Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant „zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. F. (A. D. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. D. F. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) Nr. 22S24239, kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, jog yra pajėgus atlikti investiciją Lietuvos Respublikoje, kurios pagrindu galėtų teikti prašymą išduoti nacionalinę vizą/leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jei pareiškėjui būtų buvę žinoma apie tai, jog jo pateikti dokumentai susiję su vykdoma veikla buvo netinkami, tačiau pareiškėjas neturėjo jokios galimybės atlikti šiuos veiksmus, kadangi Departamentas atliko veiksmus ir priėmė sprendimus iš anksto neinformavęs pareiškėjo.

Departamentas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, todėl teismo prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 22S24239, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą pagal Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas. Prie prašymo pridėjo galiojantį kelionės dokumentą, dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą bei sprendimą, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti, susijusi su naujų technologijų ar kitų ūkiui ir plėtrai reikšmingų naujovių diegimu t. y. 2021 m. lapkričio 18 d. Versli Lietuva sprendimas, patvirtinantis, kad pareiškėjo veikla atitinka Įstatymo nuostatas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje išduoti.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. vasario 9 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2021 m. vasario 9 d iki 2022 m. vasario 9 d galiojusį leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu – nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės „H. T.“ dalyviu, tačiau perleidęs visas turėtas šios bendrovės akcijas, dėl naujo leidimo laikinai išdavimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 13 d., ir turi nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. galiojančią nacionalinę vizą. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. yra įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „T. H.“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis yra. Remiantis 2022 m. kovo 3 d. Versli Lietuva raštu Nr. VL22-66, konstatuota, jog Įstaiga, atlikusi papildomą pareiškėjo paraiškos dėl dalyvavimo „Startup Visa Lithuania“ programoje vertinimą, mano, jog startuolio uždarosios akcinės bendrovės „T. H.” bendraįkūrėjai, įskaitant pareiškėją, ir jų veikla neatitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl panaikino 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, patvirtintį, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus ir nepatvirtino, kad pareiškėjas ir jo veikla atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėto sprendimo pagrindu Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą ir Departamento Imigracijos skyrius sprendimu Nr. 44U-2006 2022 m. balandžio 11 d. panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004503843.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad užsienietis įrodė, kad plėtoja startuolio veiklą, kurią ketina vykdyti Lietuvos Respublikoje, ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomo įsteigti startuolio dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas startuolio veiklai. Startuolio dalyviais gali būti ne daugiau kaip 4 užsieniečiai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomo steigti startuolio veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti startuolį ir pradėti vykdyti jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu startuolį įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigto startuolio dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti startuolio dalyviu (Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalis). Užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas 3 metams (Įstatymo 45¹ straipsnio 4 dalis). Užsienietis, nutraukęs startuolio veiklą, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. (Įstatymo 45¹ straipsnio 5 dalis).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktais, konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Departamentas Sprendime nurodo, kad pareiškėjas neturi raštiško Versli Lietuva patvirtinimo kad teisėta veikla, kuria jis ketina užsiimti, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla jis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad jo, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Departamentas Sprendime pažymėjo ir tai, jog nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovo naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, formaliai įvertino Įstaigos pateiktus argumentus, neprašė pateikti papildomų paaiškinimų, kodėl sprendimas yra keičiamas, nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus arba pakeisti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pagrindą ir taip pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Pagal ginčui aktualios redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 29.5 papunktį, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nurodytą laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą patvirtina ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos raštas, patvirtinantis, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Taigi, vertinimą, ar užsienietis atitinka paminėtas Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, atlieka Įstaiga. Šiuo atveju Įstaiga 2022 m. kovo 2 d. raštu nusprendė panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, patvirtinti, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei aiškiai nurodė, jog nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka paminėtos Įstatymo nuostatos reikalavimus, taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų sąlygų, kad jam galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte įtvirtintu pagrindu, todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog šis privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Be to, pažymėtina, jog atsakovas pareiškėjui pateikė patikslinančius klausimus apie pareiškėjo vykdytiną veiklą, į kuriuos pareiškėjas atsakė 2022 m. sausio 18 d. raštu, tačiau matoma, jog pareiškėjo teiginiai objektyviais įrodymais nėra pagrįsti, atsakant į klausimus, pareiškėjas remiasi prielaidomis dėl jo vykdomos veiklos, tačiau jokių įrodymų apie veiklos tęstinumą ir lūkesčių pagrįstumą nepateikia.

Dėl pareiškėjo ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, pabrėžtina, jog Departamento nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo įdarbintas UAB „H. T.“, o nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. yra įdarbintas UAB „T. H.“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis yra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjui buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Viešai apie įmonę skelbiami duomenys patvirtina, kad šioje įmonėje yra įdarbintas tik vienas asmuo (pareiškėjas), todėl atsižvelgdamas į tai, Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nelaikytini reikšmingais ir ilgalaikio pobūdžio. Be to, pastebėtina, jog Versli Lietuva 2021 m. gruodžio 20 d. pranešime nurodyta, jog pareiškėjo startuolio bendraįkūrėjas galimai piktnaudžiauja „Startup Visa Lithuania“ programa, nes nelegaliai siūlo paslaugą, už piniginę kompensaciją įtraukti narius į paraišką minėtai programai, tačiau nei Departamentui, nei teismui pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, paneigiančių minėto pareiškimo turinį, nepateikė.

Pabrėžtina, jog pareiškėjo noras ir iniciatyva vystyti verslą Lietuvos Respublikoje nėra pakankama sąlyga, kad pareiškėjui galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminą buvo sustabdęs iki reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. 22SD3799. Departamentas, gavęs reikiamus dokumentus (dokumentai išsiųsti 2022 m. kovo 3 d.) iš VšĮ „Versli Lietuva“, priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi, ilgesnį, nei Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas, nagrinėjimą lėmė objektyvios priežastys ir tai niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir nurodytus argumentus, Departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra naikintinas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. F. (A. D. F.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.