Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2010 01 08 Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija, ir TTK) priėmė sprendimą Nr. TS-3, kuriuo išnagrinėjo pareiškėjo 2009 02 12 prašymą nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Su Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimu pareiškėjas iš dalies nesutinka, kadangi priimtame sprendime nėra visapusiškai ištirtos ir atskleistos visos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu tarnybinių pareigų vykdymo metu.

Atkreipia dėmesį, kad girnelės IV laipsnio lokalus kremzlės pažeidimas yra tik traumos (stipraus kairio kelio sąnario sumušimo krentant) pasekmė. Aiškina, kad 2001 05 25 įvykus traumai pareiškėjui nebuvo tinkamai suteikta medicininė pagalba, pareiškėjas iš Kazlų Rūdos poligono turėjo savarankiškai pareiti 7 km mišku iki pratybų metu nurodytos susirinkimo vietos. Tuomet jam taip pat nebuvo suteikta medicininė pagalba, nes buvo vėlus metas.

Pareiškėjui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 02 26 nustatytas 50 procentų darbingumas.

Paaiškina, kad TTK nenustatė, ar Karinės medicininės ekspertizės komisijos 2006 09 19 sprendimu pripažintas pareiškėjo netinkamumas profesinei karo tarnybai yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu. Mano, kad Tarnybinio tyrimo komisija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atlikta tik medicininių dokumentų analizė, tačiau objektyviai netirtos faktinės aplinkybės ir tarnybos veiksniai, kurie lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikimą. Tarnybinio tyrimo komisijos sprendime nėra paminėtos dvi operacijos, kurios 2008 metais buvo atliktos VšĮ Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje. Sprendime nepaminėta, kad pareiškėjas gydėsi Karių reabilitacijos centre.

Paaiškina, kad pati Tarnybinio tyrimo komisija pripažino, kad nuo 2001 metų iki 2006 metų buvo išlikusios komplikacijos, pareiškėjui nustatytas 5 laipsnio apribojimas. Pareiškėjas buvo reguliariai prižiūrimas medikų. Todėl argumentai, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus, kad savo paties veiksmais galėjo įtakoti sveikatos sutrikimo progresavimą, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pareiškėjui atliekant tarnybą tam tikras fizinis krūvis buvo privalomas. Paaiškina, kad 2006 metais pareiškėjas gydytojo atleidimo nuo bėgimo negavo, todėl privalėjo prabėgti nustatytą distanciją, nors Tarnybinio tyrimo komisija teigia, kad pareiškėjas turėjo atleidimą. Distancijos bėgti jis nebaigė dėl traumuotos kojos. Tačiau Tarnybinio tyrimo komisija šių aplinkybių nevertino. Mano, kad bėgimo testas galėjo lemti kelio traumos, patirtos 2001 m., komplikacijų atsinaujinimą ir tolesnį progresavimą.

Paaiškina, kad pareiškėjas nebuvo iškviestas į Tarnybinio tyrimo komisiją, nebuvo kviečiamas ir jį gydantis gydytojas A. Š. bei nebuvo apklausta gydytoja mrj. P. Pareiškėjo prašyme Tarnybinio tyrimo komisijai nurodytos aplinkybės visiškai skyrėsi nuo Tarnybinio tyrimo komisijos sprendime nurodytų aplinkybių dėl 2006 m. vykusio bėgimo testo – pareiškėjas teigė, kad jis nuo šio testo atleistas nebuvo, o skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs medicininę pažymą. Mano, kad tokiu būdu pažeisti minėtų nuostatų 8.1, 9.1, 9.2 punktai.

Paaiškina, kad Tarnybinio tyrimo komisija, atlikdama tyrimą, iš esmės vadovavosi ir savo argumentus grindė tik 2009 12 03 Karinės ekspertizės komisijos išvada Nr. 5. Remiasi LVAT 2006 12 01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-2156/2006 ir paaiškina, kad Karinės ekspertizės komisijos išvada tėra tik vienas iš įrodymų.

