Telšių apylinkės teismo nutartis

2024-05-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-1778-671/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
e2YT-1778-671/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
P. R.
Suinteresuotas asmuo
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1778-671/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02876-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 9 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. R. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, patikslinęs pareiškimo reikalavimus, prašo atnaujinti terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios S. J. palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelė S. J.. Po jos mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Po S. J. mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, kadangi apie esantį palikimą nieko nežinojo. 2023 m. kreipėsi į notarą, tačiau palikimo atsiradimo vietos notaras neišdavė jam paveldėjimo teisės liudijimo, motyvuodamas tuo, kad yra praleistas terminas palikimui priimti. Mano, kad jo įsitikinimas, jog jokio turto, kurį po senelės mirties galėtų paveldėti, nėra, laikytinas svarbia priežastimi, sprendžiant klausimą dėl jo prašymo atnaujinti terminą tenkinimo.

Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo P. R. mama yra D. R. (buvusi J.), kuri mirė (duomenys neskelbtini), tėvas – A. R.. (duomenys neskelbtini) mirė S. J., kuri buvo D. R. (buvusi J.) mama. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės 2023 m. lapkričio 28 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios S. J. palikimą priėmė įpėdinis pagal įstatymą – sūnus R. J..

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taip pat teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nežinojo, kad po senelės mirties atsirado palikimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą priimti po senelės mirties atsiradusį palikimą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Įvertinęs į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą mirusios senelės palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė