Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas L. G. (toliau – ieškovas) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašė: 1) pripažinti 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) su ant jo esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 67 000 Eur (toliau – statiniai, bendrai turtas), ieškovo ir atsakovės G. V. (toliau – atsakovė) bendrąja daline nuosavybe, priklausančia kiekvienam po 1/2 dalį; 2) atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį minėtą turtą: ieškovui priklausančią 1/2 dalį turto priteisti atsakovei, o iš atsakovės priteisti ieškovui 19 896,46 Eur kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys nuo 2014 m. buvo sugyventiniai, t. y. vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra I. Šalys gyveno ir dalinai dirbo (duomenys neskelbtini). 2020 metais atsakovė grįžo į Lietuvą, dėl ko šalys nusprendė įsigyti namų valdą šeimos poreikiams tenkinti (žemės sklypą su statiniais), atlikti rekonstrukciją ir persikelti ten gyventi. Ieškovas ir toliau dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje buvo registruota jo gyvenamoji vieta ir visos naudos (pašalpos, paramos ir kt.). Ieškovo darbas rotacinis, dvi savaites jis dirba (duomenys neskelbtini), tris savaites yra laisvas, tokiu principu jis dirba nuo 2022 ar 2023 metų kovo mėnesio. Todėl šalys dėl patogumo nusprendė, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas bus įregistruotas atsakovės vardu, tačiau įsigyti namų valdą buvo jų bendras noras ir ją šalys rinkosi kartu. Ieškovas dalyvavo visame namo pirkimo procese, buvo pas notarą. Kadangi šalims nepakako turimų lėšų turtui įsigyti, šalys nusprendė imti kreditą iš Biržų kredito unijos, kurį įformino atsakovės vardu. Paskolą imti atsakovės vardu šalys nusprendė pasikonsultavusios su Biržų kredito unija. Šalys nebuvo susituokę, todėl joms negalėjo būti išduodama subsidija pirmam būstui įsigyti, tokią subsidiją galėjo gauti tik atsakovė kaip vieniša mama. 2020 m. spalio 27 d. šalys įsigijo 0,35 ha žemės sklypą su ant jo esančiais statiniais. Šio turto įsigijimo metu šalys vedė bendrą ūkį ir namų valdą įsigijo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tai įrodo duomenys apie šalių bendrą vaiką, ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Nors turtą įsigijo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau rašytinio susitarimo dėl to šalys nesudarė. Įsigijus namą, ieškovas tuo metu galėjo dirbti iš namų, todėl jis namą remontavo, jame gyveno nuo jo įsigijimo iki pat 2024 m. kovo mėnesio. Nuo 2024 metų pradžios šalių bendras gyvenimas nutrūko. Šalys nebeveda bendro ūkio, ieškovė su dukra gyvena ginčo namų valdoje. Šalių santykiai konfliktiški, todėl bendras jų gyvenimas kartu toje pačioje namų valdoje kenkia ne tik šalių, bet ir jų nepilnametės dukters psichinei sveikatai bei psichologinei būsenai. Dėl šios priežasties ieškovas išsikraustė iš bendrų namų ir gyvena atskirai. Ieškovas siuntė atsakovei prašymą dėl turto atidalijimo geruoju, t. y. neinicijuojant teismo proceso, su kuriuo atsakovė nesutiko. Ginčo namų valda pripažintina bendru šalių turtu, nes ji įsigyta kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę. Namų valda iš esmės buvo pagerinta, gyvenamajam namui ieškovas atliko kapitalinį remontą, ieškovas pateikė duomenis apie jo atliktus pavedimus įvairioms statybinių ir kitokių namo remontui reikalingų medžiagų pardavimo bendrovėms bei asmenims. Rūpindamasis namų valdos pagerinimu, palėpės ir stogo tvarkymu, ieškovas daug piniginių lėšų sumokėjo ir grynais pinigais. Be to, 2020 m. spalio 27 d. perkant ginčo namų valdą ieškovas sumokėjo pradinį įnašą. Atsakovės mamai taip pat pravedė 4 900 Eur už atsakovei suteiktą paskolą. Paskolą Biržų kredito unijai kas mėnesį moka atsakovė, tačiau šalys žodžiu buvo sutarusios, kad atsakovė už įsigytą namų valdą mokės paskolą, o ieškovas rūpinsis namo rekonstrukcija, mokės kitus mokesčius, t. y. draudimą, už komunalinius patarnavimus, už suvartotą elektros energiją, kurą. Be to, ieškovas 2022–2023 metais, tuo laikotarpiu kai būdavo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), atsakovei palikdavo savo banko kortelę tam, kad atsakovė galėtų išlaikyti save ir jų dukrą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia pripažinti, kad ginčo namų valdos didesnė dalis priklauso ieškovui. Tačiau ieškovas, įvertinęs aplinkybę, kad su atsakove gyvena jų dukra, sutinka, kad kiekvienai šaliai priklausytų po 1/2 dalį ginčo namų valdos. Dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių atidalijimas natūra akivaizdžiai neatitiktų bendrasavininkų ir šalių nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovė pageidauja turėti namų valdą savo nuosavybėje ir ieškovas tam neprieštarauja bei prašo atsakovei priteisti ieškovo turimą namų valdos dalį, o iš atsakovės ieškovui 19 896,46 Eur kompensaciją. Pažymėjo, kad jo įsteigtai mažajai bendrijai (toliau – MB) „Kirdonių statyba“ skirtos medžiagos nebuvo naudojamos namo remontui, nes bendrija įsteigta 2023 metų kovo mėnesį, veiklos per tuos metus beveik nebuvo, o namas pradėtas renovuoti nuo 2022 metų. Bendrija turi atskirą buhalteriją, be to, neįmanoma pirkti medžiagas bendrijos vardu ir naudoti sau, kadangi tai įstatymo pažeidimas. Bendrijos buhalterija yra visiškai atskira nuo asmeninės.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra jos dukros I. tėvas, su kuriuo santuoka nebuvo sudaryta, tačiau šalys kurį laiką bendrai gyveno, buvo pora, augino dukrą. Nuo 2024 m. balandžio mėnesio ieškovas išsikraustė gyventi atskirai. Jų bendras gyvenimas buvo nenuolatinis, pastaraisiais metais nuo 2020 m. liepos mėnesio ji su dukra gyvena Lietuvoje, o ieškovas važinėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), grįžęs į Lietuvą gyvendavo kartu. Priešingai nei nurodo ieškovas, šalys neketino pirkti namo kartu, jų finansai visuomet buvo atskiri. Ieškovas vengė įsipareigoti, prisiimti atsakomybę, todėl jai vienai teko imti kreditą ir įsigyti būstą. Sprendimas ieškoti ir įsigyti būstą buvo jos iniciatyva. Apžiūrėti namo važiavo su ieškovu ir giminaičiais. Atsakovė nusprendė pirkti namą, su ieškovu dėl to nesitarė, nes jis nenorėjo finansiškai įsipareigoti dėl turto įsigijimo, todėl turto pirkimas buvo jos vienos priimtas sprendimas, turtą pirko sau ir dukrai. Atsakovė taip pat norėjo pasinaudoti jaunos šeimos subsidija kaip vieniša mama. Jai 2020 rugsėjo 3 d. išduota pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, jos šeimos sudėtį sudarė ji ir dukra I. 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovė kreipėsi į Biržų kredito uniją, su kuria 2020 m. lapkričio 13 d. sudaryta kredito sutartis ir atsakovei 2020 m. lapkričio 25 d. namo pirkimui išmokėtas 35 900 Eur kreditas. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. savo vardu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, o nekilnojamąjį turtą įsigijo už 43 600 Eur asmeninės nuosavybės teise. 2020 m. gruodžio 28 d. gavusi 7 180 Eur subsidiją ją sumokėjo Biržų kredito unijai, tokiu būdu sumažindama grąžintino kredito sumą. Šiuo metu kiekvieną mėnesį Biržų kredito unijai atsakovė viena moka po 220 Eur, likęs kreditas atsiliepimo teikimo dienai sudaro 27 207,08 Eur. Turtas 2020 m. lapkričio 24 d. sutartine hipoteka įkeistas Biržų Kredito unijai. Ieškovas nei pirkimo, nei kredito gavimo, nei prievolių užtikrinimo procese nedalyvavo. Jis nepateikė jokių įrodymų, jog prisidėjo prie turto kainos sumokėjimo. Kadangi pinigų pradiniam įnašui atsakovė neturėjo, jos tėvai L. V. ir R. V. iš Biržų kredito unijos 2020 m. spalio 26 d. paėmė 8 000 Eur vartojimo kreditą, už kurį laidavo atsakovės sesuo M. V.. Šiuos pinigus atsakovei 2020 m. spalio 26 d. pagal skolos raštelį paskolino jos tėvai ir jais buvo sumokėtas pradinis įnašas turto pardavėjams. Ieškovas 2022 m. gegužės 18 d. sumokėjo jos mamai L. V. 2 500 Eur, 2022 m. birželio 21 d. – 1 400 Eur; 2022 m. liepos 18 d. – 1 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas už „GRETOS PASKOLĄ“. Mokėjimus ieškovas atliko ne turto įsigijimo metu, ne už įsigytą turtą, o praėjus pusantrų metų po turto įsigijimo, taip padėjo grąžinti skolą jos tėvams. Kadangi ieškovas gyvendavo jos namuose, jis privalėjo prisidėti prie būsto išlaikymo išlaidų, t. y. malkų, elektros. Tačiau už sunaudotą elektros energiją, vandenį, ryšio paslaugas, rinkliavą už atliekų tvarkymą, dukros darželį, muzikos mokyklą mokėjo atsakovė. Šalys nėra sudariusios santuokos ir pagal teismų praktiką jos nėra prilyginamos sutuoktiniams, todėl ieškovo argumentai, kad šalys viską darė bendrai, vertintini kritiškai. Atsakovė pažymėjo, kad namui nebuvo atliktas kapitalinis remontas, remontas buvo atliekamas tiek jos, tiek ieškovo lėšomis. Namo remontas vyksta iki šiol, jai padeda šeimos nariai. Nesutiko, kad ieškovas į namo pagerinimą yra investavęs 21 310,33 Eur ir kad gyvenamąjį namą jis pagerino iš esmės. Ieškovas nepateikė nei sąskaitų faktūrų, nei sutarčių, iš kurių būtų galima matyti, kokios prekės ir paslaugos pirktos, kokie prekių ir paslaugų kiekiai, kokiomis datomis pirkta ir pan., jo pateiktos LG suvestinės yra neinformatyvios. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas 2023 m. kovo 22 d. įsteigė MB „Kirdonių statyba“, jis yra vienintelis jos narys ir direktorius. Įsteigta bendrija lėšų neturėjo, todėl medžiagas ieškovas pirko iš savo kortelės. Ieškovas, pateikdamas savo sąskaitos suvestines LG1-LG16, galimai siekia suklaidinti teismą, kad pinigai investuoti į ginčo turtą perkant paslaugas ir medžiagas, o iš tiesų buvo pirktos medžiagos ir paslaugos MB „Kirdonių statyba“ klientams, o ne atsakovės turto remontui. Atsakovė neneigė, jog ieškovas laikotarpiu 2020 m. spalio 22 d.–2022 m. vasario 28 d. siuntė jai pinigų (viso 4 330 Eur), tačiau šios lėšos buvo siųstos vaikui išlaikyti, kaip finansinė parama jai, o ji pagal poreikį jomis disponavo. Atsakovės vertinimu, ieškovo piniginis indėlis nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas jų siekis įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis. Ieškovas neįrodė, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, kadangi gyvenamojo namo vertė pakilo tik 1 800 Eur. Nekilnojamojo turto vertė pasikeitė dėl rinkos sąlygų – išaugusių nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje.