- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-270-275/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Skolininkas
- A. Ž., D. Ž.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų A. Ž. ir D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko 2011-09-14 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų A. Ž. ir D. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
A. Ž. ir D. Ž. užtikrindami iki 2038-05-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080016844, 2008-06-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu, įkeitė skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120080020576, 2008-08-07 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo A. Ž. ir D. Ž. įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, nuo G-l iki G-4, plotas 4203,24 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias A. Ž. ir D. Ž.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. 245/2011 minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas. Nutartis įsiteisėjusi.
Pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2008 m. birželio 12 d. Kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2008-279, - iki šiol neįvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė išieškoti iš A. Ž. ir D. Ž. 275 139 EUR negrąžinto kredito, 7 850,30 EUR nesumokėtų palūkanų, 40 491,76 EUR delspinigių, iš viso: 323 481,06 EUR, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (t.y. nuo 323 481,06 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-09-19, iki visiško skolos išieškojimo dienos, AB DnB NORD banko naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kreditoriaus prašymą priteisti žyminį mokestį dalyje dėl 6 Lt atmetė. Nurodė priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, nuo G-l iki G-4, plotas 4203,24 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso A. Ž. ir D. Ž.
Teismas konstatavo, kad skolą sudaro: 275 139,00 EUR negrąžinto kredito, 7 850,30 EUR nesumokėtų palūkanų, 40 491,76 EUR delspinigių, iš viso: 323 481,06 EUR. Nurodė, kad atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Todėl kreditoriaus prašymą išieškoti 5 procentų įstatyminių metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (t.y. nuo 323 481,06 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-09-19, tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, kreditoriaus reikalavimai tenkintini, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkai A. Ž. ir D. Ž. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį Nr. 245V/2011 ir pareiškėjo reikalavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti kaip nepagrįstą, nustatyti realų skolininkų įsipareigojimų likutį kreditoriui pagal kreditavimo sutartį, o ne vienašališkus kreditoriaus pareiškimus, kadangi kreditoriaus pareiškimai prieštaringi ir sudaro prielaidas jais abejoti, taip pat įpareigoti kreditorių nesudarinėti kliūčių kredito padengimui ir bendradarbiauti, o ne teikti papildomus vienašališkus reikalavimus, kurių neįmanoma padengti. Nurodo, kad kreditorius nesutiko leisti parduoti skolininkų surastam pirkėjui įkeisto turto sudarant galimybę gautais pinigais tiesiogiai padengti įsiskolinimą turto pirkėjui pervedant lėšas tiesiogiai kreditoriui. Kreditoriaus veiksmai neturi pagrindo, kadangi skolininkai sutiko ir sutinka grąžinti įsiskolinimą pardavę įkeistą turtą, kam kreditorius dėl jam vienam žinomų aplinkybių nesuteikė leidimo, kuomet buvo ketinama tai padaryti. Jei leidimo nesuteikimo priežastis yra ta, kad kreditoriui reikalingas įkeistas turtas, skolininkas sutinka jį perleisti kreditoriui su atliktais pagerinimais padengiant įsiskolinimą. Priverstinio pardavimo atveju kyla papildomi kaštai ir esminiai apribojimai pirkėjams, faktiškai užkertantys kelią pasitvirtinti kreditavimą dėl nustatytų trumpų atsiskaitymo terminų, todėl neleidžiantys parduoti įkeisto turto pakankama verte. Taip pat, toliau sekantys kreditoriaus netesybų reikalavimai yra nepagrįsti, neproporcingai dideli ir neturintys pagrindo, o skundžiama teismo nutartis savo formuluote sudaro prielaidas kreditoriui nuolat didinti savo reikalavimą, pagal įtvirtintas nuostatas užkirsdama kelią kredito grąžinimui apskritai. Kreditoriaus pakartotinai nurodyta įsiskolinimo suma skiriasi nuo nurodomos 2011 m. kovo 31 d. teismo nutartyje Nr. 245/2011, ir yra didesnė 43 899,56 EUR, t.y. nuo 2011-03-31 iki 2011-09-20 teismo nutarčių padidėjo beveik penktadaliu, nors jokios faktinės aplinkybės nesikeitė. Tai yra nesąžiningas ir neturintis pagrindo reikalavimas, pateiktas stipresnės šalies. Kreditoriaus atsiliepime, kuriuo remiantis buvo priimta teismo nutartis, nurodyti faktai neatitinkantys realybės. Teigiama, kad šalys derėjosi dėl kredito sutarties sąlygų, tačiau banko vienašališkai teiktų reikalavimų negalima vadinti derybomis, o į kreditoriaus kreipimąsi nebuvo atsakoma, todėl akivaizdu, kad kreditorius nevykdė Civilinio kodekso 6.200 str. nustatytos pareigos šalims bendradarbiauti. Reikalavimas mokėti trigubai didesnes palūkanas arba bus nutraukta kreditavimo sutartis ir turtas parduotas varžytinėse jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip derybos, ir šie faktai buvo pateikti elektroninių kreditoriaus atstovų laiškų išrašuose, kadangi kreditorius neatsakė į raštiškus užklausimus. Kreditavimo sutartyje Nr. K-2400-2008-279 nėra nei vieno žodžio apie jokį paskolos grąžinimo atidėjimą ir skolininkai tikėjo, kad moka palūkanas ir grąžina paskolą dalimis, kaip ir numatyta kreditavimo sutartyje. Kuomet buvo aptariama kreditavimo sutartis, kreditoriaus atstovai rodė savo neviešomis darbo priemonėmis sudarytą mokėjimų dydį, kuris atitiko skolininkų lūkesčius ir galimybes, atitinkamai ir buvo pasirašyta kreditavimo sutartis. Jei kreditavimo sutartyje būtų įrašytas punktas, kad pirmus 2 metus bus mokamos tik palūkanos, būtų akivaizdu, kad skolininkai nebūtų galėję prisiimti tokio įsipareigojimo, o bankas negalėtų jo išduoti, kadangi pažeistų Lietuvos banko nustatytas kreditavimo taisykles. Šiuo atveju nėra aišku, kaip skolininkas galėjo žinoti apie pasikeisiančias esmines sutarties sąlygas, kreditoriui vienašališkai nustatant mokėjimų dydžius, jei sutartyje jų nėra, ir kodėl kreditorius patvirtino ir išavė tokį kreditą, neįtraukdamas esminės informacijos į savo tipinę sutartį. Kreditoriaus reikalavimai neatitinka šalių lygiateisiškumo kriterijų ir yra nustatomi savo nuožiūra, neatsižvelgiant į kredito sutartyje nustatytų reikalavimų skolininkams proporcijas, ir yra iš esmes neadekvatūs ir vienašališki. Teismas patvirtino kreditoriaus pateiktus reikalavimus nereikalaudamas jų pagrindimo ir atsižvelgdamas tik į patį hipotekos registracijos faktą ir vienašališką hipotekos gavėjo pareiškimą apie kredito sutarties nutraukimą, kai tuo tarpu tiek pačioje kredito sutartyje tiek ir kreditoriaus teikiamuose reikalavimuose yra akivaizdžių neatitikimų.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį Nr. 245V/2011, skolininkų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš apeliantų priteisti patirtas 363 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. 245/2011 areštavo įkeistu nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius pareiškėjams ir įspėjo juos, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos bankui, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą skolos nepadengė. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str. 2 d.). Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš Turto arešto aktų registro (CPK 558 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius pagrįstai priėmė nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytynių. Kaip nurodyta teismų praktikoje bei Civilinio proceso kodekso normose, hipotekos teisėjo kompetencija yra ypač siaura, jai nepriklauso spręsti tarp šalių kilusių ginčų, jie yra sprendžiami ginčo teisena. Taigi, hipotekos teisėjas neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės spręsti tarp šalių kilusio ginčo dėl prašomos priteisti skolos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Civilinio proceso kodekso 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka ir sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Civilinio proceso kodekso 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto daikto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, apeliantams nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal kredito sutartį ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. 245/2011 (t. 1, b.l. 156-157) nutartimi areštavo kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudė įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, taip pat įspėjo apeliantus bei įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Ši nutartis įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1453-640/2011, atmetė apeliantų atskirąjį skundą. Civilinio proceso kodekso 558 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str. 2 d.), t.y. hipotekos teisėjui suteikta teisė pasirinkti vieną iš minėtų priverstinio poveikio priemonių. Byloje nustatyta, kad per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. nutarties Nr. 245/2011 įsiteisėjimo (nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d.), apeliantai neįvykdė hipotekos ir įkeitimo lakštais užtikrinto skolinio įsipareigojimo kreditoriui. Nors hipotekos kreditorius, nepasibaigus Civilinio proceso kodekso 558 str. 2 d. nustatytam vieno mėnesio terminui nuo 2011 m. kovo 31 d. nutarties įsiteisėjimo, jau 2011 m. rugsėjo 19 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (t. 3, b.l. 6-7), teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kadangi apeliantai neginčija fakto, jog neįvykdė hipotekos ir įkeitimo lakštais užtikrinto skolinio įsipareigojimo kreditoriui.
Apeliantai nurodo, kad kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo turinys neatitinka pirminio pareiškimo turinio, kadangi skiriasi prašomos išieškoti sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m. konstatavo, jog tik po pakartotinio prašymo išieškoti skolą padavimo pradedami veiksmai, nukreipti tiesiogiai į skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu kreipimusi. Vadovaujantis minėtoje nutartyje pateiktu teisės normų aiškinimu darytina išvada, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo teisinių santykių bylos iškėlimo momentas sutampa su hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo, pateikiamo Civilinio proceso kodekso 558 str. 2 d. numatyta tvarka, priėmimo momentu. Dėl to kreditorius tiksliai užfiksuoja skolą ir prašo ją išieškoti būtent pakartotiniame pareiškime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankas pagrįstai pakartotiniame pareiškime nurodė didesnę sumą, nei pirminiame, kadangi pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 p. sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Todėl skiriasi išieškotinos sumos pirminiame ir pakartotiniame pareiškimuose, nes pirminio pareiškimo pateikimas Hipotekos skyriui nesustabdo palūkanų, delspinigių skaičiavimo. Bet kokiu atveju kreditoriaus teisė į metines palūkanas (įstatymines arba sutartines) nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dienos gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą yra įtvirtinta įstatymuose ir pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2003 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Jei apeliantai mano, kad bankas neteisingai apskaičiavo palūkanas ir delspinigius, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie klausimai turi būti sprendžiami pagal ginčo teisenos taisykles. Tuo tarpu bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (ypatingoji teisena) šie klausimai nespręstini. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas ex officio nevertino kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygų taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad kreditorius pažeidė Civilinio kodekso 6.200 str. nustatytą pareigą šalims bendradarbiauti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1453-640/2011 jau yra pasisakęs dėl skolininkų argumento, jog bankas nevykdė pareigos bendradarbiauti bei konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog bankas su skolininkais nebendradarbiavo vien tuo pagrindu, kad derybų dėl sutarties sąlygų metu nebuvo patenkinti skolininkų prašymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais argumentais.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso 442 str. str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas nesprendžia tarp šalių kylančių ginčų dėl skolos dydžio ar kitų klausimų, susijusių su sutartinių prievolių vykdymu, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Skolininkų A. Ž. ir D. Ž. atskirąjį skundą atmetus, iš skolininkų kreditoriaus AB DnB NORD banko naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent iš 2011 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimo Nr. APM6012785 (t. 2, b.l. 36), kreditorius patyrė 363 Lt dydžio išlaidas advokato, atstovavusio kreditorių bylos nagrinėjimo metu, teisinei pagalbai apmokėti, t.y. ši suma buvo apmokėta advokatui už procesinių dokumentų parengimą. Prašymas atlyginti kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei ginčo pobūdį, kreditoriaus advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštą procesinį dokumentą, darytina išvada, jog kreditoriaus prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (363 Lt) yra objektyvi ir teisingai atlyginanti realiai advokato patirtas darbo (intelekto) ir laiko sąnaudas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina pilna apimtimi (Rekomendacijų 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkų A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus AB DnB NORD banko (į.k. 112029270) naudai 363 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. po 181,50 Lt iš kiekvieno skolininko.