Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimankienei, dalyvaujant ieškovui L. M., jo atstovui advokatui Valentinui Vikulovui, atsakovės UAB „Sovika LT“ atstovui direktoriui V. J., atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei UAB „Sovika LT“ dėl paskirtos drausminės nuobaudos ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, su darbo santykiais susijusių sumų bei neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1 b.l. 1-5), prašydamas: 1) pripažinti atsakovo UAB „Sovika LT“ 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymus Nr. 2, 152 neteisėtais ir negaliojančiais; 2) pripažinti atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu; 3) negrąžinti į ankstesnį darbą ir taikyti DK 300 str. 4 d.; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Sovika LT“ trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio – 3 410,19 Eur dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. po 53,03 Eur už dieną; 5) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2015 m. balandžio ir spalio mėn. – 946,46 Eur; 6) priteisti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 545,64 Eur; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo; 7) priteisti 500 Eur neturtinę žalą.

Ieškinyje nurodoma, kad 2011-09-01 neterminuotos darbo sutarties pagrindu ieškovas pradėjo dirbti UAB „Sovika LT“ šaltkalvio – montuotojo pareigose, buvo mokamas 928,58 Eur atlyginimas. 2015-11-03 po darbo dėl stuburo skausmų ieškovas kreipėsi į medicinos įstaigą ir nuo 2015-11-04 jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2015-12-04. Darbdavys 2015-11-03 apie 20.00 val. telefonu buvo informuotas dėl ieškovo nedarbingumo. 2015-12-07 ieškovui sugrįžus į darbą, direktorius V. J. pareiškė, kad ieškovas netinkamai atlieka jam pavestą darbą, smurtauja darbe, ieškovui šiuo metu neturi pasiūlyti jokio darbo, todėl pasiūlė teikti prašymą būti atleistam iš darbo savo noru. Ieškovui atsisakius savanoriškai nutraukti darbo santykius, direktorius paaiškino, kad ieškovas vis tiek yra atleistas, nurodė vykti namo, pasakė, kad dokumentus atsiųs paštu. 2015-12-09 ieškovas gavo iš darbdavio dokumentus dėl atleidimo iš darbo, tačiau ieškovo nuomone jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra neteisėta, kadangi paskirta už veiksmus, kurių ieškovas nepadarė. Nebuvo atlikti jokie tyrimai, neišklausyti paaiškinimai. 2015-11-02 rašytinis reikalavimas pasiaiškinti gautas tik 2015-12-09, jau po atleidimo iš darbo. Be to, ieškovui nežinomi jokie duomenys iš policijos, teismo ar medicinos įstaigų apie atliekamus tyrimus dėl panaudoto fizinio smurto, pažemintos garbės ir orumo, atlikto gydymo ar dėl to patirtos žalos. Ieškovo nuomone tokiais veiksmais atsakovas siekia išvengti išeitinės išmokos mokėjimo, todėl be jokio teisinio pagrindo, ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, pritaikė jam drausminę nuobaudą (t. 1 b. l. 1-5).

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog 2015-11-02 atsakovo dirbtuvėse gaminių kokybę tikrino užsakovo deleguotas atstovas R. S., kuris prižiūrėjo gaminius ir reiškė pastabas. R. S. išsakė ieškovui pastabą dėl nekokybiško darbo. Tuomet ieškovas naudodamas įžeidžiančius žodžius, panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. ranka apglėbė R. S. kaklą ir jį smaugė. Ieškovas smurtinius veiksmus nutraukė tik pareikalavus direktoriui. Šiais savo veiksmais ieškovas pasikėsino į kito asmens kūno neliečiamumą, jo sveikatą, garbę, orumą, pažemino darbdavį kliento atstovo akivaizdoje, sumenkino darbdavio reputaciją. Atsakovas atsižvelgdamas į ieškovo kaltę, aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį ir sukeltus neigiamus padarinius atsakovo reputacijai, darbo drausmės pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų. Darbuotojas atliko veiksmus, kuriais pažeidė įstatymais saugomas vertybes, pažeidė darbdavio bei jo kliento teises ir interesus, nes atliko veiksmus, kurie baudžiamojo įstatymo prasme laikytini nusikalstamais. Ieškovas kėsinosi į asmens, kuris atstovavo atsakovo gaminius perkančios įmonės interesus, kūno neliečiamumą, asmens sveikatą. Taip pat ieškovas pažeidė Darbo kodekso nustatytus bendrus principus, vidaus darbo tvarkos taisykles, todėl mano, kad ieškovas buvo atleistas teisėtai. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, kadangi prieš skiriant drausminę nuobaudą buvo pareikalauta, kad ieškovas pasiaiškintų. 215-11-02 parengtas reikalavimas dėl pasiaiškinimo ieškovui buvo įteiktas 2015-11-03 darbo vietoje, tačiau ieškovas pasiaiškinti atsisakė. Tuomet 2015-11-04 buvo paskirta drausminė nuobauda be pasiaiškinimo, įforminta įsakymu. Atsakovas tą pačią dieną sužinojęs apie ieškovui suteiktą laikiną nedarbingumą, darbo sutarties nutraukimą įsakymu perkėlė į pirmąją darbo dieną po ieškovo laikinojo nedarbingumo laikotarpio pasibaigimo. Ieškovas buvo atleistas 2015-12-07, jam atsisakius susipažinti su dokumentais, susijusiais su drausminės nuobaudos paskyrimo procedūros įforminimu, atsakovas dokumentus ieškovui išsiuntė paštu. Su ieškovu taip pat buvo laiku ir tinkamai atsiskaityta atleidžiant jį iš darbo (t. 1 b. l. 35-37).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl 2015-11-04 įsakymų Nr. 2, Nr. 152 ir atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo.

Ieškiniu ieškovas ginčija jam paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumą.

Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali būti taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. DK 234 straipsnyje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu DK 228 straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Remiantis DK 93 straipsnio 1 dalimi, 61, 94, 230, 232 straipsniais, darbuotojo pareigos nustatomos darbo ir kolektyvinėje sutartyse, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidiniuose įmonės dokumentuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia šiuos drausminės atsakomybės taikymo pagrindus: pirma, asmuo, kurio atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė, turi būti atsakomybę taikančio subjekto darbuotoju; antra, teisės aktuose arba darbdavio vidiniuose dokumentuose turi būti nustatyta konkreti darbuotojo pareiga, kurios darbuotojas privalo laikytis; trečia, ši pareiga darbuotojui turi būti žinoma, t. y. už įmonės vidiniame dokumente numatytos pareigos nevykdymą darbuotojui drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu; ketvirta, darbuotojas savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais turi pažeisti jam nustatytą pareigą. Visų šių sąlygų egzistavimą kilus teisminiam ginčui privalo įrodyti darbdavys. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose laikymasis - nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo (bet ne vėliau kaip per 6 mėn. po pažeidimo padarymo), darbuotojui turi būti sudaroma galimybė pateikti pasiaiškinimą, parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbą.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2011-09-01 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 9 (t. 1 b. l. 9), pagal kurią ieškovas 2011-09-01 pradėjo dirbti UAB „Sovika LT“ šaltkalvio - montuotojo pirmaeilėse pareigose. Tarp šalių nėra ginčo dėl juos siejusių darbo teisinių santykių.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog įforminant ieškovo atleidimą, nurodoma, jog jis atleidžiamas už šiurkštų pažeidimą, neleistiną elgesį su bendradarbiu, panaudojant fizinį smurtą, tačiau vienuose dokumentuose nurodoma, jog ieškovas atleistas iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 2 p., kituose - 136 str. 3 d. 2 p. (t. 1 b. l. 11, 12, 47). Bylos nagrinėjimo metu darbdavys akcentavo, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo už vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tik dokumentuose, kadangi jis ne teisininkas, įsivėlusi klaida. Nurodyta aplinkybė atskleidžia darbdavio veiksmų, įforminant darbo santykius, neprofesionalumą, tačiau nepaneigia fakto, jog ginčas tarp šalių kilo būtent dėl to, ar teisėtai ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Be to, ieškovui šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo dalykas buvo detaliai išdėstytas jam įteiktame reikalavime pasiaiškinti (t. 1 b. l. 10). Neteisėtu darbuotojo veiksmu darbdavys įvardijo 2015-11-02 darbo vietoje fizinio smurto panaudojimą užsakovo deleguoto atstovo inžinieriaus - technologo R. S. atžvilgiu, kuris prižiūri gaminių kokybę. Pagal darbdavio V. J., paties R. S. bei liudytojų paaiškinimus 2015-11-02, ryte prieš pradedant darbą, visiems būnant susirinkime, R. S. padarė pastabą ieškovui dėl darbo kokybės, ko pasėkoje ieškovas iš nugaros ranka apglėbė R. S. kaklą, pavertė jį atbulą taip atlikdamas smaugimo veiksmą. Ieškovas paleido R. S. tik direktoriui V. J. liepus. R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam pritrūko oro, jis patyrė fizinį diskomfortą, skaudėjo kaklą. Į teisėsaugos įstaigas R. S. nesikreipė, į gydytojus taip pat nesikreipė, tačiau kaklui masažo, dėl skausmo malšinimo, reikėjo. Be to R. S. jautėsi pažemintas, įžeistas, kadangi jo darbas, kontroliuoti kokybę, duoti pastabas ir darbininkai turi jo klausyti. Darbdavys nurodė, jog tokiais savo veiksmais ieškovas pasikėsino į kito žmogaus kūno neliečiamumą, jo sveikatą, garbę, orumą, pažemino darbdavį užsakovo atstovo akivaizdoje, sumenkino darbdavio reputaciją. Darbdavys atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sukeltus neigiamus padarinius atsakovo reputacijai, darbo drausmės pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų. Be to, darbdavys paaiškino, kad tai ne pirmas kartas kuomet ieškovas panaudoja fizinį smurtą darbe. Anksčiau analogiškas incidentas buvo kilęs su klientu A. M., kurio atžvilgiu ieškovas taip pat yra panaudojęs fizinį smurtą, kas darbdavio nuomone apibūdina ieškovą kaip konfliktišką asmenybę. Darbdavys paaiškino, kad po pirmojo incidento jokių priemonių ieškovo atžvilgiu nesiėmė, nes jis su ieškovu daug metų buvo draugai (t. 1 b. l. 118). Darbdavio nurodytą aplinkybę A. M. patvirtino apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės, jog dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų. Teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Vertinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007). Savo duotus paaiškinimus atsakovo atstovas direktorius V. J. įrodinėjo liudytojų R. S., kurio atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, bei V. U. ir G. S., kurie matė fizinio smurto panaudojimo faktą, parodymais. Teismui liudytojų parodymai abejonių nesukėlė, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, teismas nesutinka su ieškovo atstovo tvirtinimu, kad paaiškinimai buvo identiškai analogiški. Taip pat nesutiktina su ieškovo teiginiu, jog liudytojai meluoja, nes bijo būti atleisti iš darbo. Pastarąjį ieškovo teiginį paneigia faktas, jog darbdavys prašė apklausti dar vieną liudytoją M. A., tačiau liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad konflikto nematė ir šiuo klausimu nieko paaiškinti negali.

Tuo tarpu ieškovas fizinio smurto panaudojimo fakto nepripažįsta, teismo posėdžio metu nurodė, jog konfliktas su darbdaviu prasidėjo dėl to, kad ieškovas nepaklusęs darbdaviui, nedarbingumo pažymėjimo pagrindu nedirbo, dėl ko darbdavys supyko ir pradėjo atleidimo iš darbo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo pozicija grindžiama vien tik jo paties parodymais. Ieškovas tvirtina, kad darbdavys bei visi liudytojai teismui meluoja, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindė, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti atsakovo atstovo, liudytojų teiginiais. Civiliniame procese taikytinas didesnės tikimybės įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodyta pripažįstama ta aplinkybė, kuri yra labiau tikėtina. Teismas vertina, kad darbdavys ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimą įrodė. Todėl darytina išvada, jog ieškovo elgesys pagrįstai buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu.

Pripažinus, jog ieškovas pažeidė darbo drausmę, analizuotina, ar pažeidimas buvo pakankamai šiurkštus, kad už jį būtų galima skirti griežčiausią drausminę nuobaudą. Atsakovas UAB „Sovika LT“ turi vienintelį pagrindinį užsakovą Norvegijos įmonę „TRESU A/S“ (t. 1 b. l. 121-122). UAB „Sovika LT“ ir UAB „Metaco“ pasirašę nuolatinio bendradarbiavimo sutartį tikrinant gaminių kokybę, deleguotas atstovas inžinierius - technologas R. S. (t. 1 b l. 94). Norvegijos įmonė „TRESU A/S“ ir UAB „Metaco“ yra sudarę trišalę darbo sutartį su R. S. (t. 2 b. l. 5-10). Liudytojas R. S. paliudijo, kad įvykus incidentui, jis informavo savo vadovus apie darbuotojo elgesį įvertinus jo darbo kokybę. Dėl ko iškilo grėsmė tolimesniam įmonių bendradarbiavimui ir atsakovo išlikimui. Be to akcentuotina, kad buvo panaudotas fizinis smurtas žmogaus atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio ar psichinio poveikio. Fizinis asmenybės neliečiamumas reiškia, jog sukuriama tokia teisės normų sistema, kuri privalo garantuoti, kad žmogus bus saugomas nuo bet kokio nepagrįsto išorinio, t. y. valstybės institucijų arba atskirų piliečių, poveikio jo gyvybei, sveikatai, seksualiniam apsisprendimui, fizinio aktyvumo laisvei. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „Sovika LT“ darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovas pasirašytinai supažindintas, yra nustatytos pagrindinės darbuotojų teisės ir pareigos. Taisyklių 7.4 punktas numato, kad UAB „Sovika LT“ dirbantieji privalo bendraujant su klientais ir bendradarbiais laikytis etikos principų, savo elgesiu neprieštarauti darbo atsakomybės riboms bei nekenkti UAB „Sovika LT“, 7.7 punktas – įmonės darbuotojai turi vadovautis pagarbos žmogui bei įmonei ir padorumo principais (t. 1 b. l. 49-71, 88-89). Todėl teismo nuomone pažeidimas pagrįstai vertintas kaip šiurkštus.

Griežčiausią drausminę nuobaudą taikančiam darbdaviui tenka pareiga kilus teisminiam ginčui ne tik įrodyti, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, taip pat jog šis pažeidimas priskirtinas prie tokių, kuriais darbo tvarka pažeidžiama šiurkščiai. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose, laikymasis - nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo, darbuotojui turi būti sudaroma galimybė pateikti pasiaiškinimą, parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbą.

Nesutiktina su ieškovo bei jo atstovo pozicija, jog drausminė nuobauda turėtų būti panaikinta dėl darbdavio padarytų procedūrinių pažeidimų. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbdavys laikėsi procedūrinių reikalavimų drausminei nuobaudai paskirti – 2015-11-02 pareikalavo, kad ieškovas pateiktų pasiaiškinimą (t. 1 b. l. 10). Raštišką reikalavimą direktorius V. J. ieškovui įteikė liudytojų akivaizdoje, kurie patvirtino darbdavio parodymus, jog ieškovas atsisakė pasirašyti pastarąjį dokumentą, jį pasiėmė ir pasišalino (t. 1 b. l. 46). Kaip nepagrįstas atmestinas ieškovo argumentas, jog drausminę atsakomybę darbdavys jam pritaikė ligos metu, pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją. Iš bylos duomenų nustatyta, kad incidentas įvyko 2015-11-02, tą pačią dieną ieškovui įteiktas raštiškas reikalavimas pasiaiškinti Nr. 1 (t. 1 b. l. 46). 2015-11-04 priimtas įsakymas Nr. 2 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo (t. 1 b. l. 11), tą pačią dieną priimtas įsakymas Nr. 152 dėl ieškovo atleidimo iš darbo (t. 1 b. l. 12). Ieškovui informavus direktorių apie nedarbingumą ir buhalterei iš Sodros duomenų bazės nustačius, jog L. M. nuo 2015-11-04 iki 2015-11-09 dėl ligos išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 1 b. l. 14), darbdavys atleidimo iš darbo neįformino, 2015-11-04 buvo priimtas įsakymas Nr. 152A dėl L. M. atleidimo iš darbo nukėlimo į pirmąją darbo dieną po L. M. laikinojo nedarbingumo laikotarpio pabaigos (t. 1 b. l. 47). L. M. nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2015-12-04 (t. 1 b. l. 152). 2015-12-07 ieškovui pirmą dieną po nedarbingumo sugrįžus į darbą, buvo priimtas įsakymas Nr. 152 dėl L. M. atleidimo iš darbo nuo 2015-12-07, t. y. po to, kai jam nustojo galioti įstatyminė garantija (t. 1 b. l. 48). Tik tuomet buvo atliktas įrašas darbo sutartyje (t. 1 b. l. 38-39), pateiktas pranešimas Sodrai (t. 1 b. l. 16). Kadangi ligos laikotarpis, vadovaujantis DK 241 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti, pripažintina, jog šis terminas nebuvo praleistas. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuobaudą darbdavys paskyrė tinkamai laikydamasis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų.

2015-11-02 įvykus incidentui darbe ir prasidėjus L. M. atleidimo iš darbo procedūroms, teismo nuomone, ieškovo elgesys nebuvo sąžiningas, jis elgėsi atsainiai, aplaidžiai, ant darbdavio teikiamų dokumentų nepasirašinėjo, jo atžvilgiu vykdomomis procedūromis nesidomėjo. Atkreiptinas dėmesys, jeigu konstatuojama, kad įstatyme numatytas pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo, tai neesminiai darbo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimai negali turėti įtakos atleidimo teisėtumui. Pažymėtina, kad Darbo sutarties įstatymo 2 straipsnis įtvirtina darbo sutarties šalių lygiateisiškumo principą. Todėl sprendžiant atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, negali būti ginami išimtinai darbuotojo interesai. Tokiais atvejais būtina įvertinti ir darbuotojo elgesį. Jeigu darbuotojas piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi netinkamai, tai darbo sutarties nutraukimo procedūriniai pažeidimai negali būti vertinami jo naudai, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį, piktnaudžiaujantį teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002).

Pripažinus nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 2015-11-04 įsakymų Nr. 2, Nr. 152 bei atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu, atmestini ir reikalavimai dėl išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245, 6.250 straipsniuose, DK 250 straipsnyje. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovui. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėmis. Teismui konstatavus, jog atleisdamas ieškovą iš darbo darbdavys jo teisių nepažeidė, spręstina, jog nebuvo atliktas neteisėtas veiksmas, su kurio atlikimu siejamas neturtinės žalos atsiradimas. Todėl netenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl 949,46 Eur darbo užmokesčio nepriemokos už 2015 metų balandžio ir spalio mėnesius.

Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš darbdavio darbo užmokesčio nepriemokas už 2015 metų balandžio ir spalio mėnesius, viso 949,46 Eur. Direktorius V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonėje buvo mažinami atlyginimai, tačiau darbuotojams buvo mokami kasmėnesiniai priedai. Balandžio mėnesį jis L. M. sumažino priedą, o spalio mėnesį visai neišmokėjo, nes ieškovas prastai dirbo. Priedų nemokėjimo ar mažinimo faktų dokumentaliai neformino, tai tik pasakydavo darbuotojui. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad direktorius V. J. 2012-07-31 priėmė įsakymą dėl atlyginimų mažinimo ir įsipareigojo mokėti darbuotojui 1000,00 Lt mėnesinę algą. Visiems darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui, buvo parengtas pranešimas apie darbo apmokėjimo sąlygų keitimą ir sutikimas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo (t. 1 b. l. 111-113, vokas tomo gale). Pranešime ieškovas pasirašęs, kad sutinka bei pasirašęs sutikimą. Atitinkami įrašai dėl atlyginimo mažinimo atlikti darbo sutartyje, kuriuos ieškovas patvirtino savo parašu (t. 1 b. l. 38-39). Nuo 2012-08-31 darbdavio įsakymais kiekvieną mėnesį prie atlyginimų buvo skiriami priedai nurodant darbuotojų sąrašą, priedų dydis neaptartas (t. 2 b. l. 37-118). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad jis nieko nežinojo apie atlyginimo mažinimą, kad darbo sutartyje ieškovo parašas suklastotas, ginčija jo tikrumą. Kituose byloje esančiuose dokumentuose, ieškovo parašai jam abejonių nekelia. Ieškovas nurodė, jog pastebėjo, kad pirmiau nurodytais mėnesiais gavo mažesnį atlyginimą, tačiau nei į vadovą, nei į buhalterę išsiaiškinimui nesikreipė. Iš tokio ieškovo elgesio teismas daro išvadą, kad ieškovas žinojo, kokiu principu buvo mokamas atlyginimas ir dėl ko jis buvo sumažintas balandžio ir spalio mėnesiais. Ieškovas ginčija savo parašo tikrumą tik darbo sutartyje dėl sąlygų keitimo, tačiau atlyginimo mažinimo faktą patvirtina visa eilė kitų, pirmiau nurodytų, dokumentų, kuriuose taip pat yra ieškovo parašai. Be to tiek įmonės buhalterė, tiek liudytojais apklausti darbuotojai patvirtino, kad su atlyginimų sumažinimu sutiko visi tuo metu dirbusieji, tame tarpe ir L. M.. Todėl teismas daro išvadą, kad atlyginimai buvo mažinami nepažeidžiant įforminimo bei darbuotojų informavimo procedūrų. Ieškovo teiginius dėl atlygimo mažinimo fakto neprisiminimo bei parašo suklastojimo teismas vertina, kaip niekuo nepagrįstą ir tiesos neatitinkančią gynybinę taktiką.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki įvykusio incidento darbe 2015 metų lapkričio mėnesį, ieškovui 2015 metais buvo mokamas 928,58 Eur atlyginimas (atskaičius mokesčius), išskyrus balandžio mėnesį – 637,17 Eur ir spalio mėnesį – 270,53 Eur (t. 1 b. l. 18, 20, 106). Iš asmens kortelės matyti, kad ieškovui balandžio mėnesį sumokėtas 300,00 Eur etatinis atlyginimas ir 527,27 Eur priedas pagal įsakymą. Tuo tarpu kitais mėnesiais buvo mokamas 915,90 Eur, 921,81 Eur, 896,81 Eur priedas. 2015 metų spalio mėnesį ieškovui sumokėtas tik 325,00 Eur etatinis atlyginimas, priedas neišmokėtas (t. 2 b. l. 3-4, 118). Kaip ir dėl paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, darbdaviui tenka pareiga įrodyti dėl kokių priežasčių jis darbuotojui sumokėjo mažesnį atlyginimą. Direktorius V. J. paaiškino, kad ieškovas blogai dirbo, tačiau teismui nepateikti jokie dokumentai įrodantys atsakovo atstovo teiginio pagrįstumą. Šiuo atveju darbdavys yra stipresnioji pusė, kuri pasiliko sau teisę prie sumažintų atlyginimų mokėti priedus bei nenurodžius konkrečių priedų dydžių, mokėjimus atlikti savo nuožiūra. Esant tokiai tvarkai įmonėje, atsiranda trapi riba tarp tas pačias pareigas užimančių ir tuos pačius darbus atliekančių darbuotojų diskriminacijos. Dėl ko teismo nuomone turėtų būti labai aiškiai įforminama, kodėl vienam ar kitam darbuotojui sumokamas mažesnis atlygis už darbą. Kodėl 2015 metų balandžio mėnesį įsakymu ieškovui skiriamas priedas kaip ir kitiems darbuotojams, bet išmokamas mažesnis, o spalio mėnesį apskritai neišmokamas, jokie paaiškinimai dokumentuose nenurodyti. Pastaroji aplinkybė, įvertinus įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose tvarką ir principus, leidžia daryti išvadą, jog darbdavys neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog ieškovui buvo teisėtai sumokėtas mažesnis atlyginimas balandžio ir spalio mėnesiais. Nevertinant etatinio atlyginimo ir priedų kitimo tam tikrais mėnesiais, kadangi dėl to išskaitoma ir kintanti mokesčių suma, ieškovui 2015 metų sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais buvo išmokėtas 928,58 Eur (atskaičius mokesčius) atlyginimas. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka balandžio mėnesį – 291,41 Eur (928,58-637,17 kas sudaro 291,41), ir darbo užmokesčio nepriemoka spalio mėnesį – 658,05 Eur (928,58-270,53 kas sudaro 658,05), viso 949,46 Eur.

Dėl 545,64 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo.

Tarp šalių ginčas nekilo, ieškovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad jis 2015 metų lapkričio mėnesį dirbo tris dienas, gruodžio mėnesį vieną dieną (t. 3 b. l. 13-14). UAB „Apskaitos ir audito paslaugos“ pateikė savo nuomonę, kad L. M. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis paskaičiuotas teisingai (t. 1 b. l. 114-115). Teismas nesivadovauja L. M. pateikta tos pačiaos audito įstaigos nuomone, kadangi auditorei akivaizdžiai buvo nurodyti klaidingi duomenys (t. 1 b. l. 24-27). Liudytoja J. L., atsakovo buhalterė, teismo posėdyje paaiškino, kad už 2015 metų lapkričio mėnesį ieškovui paskaičiavo atlyginimą už tris darbo dienas – 46,43 Eur, įskaičiuojant ir 2015-11-04 kaip už visą darbo dieną, nors ieškovas tą dieną nedirbo, taip pat paskaičiavo 85 procentus už dvi pirmas ligos dienas – 72,40 Eur, viso 118,83 Eur. Už 2015 m. gruodžio mėnesį paskaičiavo už vieną darbo dieną – 15,48 Eur ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 382,05 Eur, viso 397,53 Eur, todėl galutinė suma 516,36 Eur, atskaičius mokesčius – 437,48 Eur (t. 1 b. l. 106). Liudytoja paaiškino, kad 2015-11-04 atliko pilną piniginį atsiskaitymą su ieškovu, kaip būtų atleidžiamas. Paaiškėjus, kad ieškovas turi nedarbingumo pažymėjimą, atleidimo procedūros buvo sustabdytos, o pervesti pinigai tapo kaip išankstinis apmokėjimas. Paskutinis atsiskaitymas atliktas 2015-12-07, išmokėtas likutis. Iš byloje esančios ieškovo banko išklotinės matyti, kad 2015-11-05 į jo sąskaitą iš atsakovo gauta lėšų 361,71 Eur, 2015-12-08 – 75,77 Eur, viso 437,48 Eur (t. 1 b. l. 20). Vienos dienos vėlavimas atliekant bankinius pavedimus vertintinas kaip natūrali aplinkybė. Vertintina, kad atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo, atsiskaitė su juo tinkamai ir laiku, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau teismui konstatavus, kad darbdavys neteisėtai sumažino ieškovui 2015 metų spalio mėnesio darbo užmokestį, perskaičiuotina ieškovui mokėtina atleidžiant jį iš darbo kompensacija už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) 8 punktu, kuriame nurodyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. 7.1 punktu, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. 7.2 punktu, Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Teismo paskaičiavimai, t. y. ieškovui už rugsėjo mėnesį paskaičiuota 1221,81 Eur dirbtos 22 darbo dienos, už spalio mėnesį turėjo būti paskaičiuota 1221,81 Eur dirbtos 22 darbo dienos, už lapkričio mėnesį paskaičiuota 46,43 Eur dirbtos 3 darbo dienos. Todėl vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis 52,97 Eur (1221,81 +1221,81 +46,43 =2490,05 / 47 darbo dienų=52,97). Ieškovo nepanaudotų atostogų - 11,48 darbo dienos, dėl to tarp šalių ginčo nebuvo. Todėl vadovaujantis pirmiau nurodytu Vyriausybės nutarimu, teismas vertina, kad ieškovui už nepanaudotas atostogas turėjo būti sumokėta 425,66 Eur (52,97 x 11,48 d.d. x 0,7 (koeficiento)). Ieškovui sumokėta už nepanaudotas atostogas 382,05 Eur, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina likusi dalis už nepanaudotas atostogas 43,61 Eur (425,66 - 382,05).

Sprendimo dalis dėl 325,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-646 buvo nustatytas vidutinis penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičius 2015 m. – 21. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 325,00 Eur (15,48 Eur *21).

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Teismas netenkino ieškovo neturtinio reikalavimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sovika LT“ trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį – 3 410,19 Eur, išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. po 53,03 Eur už dieną; neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2015 m. balandžio ir spalio mėn. – 946,46 Eur; darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 397,53 Eur; 500 Eur neturtinę žalą. Bendra ieškovo prašyta priteisti suma sudaro 5254,18 Eur. Teismas ieškovui priteisė 993,07 Eur., todėl vertintina, kad teismas tenkino 19 procentų ieškinio reikalavimų.

Ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog jis patyrė bylinėjimosi išlaidas: 9,27 Eur už VĮ Registrų centras pažymą, 30,00 Eur UAB „Pietų auditas ir apskaita“ už nuomonės pateikimą, 4,34 Eur už banko išrašus, 3,00 Eur už kopijavimo paslaugas, 5,01 Eur už dokumentų siuntimą atsakovo atstovams, 300,00 Eur už advokato paslaugas, viso 351,62 Eur (t. 3 b. l. 2-8, 10-11). Atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 66,80 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas: advokato pagalbai apmokėti 400,00 Eur (susipažinimas su pateiktais dokumentais, žodinė konsultacija 50 Eur, atsiliepimo parengimas 250 Eur, atstovavimas pirmos instancijos teisme 100 Eur) (t. 1 b. l. 83-87), ir 200 Eur (atstovavimas dvejuose posėdžiuose), viso 600,00 Eur (t. 2 b. l. 127-131). Atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 486,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo paduodamas ieškinį nemokėjo, už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis –30,00 Eur už visas ieškovui priteistas pinigines sumas (993,07 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str.). Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Sovika LT“, juridinio asmens kodas 302648696, darbo užmokesčio nepriemoką už 2015 metų balandžio mėnesį – 291,41 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 41 ct) ir darbo užmokesčio nepriemoką už 2015 metų spalio mėnesį – 658,05 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 05 ct), viso 949,46 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 46 ct).

Priteisti ieškovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Sovika LT“, juridinio asmens kodas 302648696, 43,61 Eur (keturiasdešimt tris eurus 61 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Sprendimo dalį dėl 325,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Sovika LT“, juridinio asmens kodas 302648696, 66,80 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 80 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Sovika LT“, juridinio asmens kodas 302648696, iš ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 486,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Sovika LT“, juridinio asmens kodas 302648696, 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.