Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-12 · Byla Nr. N-62-1419-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-12
Bylos Nr.
N-62-1419-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 – 62 – 1419/2006Procesinio sprendimo kategorija – 32
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 12 d.Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. M. (A. M. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos specialistas 2006 m. vasario 27 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. vasario 24 d., apie 17 val., Vilniuje, Rinktinės g. 37, vairuodamas automobilį Audi 80 ir važiuodamas atbulas, kliudė stovėjusį kitą automobilį ir abu apgadino, tačiau incidento vietoje nepasiliko, policijai nepranešė ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 53, 158, 172, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. kovo 7 d. nutarimu A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą buvo paskirta subendrintoji nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

II.

A. M. po jo nubaudimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė pakeisti policijos nutarimo dalį dėl jo nubaudimo už pasitraukimą iš įvykio vietos. Pripažino, kad 2006 m. vasario 24 d., apie 17 val. padarė žalą stovėjusiam automobiliui, tačiau išvažiuodamas iš kiemo to nežinojo, nes nei jis, nei jo keleivis nejautė jokio smūgio ar atitinkamo garso. Apie autoįvykį sužinojo tik iš policijos pranešimo. Todėl manė, kad jo kaltė įrodyta tik dėl kito automobilio sugadinimo, ir nesutinka, kad jis sąmoningai paliko įvykio vietą. Prašė atsižvelgti į aplinkybes, kad jis anksčiau nebaustas, labai gailisi dėl įvykio ir pažada, kad toks atvejis nepasikartos, jam kiekvieną dieną reikia važinėti į darbą, o šeimoje yra sunki materiali padėtis (gyvena iš sugyventinės lėšų, iš kurių išlaiko vaiką, sugyventinės namą, padeda jos motinai). Sutinka kompensuoti žalą ir sumokėti baudą.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktąjį skundą, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, jog iš A. M. skundo turinio matyti, kad jis prašė panaikinti skundžiamo policijos nutarimo dalį, kuriuo jam skirta nuobauda už ATPK 130 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje - pakeisti administracinės nuobaudos rūšį iš teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams atėmimo į baudą. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas rėmėsi liudytojo T. J. , tiesiogiai stebėjusio eismo įvykį, parodymais, eismo įvykio schema, A. M. automobilio techninės apžiūros aktu, pažeidimą nustačiusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita bylos medžiaga. Teismas konstatavo, kad A. M. padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuoti ir pagrindo naikinti nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio l dalį nėra. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje svarstytina, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Šios teisės normos l dalyje numatyta, kad sprendžiant, ar administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylą nagrinėjusi institucija nenustatė jokių pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, kadangi pažeidėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokių aplinkybių buvimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad parenkant A. M. administracinės nuobaudos rūšį buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, nes bylos medžiaga patvirtina, kad jis manevruodamas per keletą kartų kliudė kelis namo kieme stovėjusius automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl bylą nagrinėjęs pareigūnas teisingai ir pagrįstai parinko jam griežtesnę iš dviejų ATPK 130 straipsnio l dalies sankcijoje numatytų alternatyvių administracinių nuobaudų - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o ne baudą. Pažymėjo, kad pareigūnas skyrė A. M. paminėtos nuobaudos minimumą, numatytą toje pačioje sankcijoje, t. y. teisės atėmimą tik trejiems metams, nors sankcijoje numatyta galimybė atimti teisę net iki penkerių metų. Iš to padarė išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės atsakomybės tikslus. Pareiškėjas, motyvuodamas savo skundą tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su jo darbu, asmeniniu gyvenimu ir materialia padėtimi, nepagrindė jų jokiais įrodymais. Kita vertus, net ir nustačius byloje aplinkybes, jog teisės pažeidimą padaręs asmuo dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo patiria ar gali patirti tam tikrų neigiamų padarinių darbo srityje ar privačiame gyvenime, vien tai nebūtų pagrindas neskirti ar sušvelninti jam skirtą įstatyme numatytą nuobaudą. Pažymėjo, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas įtakos A. M. galimybes nuosavu automobiliu važinėti į darbą ir pas seserį į ligoninę, nesuteikia pagrindo vertinti jo padėtį kaip ypatingą ir tuo pagrindu švelninti jo administracinę atsakomybę. Kaip teisės vairuoti praradimas gali pabloginti jo šeimos materialią padėtį pareiškėjas skunde nepaaiškino. Todėl teismas konstatavo, kad nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl pažeidėjo atžvilgiu netaikė ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatų.

III.

A. M. apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinkama. Nurodoma, kad jam nebuvo įteiktas pranešimas dėl teismo posėdžio laiko ir datos. Todėl jis negalėjo apginti savo teisių, nors norėjo plačiau paaiškinti bylos aplinkybes ir pateikti papildomų įrodymų. Mano, kad pranešimas jam nebuvo įteiktas, nes 2006 m. balandžio 14 d. mirė jo sesuo L. M. ir jis nebuvo namuose. Skunde neprašė nagrinėti bylą rašytine tvarka. Prašo panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir gražinti bylą nagrinėti teismui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš apeliacinio skundo reikia daryti išvadą, kad apeliantas negalėjo pasinaudoti ir nepasinaudojo savo teise dalyvauti teismo posėdyje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 272 straipsnyje tarp pažymėtųjų patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių nenumatyta teisė dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, kada svarstomas skundas dėl priimtojo nutarimo nubausti. Todėl apygardos administracinis teismas išsiuntė tik jį informuojantį pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą ir byloje nėra duomenų apie jo įteikimą apeliantui.

A. M. noras dalyvauti teismo procese pripažįstamas kaip pagrįsta teisė siejama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos laisvių apsaugos konvencija. Pagal šio dokumento 6 straipsnį, asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Nors šiuo atveju nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau jos procesas vadovaujantis konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką prilyginamas baudžiamajam. Todėl teismo procese, nors jame nagrinėjamas tik skundžiamas institucijos nutarimas, turi teisę dalyvauti apkaltintasis asmuo. Apeliantas nurodė pakankamai rimtą priežastį, kodėl jis nesužinojo apie teismo posėdį ir tuo pačiu negalėjo dalyvauti. Jo nurodytosios aplinkybės nepaneigtos. Netikėti pateiktojo dokumento kopija, kuri nors ir neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, nėra pagrindo. Todėl esant tokioms aplinkybėms prašymas tenkinamas ir apygardos administracinio teismo nutartis naikinama.

Naujo proceso metu reikėtų atkreipti dėmesį, kad nutarimą priėmė policijos institucija, o teismas tik tikrina jo pagrįstumą ir teisėtumą kaip taisyklė pagal pareiškėjo skundo argumentus. Bylos nagrinėjimo metu nuobaudos rūšį, kada ji parenkama iš kelių galimų, turi pagrįsti nutarimą priimantis pareigūnas. Pagal teisės principus, skiriama sankcijoje esanti švelniausioji nuobauda, o griežtesnės nuobaudos rūšies skyrimas argumentuojamas įstatymo nuostatomis (ATPK 30 – 38 straipsniai). Šiuo atveju, nors apygardos administracinis teismas skundą nagrinėja pagal pirmosios instancijos teismo taisykles, tačiau jis nuobaudos neskiria ir nemotyvuoja jos rūšies, o analizuoja, ar nutarime esanti motyvacija atitinka įstatymo nuostatas ir pan.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas