Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-351/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
1-166-351/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24696-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Antanas Butautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-166-351/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24696-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, kaltinamajam R. Š. ir jo gynėjui advokatui Antanui Butautui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2017 m. gegužės 21 d., apie 02.52 val., Šilutės m., Cintjoniškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80"“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,05 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 71, 80), kad 2017-05-21 apie 03 val. jis neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo T. K. automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už vairo sėdo jis, nes T. K. taip pat buvo neblaivus ir šis bijojo prarasti teises. Važiavo Cintjoniškių gatve kai sustabdė policijos pareigūnai. Į alkotesterį jis pripūtė 1,86 promiles. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi.

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad R. Š. 2017-05-21 02.52 val. nustatytas neblaivumas - 1,86 promiles ( b.l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-A- 5023/2017 nustatyta, kad R. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 % (promilės) etilo alkoholio ( b.l. 50).

Liudytojas M. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2017-05-21 važiavo su T. K. ir R. Š.T. K. mašina Audi 80, kurią vairavo R. Š.. Visi buvo girti ( b.l. 31).

Liudytojas T. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilio savo vardu neužsiregistravo, tik sudarė su asmeniu pirkimo - pardavimo sutartį. Tas asmuo taip pat neturėjo savo vardu užsiregistravęs šio automobilio, padavė dar tris pirkimo - pardavimo sutartis. 2017-05-21 važiavo šiuo automobiliu su R. Š. ir M. B.. Dėl savo neblaivumo nežino ar leido vairuoti R. Š.. Automobilis nedidelės vertės, jis jam nereikalingas, susigražinti nepageidauja. ( b.l. 35-36).

Tauragės apskrities VPK Šilutės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-05-21, apie 02.52 val., Šilutės m. Cintjoniškių g. R. Š. vairavo automobilį Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 1,86 promilių girtumas ( b.l.1).

Apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta Šilutės m., ties namu, esančiu Cintjoniškių g. Nr. 6, Šilutės m., ir automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ( b.l. 7- 16).

Tauragės apskrities VPK Šilutės r PK Reagavimo skyriaus pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos 2017-05-21, apie 02.50 val., automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo aplinkybės ir pateiktos dvi CD laikmenos su patikrinimo metu darytais video registratoriaus vaizdo įrašu ir diktofono garso įrašu ( b.l. 20).

Kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, esantis CD laikmenoje. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas kaip 2017-05-21 00.48 val. buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Š. ( b.l. 21-22, 24, 25, 26).

Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateiktoje iš VĮ "Regitra" duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nurodyta, kad keleivinis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas automatiškai ( b.l. 39).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo R. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,05 promilių etilo alkoholio, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis R. Š. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

R. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeisdamas KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

R. Š. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. Š. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas neteistu (b.l. 62), baustas administracine tvarka (b.l. 58-61), yra dirbantis (b.l. 56-57).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. Š. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje, baudą.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 str. 2 d.), o pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl R. Š. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro.

R. Š. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.)

R. Š. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje bei 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1 - 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,05 promilių etilo alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Todėl automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisme 2017-06-09 iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20. punktu, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo R. Š. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-405/2014).

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo R. Š. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo R. Š. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 ir 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. Š. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu R. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017-05-21 t. y. vieną dieną, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 75,32 Eur baudą, ir nustatyti, kad R. Š. neatlikta bausmė yra 38 MGL (1431,08 Eur) bauda.

R. Š. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuoti saugomą saugojimo aikštelėje Pramonės g. 5B, Šilutės m., automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą G. S. vardu.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė