko labai greitai. Tuo pačiu metu automobilio dešinės pusės keleivio priekines dureles atidarė L. D., kuri taip pat aiškiai pasakė: „Policija. Rankas ant panelės. Lipk iš mašinos“. Tada automobilis atidarytomis priekinėmis keleivio durelėmis pradėjo važiuoti į priekį, o L. D. buvo pusiau automobilyje. Automobiliui iš kiemo pasukus į kairę, L. D. pro minėtas dureles iškrito. Jis iš karto pribėgo prie L. D. ir pakėlė ją, taip pat pribėgo S. P., o netrukus ir D. N.. Tuo metu D. N. ir A. M. automobiliu pabėgo iš įvykio vietos, taigi jis kartu su D. N. tęsė įtariamųjų persekiojimą (T. 1, b. l. 88).

10.1. Teisiamojo posėdžio metu S. P. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo (duomenys neskelbtini). D. N., nusprendęs asmenis sulaikyti, dalyvauti sulaikyme paprašė jo, L. D., K. U. ir A. R. Su minėtais pareigūnais jis dirbo prie namo, kuriame gyvena asmuo, įtariamas narkotinių medžiagų platinimu. Jis žinojo, kad minėtas žmogus vairuoja automobilį „BMW X5“. Jis ir kiti pareigūnai vilkėjo civilius drabužius. Jis kartu su D. N. prie minėto automobilio pribėgo nuo minėto automobilio galo. D. N. buvo jam už nugaros, jis nematė, kas vyksta jam už nugaros. Šalia automobilio stovėjo ir su automobilio vairuotoju kalbėjo kažkoks vyras, tačiau jis nežino, kas toks. Jam pribėgus prie automobilio „BMW“, pastarojo durelės buvo atidarytos. Pribėgęs prie minėto automobilio vairuotojo durelių jis pamatė vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, įtariamą narkotinių medžiagų platinimu. Sušukęs „policija, esi sulaikomas“, jis bandė minėtą vyrą sulaikyti. Pastarasis sutriko, tačiau nesileido sulaikomas, bandė jį stumdyti, o jis bandė minėtą vyrą ištraukti iš automobilio: pirmiausiai jis bandė minėtą vyrą paimti už krūtinės, vėliau pagriebęs minėtą vyriškį už kojos jis bandė šį ištraukti iš automobilio, tačiau minėtas vyriškis spyrė jam į krūtinės sritį. Po spyrio automobilis šiek tiek pajudėjo į priekį ir sustojo. Jis matė, kad automobilio keleivį bandė sulaikyti L. D., sklido šauksmai, riksmai, vyriškiai nepasidavė ir nereagavo į pareigūnų prašymus. Kai minėtas vyriškis antrą kartą jį pastūmė, minėtas automobilis dideliu greičiu „nurūko“. Automobiliui važiuojant jis pamatė pro keleivio pusės dureles iškištas L. D. kojas. Minėtam automobiliui iš kiemo pasukus į kairę L. D. iškrito iš automobilio ant važiuojamosios kelio dalies, o automobilis nuvažiavo.

10.2. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. nuo 09.30 val. jis dirbo su D. N., L. D., A. R. ir kitais pareigūnais. Apie 16.00 val. buvo priimtas sprendimas sulaikyti D. N. ir A. M., sėdinčius automobilyje „BMW“, stovinčiame daugiabučio namo kieme. Sulaikymo metu jis su D. N. pribėgo prie minėto automobilio. Prie minėto automobilio priekio atbėgo K. U., A. R. ir L. D. Šalia automobilio stovėjo jam nepažįstamas vyras, kuris kalbėjo su vairuotojo vietoje sėdėjusiu D. N. Pribėgęs prie minėto automobilio jis apibėgo minėtą vyrą, atidarė priekines kairės pusės automobilio dureles ir D. N. garsiai pasakė „Policija, rankas ant vairo“. Tuo metu automobilio dešinės pusės keleivio dureles atidarė L. D., kuri taip pat aiškiai pasakė: „Policija, rankas ant panelės. Lipk iš mašinos“. Bandant sulaikyti D. N., šis aktyviais veiksmais priešinosi – muistėsi, bandė jį spardyti. Vėliau jis išgirdo automobilio užvedimo garsą ir pastebėjo, kaip automobilis pajuda priekį. Automobiliui pajudėjus D. N. staigiu judesiu patraukė savo koją, kurią jis laikė abiem rankomis. D. N. koja išsprūdo iš jo rankų ir automobilis dideliu greičiu pajudėjo į priekį. Iš kiemo gatvės link automobilis judėjo dideliu greičiu. Jis tik pastebėjo pro atviras priekines keleivio pusės dureles kyšančias L. D. kojas. Automobiliui dideliu greičiu judant iš kiemo ir sukant į kairę pusę jis pamatė, kaip iš važiuojančio automobilio keleivio pusės vietos iškrito L. D.. Kaip buvo sulaikytas minėtas šalia automobilio stovėjęs vyras, jis nematė, kadangi pastarąjį sulaikė D. N. ir tai įvyko jam už nugaros. Pačių grumtynių jis nematė, o jam atsisukus minėtas vyras jau buvo sulaikytas (T. 1, b. l. 90).

11.1 Teisiamojo posėdžio metu K. U. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Nagrinėjamo įvykio metu buvo organizuotas sulaikymas, kuriame dalyvavo A. R., S. P., D. N., L. D. ir ji. Sulaikymo metu ji stovėjo prie automobilio dešinės pusės apie 1 – 2 metrų atstumu nuo keleivio durelių už pareigūnės L. D. Pastaroji atidarė duris, sušuko „policija“, tačiau automobilyje buvę žmonės į tai nereagavo. Iš vairuotojo pusės ji girdėjo sklindančius garsus, konfliktą. Kas vyko automobilio viduje, ji nematė, tačiau ji matė, kad L. D. buvo užlipusi ant automobilio slenksčio, užgulusi automobilio keleivį ir bandė ištraukti automobilio raktelius, tačiau šių neištraukė, nes automobilis buvo užvestas. Ji išgirdo, kaip vairuotojas paspaudė automobilio greičio pedalą. Važiuojant automobiliui dalis L. D. kojų buvo išlindę į lauką ir kybojo ore. Ties posūkiu minėtas automobilis nepristabdė ir L. D. iš automobilio iškrito.

11.2 Ikiteisminio tyrimo metu K. U. parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 14.00 val. jai dirbant policijos komisariate atėjo pareigūnė L. D. ir pasakė, kad reikės padėti kolegoms padirbėti. Atvažiavę į vietą jie per radijo ryšį gavo nurodymus ir vaikščiojo po teritoriją. Bevaikštant atėjo nurodymas sulaikyti automobilio „BMW“ vairuotoją D. N. Ji su kartu su A. R. ir L. D. prie automobilio atbėgo iš priekio. A. R. nubėgo prie S. P. ir D. N., kurie buvo automobilio kairėje, t. y. vairuotojo pusėje, o ji su L. D. pribėgo prie automobilio keleivio durelių. L. D. atidarė automobilio dureles ir garsiai kelis kartus pasakė „Policija. Rankas ant panelės. Lipk iš mašinos“, tačiau niekas nepakluso. Tada L. D. iš užvedimo lizdo bandė ištraukti automobilio raktelius, tačiau, kadangi automobilis buvo su automatine pavarų dėže, raktelis neišsitraukė, o D. N. paspaudė greičio pedalą ir pradėjo važiuoti. L. D. buvo pusiau automobilio salone, viršutine kūno dalimi keleiviui ant kelių, tačiau automobilis pradėjo greitai važiuoti. Nuvažiuojant automobiliui ji matė tik L. D. kojas. Automobiliui sukant į kairę L. D. iškrito iš automobilio ant asfalto ir kelis kartus apsivertė. Kaip buvo sužalotas D. N. ji nematė, nes atbėgo iš kitos pusės ir buvo susikoncentravusi ties keleivio sulaikymu, tačiau matė, kad vairuotojo pusėje vyksta grumtynės, bet kas kokį veiksmą atliko, ji įvardyti negali (T. 1, b. l. 92).

12. Specialistas, apžiūrėjęs L. D. medicininius dokumentus, nustatė, kad L. D. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame šone ir dešinės plaštakos trečio piršto sumušimas su minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 paras iki apžiūros (2019 m. kovo 20 d.) griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 22-24).

13. Specialistas, apžiūrėjęs D. N. medicininius dokumentus, nustatė, kad D. N. padaryta ponaginė kraujosruva dešinės plaštakos trečiame piršte. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 1-3 paras iki apžiūros (2019 m. kovo 20 d.). Neatmetama galimybė, kad D. N. trečiu pirštu atsitrenkė į kietą buką ribotą paviršių. D. N. sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (T. 1, b. l. 36-37).

14. Teisiamojo posėdžio metu specialistė R. G. paaiškino, kad išvadoje ji patvirtino vieną D. N. padarytą sužalojimą. Ji parašė, kad neatmetama galimybė, jog D. N. galėjo susižaloti pats, nes į jį galėjo ir atsitrenkti, jis galėjo ir pats kažkur įkišti pirštą. Ji negali atsakyti, ar galėjo tas daiktas būti kietas, bukas, į pirštą liestis su papildoma pašaline jėga, ar galėjo būti paties žmogaus atsitrenkta į kažkokį kietą paviršių. Tik prisiliečiant sužalojimo nepadaroma. Buvo nustatyta tik ponaginė kraujosruva, o kitoje piršto dalyje, delniniame paviršiuje, kraujosruvos nebuvo, todėl ji negali teigti, kad pirštas buvo suspaustas tarp dviejų kietų paviršių. Į nagą buvo poveikis ir tai parašyta išvadoje. Jei pirštas atsitrenkė į antrankius arba buvo antrankiais prispaustas, ar tarp kitų kietų paviršių prispausta nago sritis, galėjo būti padaryta kraujosruva. Tai – smūginis poveikis tiek piršto į kažkokį paviršių, tiek to buko daikto į nagą. Antrankiai yrs pakankamai ribotas paviršius ir tam tikru kampu atsitrenkiant ta kraujosruva gali atsirasti priklausomai nuo žmogaus fiziologinių savybių. Ji negali vertinti, kaip greitai pas D. N. galėjo atsirasti kraujosruva ir nuo kokios jėgos. Dėl žasto, peties sumušimo, kaip ir parašyta medicininiuose dokumentuose, gydytojai nurodė, kad buvo petinio sąnario patempimas – neaišku, ar tai sausgyslių, ar raumenų patempimas. Ji tiesiog neturėdama jokių objektyvių požymių negalėjo to patvirtinti jokiais turimais duomenimis. Gydytojų buvo rekomenduota po 7-10 dienų D. N. kreiptis į traumatologą, jei skausmas nepraeitų, nes vienintelis požymis buvo skausmas, o skausmo objektyviu požiūriu ji negali įvertinti. Sumušimas ir kraujosruva yra visiškai skirtingi dalykai. L. D. sužalojimai galėjo atsirasti kaip nurodyta įvykio aplinkybėse, sužalojimai neprieštarauja jai pateiktoms aplinkybėmis. Tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per mažiau nei 10 dienų. Ji išvadoje nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, gydymas buvo tęsiamas ilgesnį laiko tarpą. Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo patvirtintų taisyklių 12 punkte nurodyta, kad jeigu sužalojimo pobūdis neatitinka gydymosi trukmės, tai reikia vadovautis specialisto nustatytu sužalojimo pobūdžiu.

15. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės 2019 m. kovo 18 d. 20.35 val. medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog D. N. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl dešinio peties bei plaštakos skausmo, o sužalotas buvo sulaikymo metu, vykdydamas tarnybines pareigas (T. 1, b. l. 34).

16. VĮ Regitra išraše nurodyta, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas –savininkas yra D. N. (T. 1, b. l. 158).

17. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi nustatęs tokias aplinkybes: ikiteisminio tyrimo pareigūnas D. N., atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo psichoaktyviomis medžiagomis, nusprendė sulaikyti, D. N. teigimu, psichoaktyvias medžiagas platinantį D. N. Tam tikslui D. N. pasitelkė kitus policijos pareigūnus: L. D., S. P., K. U. ir A. R. Siekdami, kad D. N. nepastebėtų jų ir nepradėtų šalintis, minėti policijos pareigūnai apsirengė civiliais drabužiais ir nuvyko prie daugiabučio namo, kuriame gyvena D. N. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino visi minėti policijos pareigūnai. Siekdamas pasiruošti sulaikymui, A. R. užėjo į daugiabučio namo laiptinę, kurioje gyvena D. N., ir užlipo į aukštą, kuriame gyvena D. N. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino A. R. Būnantį minėtoje laiptinėje A. R., vilkintį civiliais drabužiais, pastebėjo D. N., kuriam, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino D. N., kilo įtarimas, kad minėtas jo laiptinėje negyvenantis žmogus gali būti vagis, todėl pastarąjį jis iš laiptinės išvarė. Kad laiptinėje buvo pastebėtas D. N., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir A. R. Vėliau D. N. savo automobiliu „BMW“ nuvyko pas A. M. į darbovietę, iš kur pasiėmęs A. M. su pastaruoju jis minėtu automobiliu grįžo į daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kiemą. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek D. N., tiek A. M. Nors D. N. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad A. M. nagrinėjamo įvykio dieną darbe nebuvo, prieš pat nagrinėjamą įvykį užėjęs pas D. N. nusipirkti psichoaktyvių medžiagų, po ko visą laiką D. N. su A. M. važinėję (duomenys neskelbtini) ratais, siekdami sumėtyti pėdas, tačiau teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu A. M. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio dieną A. M. dirbo, o D. N. remiasi jo turima ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, su kuria teismas neturėjo galimybės susipažinti ir jos patvirtinti, taigi teismas, remdamasis nepaneigtais D. N. ir A. M. parodymais, konstatuoja nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio dieną A. M. dirbo, o prieš pat nagrinėjamą įvykį D. N. savo automobiliu „BMW“ nuvyko pas A. M. į darbovietę, iš kur pasiėmęs A. M. su pastaruoju jis minėtu automobiliu grįžo į daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kiemą, kuriame kalbėjosi su kieme buvusiu savo patėviu R. K. Jiems bekalbant prie D. N. automobilio „BMW“ nuo pastarojo galo pribėgo civiliais drabužiais vilkintys S. P. ir D. N., o nuo minėto priekio – civiliais drabužiais vilkintys L. D., K. U. ir A. R. Šias aplinkybes patvirtino tiek policijos pareigūnai, tiek kaltinamieji. Dėl vėlesnių aplinkybių proceso dalyvių parodymai skiriasi: policijos pareigūnai teigia automobilyje buvusiems D. N. ir A. M. šaukę „policija“, ką turėjęs girdėti ir šalia minėto automobilio stovėjęs R. K., o L. D. teigia A. M. rodžiusi ir savo pažymėjimą, tuo tarpu D. N. parodė, kad pribėgę prie jo vyrai nieko nesakę pradėjo jį smaugti ir traukti iš automobilio, dėl ko jis pamanė, kad norima iš jo pagrobti automobilį: jis girdėjo balsus, tačiau jis neprisimena, kas buvo sakoma, taip pat jis nematė ir negirdėjo, kas vyko A. M. pusėje; A. M. parodė, kad atidariusi duris moteris pasakė „policija“, tačiau jokio pažymėjimo ji nerodė, o palieptas dėti rankas ant automobilio priekinio skydelio jis taip ir padarė; R. K. parodė, kad prie jo pribėgęs vyras iš karto smogė jam ir paguldė jį ant žemės, o policijos pareigūnu prisistatė tik jau surakinus jį antrankiais.

Motyvuojamoji dalis

18. Teismas pažymi, kad D. N., A. M. ir R. K. įkaltinamas nusikaltimas, kurio sudėties požymiai įtvirtinti BK 286 straipsnyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-525/2011, Nr. 2K-324/2013, Nr. 2K-229/2014, Nr. 2K-118-976/2015, Nr. 2K-176-303/2016, Nr. 2K-195-693/2017). Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2011). Taigi pirmiausia teismas turi įvertinti, ar D. N., A. M. ir R. K. nagrinėjamo įvykio metu suvokė, kad prie jų pribėgo policijos pareigūnai.

19. Prokuroras teigia, kad D. N., A. M. ir R. K. nagrinėjamo įvykio metu suvokė besipriešinantys policijos pareigūnams, kadangi pastarieji šaukė „policija“, o L. D. A. M. rodė tarnybinį pažymėjimą.

22. Vertindamas D. N., A. M. ir R. K. psichinį santykį su daroma veika teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-898/2017 nagrinėjo pagal faktines aplinkybes analogišką situaciją, kuomet neuniformuotiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams šaukiant „stok, valstybės sienos apsaugos tarnyba“, „policija“, sulaikomasis nesustojo ir ėmė bėgti, po ko jį pasivijusiems pareigūnams tyčia sudavė smūgius. 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį aukštesnysis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas didelę reikšmę suteikė aplinkybei, jog prie sulaikomojo bėgantys pareigūnai prisistatė esantys iš valstybės sienos apsaugos tarnybos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prisistatymas pareigūnais nėra vienintelis lemiamas veiksnys nagrinėjamos situacijos suvokimui – pareigūnai buvo apsirengę civiliais drabužiais, bėgdami prie sulaikomojo savo tarnybinių pažymėjimų parodyti jam negalėjo, taigi išsakyti teiginiai, jog asmenys yra iš valstybės sienos apsaugos tarnybos, šioje situacijoje nebuvo niekaip patvirtinti. Be to, pareigūnas nurodė sulaikymo metu rėkęs „valstybės sienos apsaugos tarnyba“, tuo pačiu metu sulaikomasis šaukė „gelbėkit, muša“. Kad sulaikymo metu buvo rėkiama, patvirtino ir kitas policijos pareigūnas. Dėl kilusio triukšmo sulaikomasis pareigūnų galėjo ir negirdėti, o jei ir girdėjo, galėjo jų nesuprasti.

23. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas aplinkybes vertinant minėtų aukštesniojo teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad vieną iš D. N. sulaikyme dalyvavusių vyrų – A. R. nagrinėjamo įvykio dieną prieš pat nagrinėjamą įvykį D. N. sutiko laiptinėje. Teismas neturi pagrindo abejoti D. N. teiginiais, kad minėtą vyrą jis palaikė vagimi, kadangi minėtas vyras buvo apsirengęs civiliais drabužiais, minėtoje laiptinėje negyveno ir, anot D. N., rišliai paaiškinti, ką čia veikia, negalėjo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė D. N., prieš pat sulaikymą automobilyje sėdintys D. N. ir A. M. jo ir S. P. nematė, nes minėtų vyrų dėmesys buvo nukreiptas į priekį – į L. D., K. U. ir A. R. Teismas turi pagrindo teigti, kad pamatęs iš priekio jo link atbėgančius tris žmones, vieną iš kurių – vyrą, tą pačią dieną matytą laiptinėje ir palaikytą vagimi, besiklostančią situaciją D. N. galėjo pagrįstai vertinti kaip pavojingą, gresiančią nepageidaujamais padariniais tiek jo sveikatai, tiek turtui, o prie jo bėgančius ir pribėgusius asmenis, traukiančius jį iš automobilio – ne kaip policijos pareigūnus, bet kaip užpuolikus. Nors policijos pareigūnai teigia prisistatę policininkais, tačiau, kaip minėtame nuosprendyje nurodė apygardos teismas, prisistatymas pareigūnais nėra vienintelis lemiamas veiksnys nagrinėjamos situacijos suvokimui – nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai buvo apsirengę civiliais drabužiais, pribėgę prie D. N. savo tarnybinių pažymėjimų jam nerodė, taigi prie D. N. pribėgusių policijos pareigūnų išsakyti teiginiai, jog jie esantys iš policijos, šioje situacijoje nebuvo niekaip patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybinį pažymėjimą nurodė rodžiusi vienintelė L. D., tačiau pastarąjį ji rodė ne D. N., o šalia šio sėdėjusiam A. M. Teismas neturi pagrindo abejoti D. N. teiginiais, kad jis jokio pažymėjimo nematė, kadangi, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė tiek D. N., tiek pastarąjį iš automobilio traukęs S. P., D. N. iš automobilio buvo traukiamas visais įmanomais būdais – suėmus jį už veido, kaklo, kojų, taigi akivaizdu, kad matyti L. D. rodomo pažymėjimo D. N. negalėjo objektyviai dėl tuo metu prieš jį atliekamų veiksmų; kita vertus teismas supranta D. N. būseną: patekus į, kaip vėliau paaiškėjo, kaip grėsmingą klaidingai suvoktą situaciją, esant agresyviai traukiamam iš automobilio, reikalauti žvalgytis į šonus ir žiūrėti, kas ką rodo, nėra pagrindo, o D. N. veiksmai kuo greičiau išvažiuoti iš nagrinėjamo įvykio vietos, kurioje jis, kaip jis suprato, yra užpultas, yra suprantami. Taigi teismas neturi pagrindo išvadai, kad D. N. suvokė, jog prie jo pribėgę žmonės, traukiantys jį iš automobilio, yra policijos pareigūnai.

24. Kaip nurodyta kaltinime, D. N. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, suvokdamas, jog ant automobilio „BMW“ slenksčio stovinti L. D. yra policijos pareigūnė, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia dideliu greičiu pajudėjo automobiliu iš kiemo, L. D. pasiekus uždegimo raktelį ir išjungus degimą, jis tyčia atitraukė L. D. ranką, vėl tyčia užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti dar greičiau, tyčia stipriai pasuko automobilį į kairę pusę, o tuo metu A. M., siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia pastūmė L. D. rankomis į dešinę pusę iš automobilio, dėl ko L. D. neišsilaikė ir nukrito ant asfalto. Iš kaltinimo konstrukcijos galima daryti išvadą, kad, prokuroro nuomone, D. N. pasipriešino L. D. 1) tyčia atitraukdamas L. D. ranką nuo automobilio užvedimo raktelio, ir 2) tyčia stipriai sukdamas automobilio vairą į kairę pusę, dėl ko L. D. iš automobilio iškrito.

25. Teismas pakartoja, kad, viena vertus, prokuroras neįrodė, jog D. N. suvokė, jog L. D. yra policijos pareigūnė – nagrinėjamos situacijos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad besiklostančią situaciją D. N. galėjo pagrįstai vertinti kaip pavojingą, gresiančią nepageidaujamais padariniais tiek jo sveikatai, tiek turtui, o prie jo bėgančius ir pribėgusius asmenis, traukiančius jį iš automobilio – ne kaip policijos pareigūnus, bet kaip užpuolikus. Kita vertus, nors, prokuroro manymu, D. N. automobilio vairą į kairę pusę suko tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, dėl ko L. D. iš automobilio iškrito, teismas D. N. veiksmus dideliu greičiu išvažiuojant iš nagrinėjamo įvykio vietos bei sukant vairą į kairę vertina ne kaip nusikalstamus veiksmus pasipriešinant policijos pareigūnams, bet kaip logiškai paaiškinamą siekį, esant, kaip vėliau paaiškėjo, klaidingai kaip grėsmingą suvoktai situacijai, kuo greičiau išvažiuoti iš vietos, kurioje jis, kaip jis suprato, yra užpultas.

26. Vertindamas L. D. iškritimo iš D. N. vairuojamo aplinkybes teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė nuvažiuojantį automobilį „BMW“ stebėję policijos pareigūnai, minėtas automobilis važiavo pakankamai greitai, įvažiuodamas į pagrindinę gatvę ir atlikdamas staigų apie devyniasdešimties laipsnių posūkį į kairę pusę nepristabdė, o L. D. iš minėto automobilio iškrito būtent staigaus posūkio į kairę metu. Teismas pažymi, kad automobiliui sukant į kairę, pastarajame esančius objektus, tame tarpe ir žmones, veikia išcentrinė jėga, kurios dydis priklauso nuo automobilio greičio – automobiliui posūkio metu judant greitai, pastarajame esantys daiktai, jeigu jie nėra pritvirtinti, taip pat žmonės, jeigu jie nesilaiko ir nėra prisisegę saugos diržais, juda į priešingą posūkiui pusę tol, kol jų nesustabdo judėjimo trajektorijoje esančios kliūtys. Teismas nustatė, kad D. N. vairuojamam automobiliui dideliu greičiu sukant iš kiemo į pagrindinę gatvę automobilio dešinės pusės durelės buvo atidarytos, L. D. koja buvo ant slenksčio, viena ranka ji siekė automobilio raktelio, o kita ranka buvo atsirėmusi ant keleivio rankų ir kojų, viena jos koja buvo ore ir kyšojo iš automobilio. Pati L. D. paaiškino, jog automobiliui važiuojant ir darant staigų posūkį ji už nieko nesilaikė, buvo pasilipusi ant automobilio slenksčio, viena jos koja buvo ore, taigi L. D. iškritimą iš D. N. vairuojamo automobilio pastarajam dideliu greičiu sukant iš kiemo į pagrindinę gatvę teismas vertina ne kaip D. N. ir A. M. bendrų nusikalstamų veiksmų siekiant pasipriešinti policijos pareigūnams pasekmes, bet kaip fizikos dėsnių įtakotą natūralų ir logišką rezultatą.

27. Minėtame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje aukštesnysis teismas taip pat išaiškino, kad nustatant kaltinamojo kaltės turinį, turi būti įvertintas ne tik atliktų veiksmų pobūdis, bet ir paties sulaikymo eiga, sulaikomo asmens veiksmai iš karto po sulaikymo (minėto baudžiamojo proceso metu nustatyta, jog iš karto po sulaikymo sulaikytasis atsiprašė pareigūnų, nurodė nesupratęs, kad sulaikymas vyksta būtent taip, tačiau šios aplinkybės nuosprendyje vertintos nebuvo).

28. Teisiamojo posėdžio metu L. D. parodė, kad po nagrinėjamo įvykio jai atvykus į policijos komisariatą D. N. puolė ant kelių sakydamas „ačiū Dievui, kad jūs esate gyva, nes aš galvojau, kad jūs negyva. Aš nenorėjau, bet tuo metu taip pasielgiau“: tai jis pasakė žiūrėdamas jai tiesiai į akis. Šios aplinkybės, apibūdinančios D. N. elgesį iš karto po jo sulaikymo, jas vertinant aukštesniojo teismo išaiškinimų kontekste, taip pat leidžia teismui pagrįstai paneigti buvus D. N. kaltei. Kita vertus tai, kad D. N., išvažiavęs iš nagrinėjamo įvykio vietos, važiavo be tikslo aplinkkeliu, paaiškinama bendražmogiška reakcija į stresinę situaciją, į ką taip pat atkreiptas dėmesys ir minėtame aukštesniojo teismo nuosprendyje.

29. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė L. D., atidariusi automobilio dureles keleiviui, t. y. A. M. ji prisistatė ir parodė tarnybinį pažymėjimą, ir nors keleivis atsisakė lipti iš automobilio, tačiau palieptas padėjo rankas delnais į apačią ant automobilio prietaisų skydelio, sėdėjo, nesipriešino, nebuvo nusiteikęs agresyviai, taigi A. M. vykdė policijos pareigūnės reikalavimus padėti rankas ir sėdėjo ramiai, nebuvo agresyvus, kas taip pat paneigia A. M. ketinimus tyčia išstumti policijos pareigūnę iš greitai važiuojančio automobilio.

30. Vertinant R. K. veiksmus pažymėtina, kad prieš pat prie D. N. automobilio pribėgant R. K. nepažįstamiems vyrams ir bandant iš minėto automobilio ištraukti D. N., pastarasis R. K. pasakojo apie, jo manymu, įtartiną situaciją, kuomet jis laiptinėje sutiko, kaip jis įtarė, vagį, taigi besiklostančią situaciją R. K. galėjo pagrįstai vertinti kaip pavojingą, gresiančią nepageidaujamais padariniais tiek D. N. sveikatai, tiek turtui, o prie D. N. bėgančius ir pribėgusius asmenis, traukiančius D. N. iš automobilio – ne kaip policijos pareigūnus, bet kaip užpuolikus. Teismas pakartoja, kad tarnybinio pažymėjimo R. K. niekas nerodė, o prisistatymas pareigūnais, kaip minėtame nuosprendyje nurodė apygardos teismas, nėra vienintelis lemiamas veiksnys nagrinėjamos situacijos suvokimui – nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai buvo apsirengę civiliais drabužiais, pribėgę prie D. N. savo tarnybinių pažymėjimų jam nerodė, taigi prie D. N. pribėgusių policijos pareigūnų išsakyti teiginiai, jog jie esantys iš policijos, šioje situacijoje nebuvo niekaip patvirtinti. Taigi teismas neturi pagrindo išvadai, kad R. K. suvokė, jog prie D. N. pribėgę žmonės, traukiantys D. N. iš automobilio, yra policijos pareigūnai.

31. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atlikdamas tarnybines pareigas pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Teismas supranta, kad atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus policijos pareigūnai dėl taktinių ar strateginių sumetimų gali dėvėti civilius drabužius, taip pat tam tikrose greitai besiklostančiose situacijose policijos pareigūnams dėl laiko stokos ar gresiančio pavojaus gali būti sudėtinga rodyti tarnybinius pažymėjimus, tačiau tuo pačiu teismas yra įsitikinęs, kad tokiose situacijose pareigūnai privalo prisiimti visą riziką, kylančią dėl klaidingo situacijos suvokimo.

32. Teismas pažymi, kad nekaltumo prezumpcija ir iš šio principo kylantys imperatyvai įpareigoja teismą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti ne principu „nepaneigti kaltinantys duomenys“, bet principu „paneigti teisinantys duomenys“: ne kaltinamasis turi įrodinėti nebuvus įvykio bei paneiginėti kaltinančius duomenis, bet prokuroras turi įrodyti buvus įvykį bei paneigti teisinančius duomenis. Visgi šio baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, galinčių būti pripažintais įrodymais, paneigiančių D. N., A. M. ir R. K. versijas apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

33. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, taigi D. N., A. M. ir R. K. išteisintini jiems nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje.

III. Procesinės prievartos priemonės

34. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 125-126), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

35. Ikiteisminio tyrimo metu D. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 144), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

36. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 176), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

IV. Civiliniai ieškiniai

37. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinius ieškinius dėl D. N., A. M. ir R. K. veiksmų padarytos turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 40-41, 45-48, 50-52, 68-69). Atsižvelgiant į tai, jog D. N., A. M. ir R. K. išteisintini jiems nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

D. N. (D. N.) išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

R. K. išteisinti jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

A. M. (A. M.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. N. (D. N.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.