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, atsiliepdama į pareiškėjo T. N. 2010 m. vasario 5 d. skundą, praneša, kad nesutinka su šiuo skundu, jo motyvais bei reikalavimu panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2010 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. TS-3 (toliau – TTK sprendimas) ir įpareigoti ją atlikti papildomą tyrimą dėl 2001 m. gegužės 25 d. patirtos kairės kojos traumos bei priimti naują sprendimą (t. I, b. l. 46-49).

Mano, jog ginčijamas Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas atitinka viešojo administravimo subjekto administraciniams sprendimams taikomus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais.

Paaiškina, kad pareiškėjas skundu nesutinka su TTK sprendime padarytomis išvadomis, kad po 2001 m. gegužės 25 d. patirtos traumos jam diagnozuotos kairės kojos kelio ligos (2001 m. – kairės girnelės IV° chondromaliacija, kairės girnelės II° panirimas) negali būti siejamos su minėta trauma, atitinkamai su pareigų vykdymu ar tarnyba. Tačiau, nesutikdamas su šiomis išvadomis, pareiškėjas taip ir nenurodo savo teiginius pagrindžiančių motyvų. TTK sprendime pateikta šių ligų medicininė analizė ir nagrinėjamas jų galimas ryšys su pareigų vykdymu ar tarnyba, todėl aiškina, kad TTK savo išvadas motyvuoja.

Nagrinėdama minėtų ligų galimą sąsają su tarnyba ar pareigų vykdymu pažymi, kad ginčo dėl pareiškėjo 2001 m. gegužės 25 d. patirtos traumos fakto ir šios traumos gavimo aplinkybių nėra. Yra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pratybų metu, vykdydamas tarnybines pareigas, patyrė kairės kojos (kelio) traumą. Taip pat nėra ginčo ir dėl pareiškėjui iš karto po traumos ar vėliau diagnozuotų ligų (2001 m. – kairės girnelės IV° chondromaliacija, kairės girnelės II° panirimas, kairio kelio sąnario lateralinio menisko plyšimas, 2006 m. – gonartrozė) fakto. Mano, kad ginčo esmė – nustatyti, ar visos išvardintos pareiškėjui diagnozuotos kairiojo kelio ligos yra 2001 metais patirtos traumos pasekmė. Pats faktas, kad po aptariamos traumos pareiškėjui buvo diagnozuotos minėtos ligos, dar nereiškia, kad jos visos yra susijusios su šia trauma.

Iš ginčijamo Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo matyti, kad pastaroji vertino kiekvieną išvardintą ligą atskirai ir nagrinėjo šių ligų atsiradimo priežastis. Vertindama pareiškėjui diagnozuotą kairio kelio menisko plyšimą, TTK pagrįstai konstatavo, kad šis sveikatos sutrikimas pagal savo požymius ir pobūdį yra traumos pasekmė, todėl susijęs su pareiškėjo tarnyba. Pažymi, kad pareiškėjas šios išvados neskundžia. Priimdama sprendimą, kad kitos pareiškėjui diagnozuotos kairio kelio ligos (kurios paaiškėjo 2001-06-08 KMUK Chirurgijos klinikoje atliekant kelio artroskopiją) negali būti tiesiogiai siejamos su trauma, TTK rėmėsi karo medikų pateiktomis išvadomis dėl šių ligų pobūdžio ir vystimosi požymių (Karo medicinos ekspertizės komisijos 2009-12-03 išvada Nr.5).

Pagal karo medikų specialistų pateiktas išvadas ir paaiškinimus, girnelės IV laipsnio chondromaliacija reiškia, kad sužeidimo vietoje kremzlė yra visiškai sudilusi, taigi, pagal šiuos požymius kelio trauma (mechaninis poveikis) negalėjo sukelti minėto laipsnio ligos, ši liga turėjo atsirasti daug anksčiau, t. y. dar iki traumos. Artroziniai pakitimai ar gonartrozė (kelio artrozė) yra lėtinė liga, t. y. prasideda palaipsniui, todėl, atsižvelgiant į šios ligos pobūdį, negali atsirasti staiga, po tik ką patirtos traumos. Kadangi ši liga pareiškėjui buvo pastebėta po 3 dienų nuo traumos dienos, galima teigti, kad ligos vystimosi procesas prasidėjo dar iki traumos. Specialistų vertinimu, pareiškėjui nustatytas II laipsnio girnelės panirimas gali būti įgimtas (dėl įgimto sausgyslių, raiščių ar raumenų vystimosi sutrikimo). Nustatyto laipsnio girnelės panirimas galėjo atsirasti ir dėl jau traumos metu pareiškėjo turimų IV laipsnio girnelės chondromaliacijos ir nedidelių artrozinių pakitimų, nes šios ligos tarpusavyje tiesiogiai susijusios. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjo kairio kelio kremzlė jau tada, t. y. 2001 m., buvo visiškai sudilusi, o šis faktorius galėjo tiesiogiai įtakoti girnelės išsidėstymą (panirimą), taigi, šis procesas greičiausia prasidėjo dar iki aptariamos traumos.

Paaiškina, kad TTK pagrindinis uždavinys – nustatyti priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo (ligos, suluošinimo) ir jo tarnybos. Atlikdama šią funkciją, TTK tik renka sprendimui priimti reikalingą medžiagą, ją analizuoja ir vertina. TTK šiuo atveju nenustato nei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio, nei tinkamumo karo tarnybai, taip pat, neatlieka gydomųjų funkcijų. Pareiškėjas pats savo skunde nurodo, kad TTK atliko gautų medicininių dokumentų analizę, todėl nesuprantama, kokių dar veiksmų TTK turėjo imtis. Iš TTK tyrimo medžiagos matyti, kad buvo gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai tiek medicininiai (Karo medicinos tarnybos pateikti dokumentai, Kauno medicinos universiteto klinikos, VšĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikos, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės išrašai iš medicininių dokumentų), tiek dėl pareiškėjo tarnybos sąlygų (dokumentai iš tarnybos vietos). Be to, pažymi, kad tyrimo metu pareiškėjo papildomai buvo prašoma TTK pateikti ambulatorinę kortelę iš civilinių medicininių įstaigų. Pareiškėjas nurodė, jog šis dokumentas yra Justiniškių šeimos gydytojų kabinėte. Taigi, ir šis dokumentas buvo gautas ir įvertintas (vėliau grąžintas atgal).

Ginčo dėl pareiškėjo tarnybos sąlygų, gautos traumos aplinkybių ir po traumos diagnozuotų ligų fakto nėra. Neginčijamai nustatyta ir pareiškėjas to neskundžia, kad jis 2001 m gegužės 25 d. patyrė kairio kelio traumą, vykdydamas kario pareigas (būtent šį faktą ir prašė nustatyti pareiškėjas savo 2009-02-12 prašyme, adresuotame TTK). Taip pat, pareiškėjas neskundžia jam iš karto po šios traumos diagnozuotų ligų fakto. Tos pačios kairio kelio ligos, kurios buvo diagnozuotos pareiškėjui iš karto po traumos, jam periodiškai atsinaujindavo ir vėliau, keitėsi tik šių ligų požymiai ar sunkumo laipsnis. Dėl tų pačių ligų pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Visos šios aplinkybės TTK buvo žinomos, nes užfiksuotos TTK turimuose dokumentuose. Iš ginčijamo TTK sprendimo matyti, kad būtent šias ligas ir jų galimą ryšį su tarnyba TTK nagrinėjo ir vertino, taigi, priežastinis ryšys ligų, dėl kurių pareiškėjas pripažintas netinkamu karo tarnybai, nustatytas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas po galimai vėl patirtos traumos 2006 m. gegužės 31 d. į vadovybę dėl įvykio nesikreipė, nesiėmė jokių veiksmų užfiksuoti įvykį. Be to, 2006 m. birželio 1 d., t. y. kitą po testo laikymo dieną, besikreipdamas į VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinėtą, nurodė, kad antrą savaitę vargina skausmai kairio kelio sąnario srityje, sustiprėjantys po fizinio krūvio. Pareiškėjas apskritai nuo 2001 m. patirtos traumos nuo fizinių krūvių, susijusių su galimu poveikiu kojai, buvo atleistas, jokiose pratybose nedalyvavo, vykdė savo kario pareigas įprastinėmis sąlygomis.

Mano, kad pareiškėjas skunde neteisingai suprato ir interpretuoja TTK sprendime išsakytą prielaidą, kad pareiškėjas pats savo veiksmais galėjo įtakoti ligų, diagnozuotų jam iš karto po 2001 m. patirtos kojos traumos, progresavimą. TTK sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas po 2001 m. gegužės 25 d. patirtos traumos iki išleidimo į atsargą toliau sėkmingai tarnavo krašto apsaugos sistemoje, įprastinėmis sąlygomis ėjo savo tiesiogines pareigas, t. y. buvo tinkamas karo tarnybai, jokiose pratybose nedalyvavo, nuo fizinių krūvių buvo atleistas, kitų traumų patyręs nebuvo, todėl savo paties veiksmais, nesusijusiais su tarnyba (fiziniai krūviai, patirti laisvalaikiu ir pan.), galėjo įtakoti aptariamų ligų atsinaujinimą ar progresavimą.

Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, mano, kad ginčijamas TTK sprendimas atitinka visus administraciniams aktams taikomus reikalavimus, yra visiškai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. prašo pareiškėjo T. N. 2010 m. vasario 5 d. skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas reikalauja iš dalies panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2010 01 08 sprendimą, įpareigoti atlikti papildomą tyrimą dėl 2001 05 25 patirtos kairės kojos traumos bei priimti naują sprendimą dėl diagnozuoto sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. T. y. pareiškėjas teigia, kad Tarnybinio tyrimo komisijos 2010 01 08 sprendimas yra iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas. Iš pareiškėjo skundo argumentacijos galima spręsti, kad visi jam diagnozuoti kairės kojos sveikatos sutrikimai nuo 2001 m. iki 2009 m. yra sukelti tik jo kairės kojos kelio traumos, įvykusios 2001 05 25.

Vertinant pareiškėjo skundo pagrįstumą, šiai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas ginčija iš dalies Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2010 01 08 sprendimą, o vertinant šį sprendimą, esminę reikšmę turi tai, kad sprendimu atsakyta į pareiškėjo 2009 02 12 prašymą Tarnybinio tyrimo komisijai (t. I, b. l. 56-57), bei tai, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ginčijamas Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas. Tarnybinio tyrimo komisija pagal krašto apsaugos ministro 2009 12 15 įsakymu Nr. 1174 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11 punktą tyrimą pradeda sveikatos sutrikdymą patyrusio kario prašymo pagrindu (11.1. punktas). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, o taip pat į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) nuostatas, yra svarbu tai, kad TTK pagal Nuostatų 2.1. punktą nustato karių sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario tarnyba. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas buvo toks: „prašau nustatyti sveikatos sužalojimą su tarnyba, nustatyti priežastinį ryšį su tarnyba – nelaimingas atsitikimas įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, todėl yra priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje metu. Prašau susieti šią patirtą traumą kariuomenėje su tarnyba ir išmokėti man priklausančią kompensaciją“ (neredaguota). Pareiškėjas savo prašyme visiškai nekonkretizavo, kokios kompensacijos jis siekia, nors teismas daro išvadą, kad siekiant gauti kompensaciją, buvo būtina nurodyti, kokio pobūdžio ta kompensacija, kurios siekia pareiškėjas, t. y. kuri teisės norma suteikia teisę į kompensaciją, kadangi tik tokiu atveju būtų aišku, kurios pareiškėjui nustatytos kairio kelio diagnozės yra reikšmingos susiejant jas priežastiniu ryšiu su tarnyba, o reiškia ir su patirta trauma. Šioje situacijoje svarbu tai, kad trauma, dėl kurios pareiškėjas siekia gauti kažkokią kompensaciją, įvyko 2001 05 25, 13 val. 30 min. (Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 04, t. I, b. l. 95-98). Vėliau KASOKTĮ 67 straipsnio taikymo prasme įvyko dar keletas kompensacijoms gauti teisiškai reikšmingų įvykių: 2001 09 11 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas toliau pripažįstamas tinkamu karinei tarnybai (t. I, b. l. 154), su 5 apribojimo laipsniu (kas reiškia, kad trauma turėjo liekamųjų reiškinių), 2006 09 19 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 153) pareiškėjas pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, o jau po to, kai jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos (2006 10 09 įsakymas Nr. P-89-(31), 2006 11 10 įsakymas Nr. P-94-(31), t. I, b. l. 33, 34, 2006 10 27 įsakymas Nr. P-1126, t. I, b. l. 139), jam buvo nustatytas neįgalumas (2009 03 19 Darbingumo lygio pažyma, išduota nuo 2009 02 04 iki 2010 02 25, nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. I, b. l. 37). Šiuo metu pareiškėjui jau turi būti išduota nauja Darbingumo lygio pažyma. Darbingumo lygio pažymose visada nurodoma diagnozė (pagal TLK-10 kodą), o jos išduodamos tam tikro tyrimo akto pagrindu, kuriame yra motyvacija, leidžianti nustatyti, kokios diagnozės buvo neįgalumo priežastimi.

Nurodytos aplinkybės yra svarbios atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, todėl TTK, atlikdama tyrimą, diagnozes turi vertinti taip, kad pagal jas nustatytų sveikatos sutrikdymų priežastinio ryšio nustatinėjimas su tarnyba turėtų tam tikras įstatyme numatytas konkrečias pasekmes. Šiaip diagnozių priežastinio ryšio nustatinėjimas su tarnyba neturi jokios prasmės.

KASOKTĮ 67 straipsnis reglamentuoja kompensacijas kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju. KASOKTĮ 67 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinio tyrimo komisijos ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui. KASOKTĮ 67 str. 7 dalyje nustatyta, kad kai asmuo tapo neįgalus dėl traumos ir neteko 45-60 procentų darbingumo, kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Tuo tarpu KASOKTĮ 67 str. 8-10 dalyje nustatytas kito pobūdžio kompensacijų mokėjimas – kai asmuo netapo neįgalus, bet po traumos liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė kario tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kurio nustatymo data yra reikšminga šių kompensacijų mokėjimo atveju.

Krašto apsaugos ministro 2009 12 15 įsakymu Nr. V-1174 patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Pareiškėjas ginčija KAM Tarnybinio tyrimo komisijos 2010 01 08 sprendimą Nr. TS-3 iš dalies. Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas yra toks: 2001 m. gegužės 25 d. patirta kairės kojos trauma, sukėlusi menisko plyšimą, susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Šioje dalyje pareiškėją sprendimas tenkina. KASOKTĮ įstatymo 67 straipsnis tam tikro dydžio kompensacijos gavimą sieja su neįgalumu, t. y. karys, kuris dėl traumos neteko 45 – 60 procentų darbingumo, turi teisę į tam tikro dydžio kompensaciją (67 str. 7 d.). Pareiškėjui 2009 02 26 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (kuris galiojo ir TTK sprendimo priėmimo metu), ką patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 37). Neįgalumas pagal pažymą buvo nustatytas 2009 02 04 – 2010 02 25 laikotarpiui. Atsižvelgiant į minėtas KASOKTĮ 67 str. 7 d. nuostatas, Darbingumo lygio pažymoje nurodytos diagnozės turi būti pripažintos esančios priežastiniame ryšyje su pareiškėjo 2001 m. patirta trauma ir tik tokiu atveju pareiškėjas galės pretenduoti į įstatyme nustatytą kompensaciją. Nenustačius neįgalumo, bet likus liekamųjų reiškinių ir pasikeitus tinkamumo karinei tarnybai laipsniui, karys gali pretenduoti į kompensacijas jau kitomis sąlygomis (67 str. 8-10 dalys). Pastaraisiais atvejais svarbus ir laikas per kurį nustatomas naujas tinkamumo tarnybai laipsnis nuo išgydymo po patirtos traumos, kas reiškia, kad svarbi yra ir išgydymo data. Pareiškėjas 2009 02 12 prašyme Tarnybinio tyrimo komisijai yra nurodęs, kad 2001 05 25 buvo įvykis, 2001 05 28 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 04, o dėl padarinių 2001 09 11 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai su 5 apribojimo laipsniu, vėliau, 2006 09 19 pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai. Jeigu tinkamumo tarnybai laipsnis pasikeitė, kaip numatė 67 straipsnio 8-10 dalys, pareiškėjas dar tuomet galėjo gauti kompensacijas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, TTK pareiškėjui nustatytas diagnozes, traumos liekamuosius reiškinius galėtų vertinti pagal šias objektyvias ribas – 2001 09 11 pažymos datą ir 2006 09 19 pažymos datą, taip, kad būtų atsakyta į klausimus, ar šiuo atveju galimas KASOKTĮ 67 str. 8-10 dalių taikymas. Tačiau TTK galėtų būti įpareigota atlikti tokius veiksmus tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas savo prašyme būtų aiškiai nurodęs, kad jis pretenduos į kompensaciją (-jas), numatytą (-as) KASOKTĮ 67 str. 8-10 dalyse. Pareiškėjas savo prašyme TTK to konkrečiai nenurodė, todėl šis ginčas bus sprendžiamas tik pagal pareiškėjo TTK paduoto prašymo turinį, įvertinant, kokių diagnozių priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo siekė pareiškėjas.

Pareiškėjas 2009 02 18 pateikė Tarnybinio tyrimo komisijai 2009 02 12 datos prašymą (t. I, b. l. 56-57). Šiame prašyme pareiškėjas nurodo, kad siekia kompensacijos, numatytos KASOKTĮ 67 straipsnyje, nors pareiškėjas nekonkretizuoja, kokių iš 67 str. nurodytų kompensacijų jis siekia. Atsižvelgiama į tai, kad prašyme pareiškėjas nurodo, kad jis remiasi dar ir KASOKTĮ 66 straipsniu bei 68 straipsniu, ir daroma išvada, kad pareiškėjas pateikė TTK labai nekonkretų prašymą, kurį TTK galėjo reikalauti patikslinti. Antra vertus, toks prašymas reiškia, kad pareiškėjas leido pačiai TTK spręsti, kokios kompensacijos jis siekia. KASOKTĮ 66 str. reglamentuojamas karių draudimas, šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad draudiminių įvykių karo tarnyboje pripažinimo sąlygas ir tvarką, pagal sveikatos sutrikimo laipsnį draudimo išmokų dydį, taip pat mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas siektų šios draudimo išmokos išmokėjimo. Šios išmokos mokėjimo pareiškėjas galėjo siekti po to, kai 2001 05 28 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 04, kuriame konkrečiai buvo nurodytos dvi diagnozės - kairio kelio vidinio menisko plyšimas, girnelės išnirimas II laipsnio (t. I, b. l. 95-98). KASOKTĮ 68 straipsnyje numatytų garantijų, kurių pareiškėjas galimai siekė minėtu prašymu, jis nenurodė, todėl šio straipsnio ryšio su TTK sprendimu iš viso nėra. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą pagal pareiškėjo prašymo turinį galima daryti išvadą, kad jis, siekdamas jog TTK nustatytų sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnyba, galėjo siekti tik KASOKTĮ 67 straipsnio 7 dalyje numatytos kompensacijos.