- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-1317-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Skolininkas
- S.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea BANK Finland Plc Lietuvos skyriaus 2009-06-25 pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kiti suinteresuoti asmenys (skolininkai) – M. K., I. V., B. V..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) B. V., (duomenys neskelbtini) ir I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindami iki 2027-12-28 pagal 2008-01-28 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b.l. 46-58) gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-02-01 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Nordea Bank Finland Plc, M. K. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0927 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 204,94 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 217,24 kv.m. bendro ploto kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinus 2 700 000 Lt (b.l. 195-199).
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-11 nutartimi Nr. 131/2009 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti (b.l. 68-69). Nutartis M. K., S. K., B. V. bei I. V. pasirašytinai įteikta 2009-02-17 (b.l. 81-88). Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nutartimi palikta nepakeista (b.l. 186-189).
Šalies argumentai
Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įkeisto turto arešto, pareiškėjas (kreditorius) 2009-06-26 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo (b.l. 192-193), kuriame nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol nėra įvykdyta. Skolą sudaro – 724 050 EUR negrąžinto kredito, 16 437,74 EUR nesumokėtų palūkanų, 48 095,56 EUR nesumokėtų įpareigojimo neįvykdymo palūkanų, 150 EUR nesumokėtų mokesčių, iš viso 788 733 EUR bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, kreditorius prašė išieškoti 16 % sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-06-26 iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-29 nutartimi nutarta: 1) išieškoti 788 733 EUR skolą, kurią sudaro 724 050 EUR negrąžinto kredito, 16 437,74 EUR nesumokėtų palūkanų, 48 095,56 EUR nesumokėtų įpareigojimo neįvykdymo palūkanų, 150 EUR nesumokėtų mokesčių, 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 % sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-06-26 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus; 2) priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus – 0,0927 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 7977-0002-0150, 204,94 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 7991-2000-1014 bei 217,24 kv.m. bendro ploto kavinę, unikalus Nr. 7991-2000-1025, esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius M. K. ir S. K. (b.l. 200-201).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. K. atskiruoju skundu (b.l. 220-221) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-29 nutartį panaikinti. Savo prašymą grindžia tuo, kad kreditorius pažeidė 2008-01-28 Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl hipotekos teisėjas negalėjo priimti nutarties dėl įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo. Minėtos Kreditavimo sutarties 13.1 p. nustato, jog kredito gavėjui laiku nesumokant mokėtino kredito dalies arba priskaičiuotų palūkanų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą, ne trumpesnį kaip 10 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Tuo tarpu kreditorius 2009-01-14 pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą, jeigu iki 2009-01-29 bankui bus nesumokėta 13 193,61 eurų įsiskolinimo suma. Pažymi, jog minėtas Kreditavimo sutarties 13.1 p. nenumato banko teisės keisti pranešimų tvarką, todėl 2009-01-14 bankas turėjo teisę pareikalauti įsiskolinimo grąžinimo, ir tik skolininkui negrąžinus reikalaujamos įsiskolinimo sumos, – reikalauti grąžinti visą kreditą, palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Be to, kreditorius nenurodė ir kokių įstatymų pagrindu jis nutraukia kredito sutartį, nors vykdydamas sutartinius įsipareigojimus turėjo tai padaryti. Apeliantės manymu, kredito sutarties nutraukimas yra galimas tik skolininkui negrąžinant visos kredito sumos, o ne jo dalies. Kreditoriaus reikalavimo teisė kyla ne įstatymo, o sutarties pagrindu, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.192 str. 1 d., kuri numato, jog kreiptis dėl skolos išieškojimo kreditorius įgyja teisę tuo atveju jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nurodytą terminą neįvykdo įsipareigojimo. Kadangi teismas netaikė CPK 560 str., kuris nustato tvarką, kaip hipoteka užtikrintas reikalavimas patenkinamas prieš terminą, nėra atskleisti CK nustatyti pagrindai reikalavimo patenkinimui prieš terminą, todėl nutartis lieka be juridinio pagrindo, kurį teismas turi suformuluoti ex officio.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.233-236,239-240) prašo palikti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-29 nutartį nepakeistą ir priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei teikiant su tuo susijusias teisines konsultacijas, - 4 591,50 Lt. Nurodo, jog pagal Kreditavimo sutarties 13.1 p. banko teisė nutraukti šią sutartį siejama su savalaikiu kredito (jo dalies) ir/ar priskaičiuotų palūkanų nesumokėjimu ir papildomu 10 kalendorinių dienų termino nustatymu įsiskolinimui padengti, pranešant apie tai kredito gavėjui. Bankas suteikė skolininkams 15 dienų terminą įsiskolinimui padengti, kurio nustatytu laiku nepadengus, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir pareikalauta grąžinti visą negrąžintą sumą bei visas kitas sumas pagal Kredito sutartį. Pažymi, jog skolininkai beveik 4 mėnesius vėlavo mokėti kredito palūkanas ir įsiskolinimo nevykdymo palūkanas (2008-09-28, 2008-10-28, 2008-11-28, 2008-12-28 terminais nesumokėtos kredito palūkanos ir įsipareigojimo nevykdymo palūkanos), kurias sudaro 13 193, 61 EUR. Be to, skolininkas dar turėjo papildomą įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skoloms bankui padengti (CPK 558 str.). CK 6.217 str. 5 d. numato, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Bankas kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkams tinkamai ir laiku nevykdant hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, o ne dėl to, kad atsirado teisė reikalauti hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinimo prieš terminą CK 4.196 str., CPK 560 str. pagrindais, todėl samprotavimai apie tai, kad teismas be pagrindo vadovavosi CK 4.192 str. 1 d., akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Nutartis teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro.
Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Esant nustatytam tokiam teisiniam reglamentavimui, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, netinkamu paskolos sutarties sąlygų vykdymu, paskolos sutarties nutraukimu prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009). Todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ji ginčija netinkamą kreditavimo sutarties sąlygų vykdymą, paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą ir pagrįstumą, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.
Šioje byloje nustatyta, jog kreditorius Nordea BANK Finland Plc Lietuvos skyrius 2009-02-10 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė pareiškimą Nr. 1092 dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes hipoteka užtikrinta prievolė – kreditavimo sutartis Nr. KK208/01/102SV buvo nevykdoma. Kreditoriaus pateikti dokumentai patvirtina, jog skolininkai nevykdė kredito sutartyje numatytų sąlygų grąžinti paskolą dalimis ir nustatytais terminais, dėl to kreditorius, vadovaudamasis minėtos kreditavimo sutarties 13.1 p. nuostatomis, suėjus papildomai nustatytam terminui nuo 2009-01-14 skolininkams registruotu laišku išsiųsto ir sekančią dieną įteikto pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo (b.l. 41, 42, 43), 2009-01-29 vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį. Kolegija nesutinka su atskirajame skunde pateikiamu Kreditavimo sutarties 13.1. p. interpretavimu. Šio punkto nuostatos būtent ir apsprendžia kreditoriaus teisę į sutarties nutraukimą, esant sąlygai, kad kredito gavėjas nesumoka uždelsto mokėjimo per papildomai jam suteiktą ne trumpesnį nei 10 dienų terminą. Tokia sąlyga įvyko, todėl kreditorius, laikydamasis privalomos vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.218 str.), tinkamai įvykdė skolininko informavimo apie sutarties nutraukimą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Tuo pagrindu hipotekos teisėja 2009-02-11 nutartimi, pagrįstai konstatavusi, jog CPK 558 str. 1 d. nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, areštavo skolininkams priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus bei juos įspėjo, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola, palūkanos ir delspinigiai bei žyminio mokesčio išlaidos nebus gražinti, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių. Tokiu būdu skolininkams buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 str.). Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatytas skolininkams vieno mėnesio terminas realiai tapo net ilgesnis, nes minėta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-11 nutartis buvo tikrinama apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik priėmus Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nutartį (b.l. 186-189). Tačiau ir po teismo įspėjimo įteikimo dienos skolininkai nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė – skolos, palūkanų ir delspinigių kreditoriui negrąžino, todėl kreditorius 2009-06-26 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2009-06-25 nutartimi konstatavusi, jog hipoteka užtikrinta prievolė – Kredito sutartis Nr. KK208/01/102SV nėra vykdoma, pagrįstai CPK 558 str. 2 d. nuostatų tvarka pradėjo skolininkams priklausančio įkeisto turto realizavimo procedūrą.
Kolegija pažymi ir tai, kad CPK 560 str. 1 d. nustato pagrindus kreditoriaus teisės reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugoto reikalavimo patenkinimui prieš terminą įgyvendinimui, kurie šiuo atveju tiek pirmojo, tiek ir pakartotinio kreditoriaus kreipimosi į hipotekos teisėją egzistavo. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas numato CPK 558 str., kuriuo, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentas, esą skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be juridinio pagrindo, yra visiškai nepagrįstas.
Įstatymas numato, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir teikiant su tuo susijusias teisines konsultacijas) priteistinos iš apeliantės (skolininkės), kurios interesas bylos baigtimi yra priešingas kreditoriaus interesams (skolininkės atskirojo skundo pagrindu buvo peržiūrėta pirmosios instancijos teismo nutartis) (CPK 98 str.). Kreditoriaus prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą 4 591,5 Lt suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 p., nustatytą maksimalų dydį, be to, teikiamos su tuo susijusios teisinės konsultacijos, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka nagrinėjamam klausimui išspręsti, pripažintinos sudėtine suteiktos teisinės pagalbos dalimi. Todėl kreditoriaus prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 400 Lt (Rekomendacijų 7 p., 8.15. p.).
Konstatavus, jog apeliantės (skolininkės) atskirasis skundas yra nepagrįstas, iš jos valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 21,95 Lt (b.l. 246) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 29 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K., 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai.
Priteisti iš skolininkės S. K. 21 (dvidešimt vieną) litą 95 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.