- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e1-2019-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21714-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
2020 m. birželio 30 d.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, dirba UAB "Statyba ir montavimas", darbuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.16 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375 jam nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio), iki kol atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 63-64), kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose vartojo alkoholį. Gėrė stipriuosius gėrimus, išgėrė apie pusę litro talpos stipraus gėrimo. Išgėręs sugalvojo, kad jam reikia nueiti patraukti draugei G. V. priklausantį automobilį „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį pastatyti į garažą. Tai buvo jo spontaniškas sprendimas, G. V. namuose tuo metu nebuvo, ji dirbo. Nuėjęs prie automobilio jį užsivedė, pavažiavo apie 20 metrų, kuomet nesuvaldė automobilio ir kliudė šalia stovėjusį automobilį „VW Passat“. Tada automobilį kiek pataisė. Išlipęs iš automobilio ketino eiti pas kaimynus ir draugiškai išspręsti problemą. Ketino eiti, tačiau išlipęs iš automobilio ir eidamas nuo kalniuko pargriuvo, dėl ko susižalojo petį (kaip vėliau paaiškėjo, lūžo raktikaulis). Kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai M. G. surado netoli įvykio vietos, tuo metu jis buvo savo gyvenamo pastato laiptinėje. Patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivus, alkoholio matuoklis parodė apie 2,87 promilių. Šio fakto neginčijo, jį pripažįsta ir dabar. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Policijos pareigūnai iškvietė jam medikus, kadangi buvo susižalojęs petį.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai.
Iš 2020 m. gegužės 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 5-12) matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, (duomenys neskelbtini). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė.
Iš 2020 m. gegužės 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (b. l. 13-18) matyti, kad apžiūrėti automobiliai „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilių sugadinimai.
VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės (b. l. 30-31) nurodoma, jog automobilio „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) metais.
Iš byloje esančių žurnalo išrašų ir patikros sertifikato (b. l. 20-22) matyti, kad sertifikuotu alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ M. G. buvo nustatytas 2,87 promilės girtumas. Patikros sertifikato Nr. 1200006.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje (b. l. 32), matyti, kad automobilio „Volvo XC 90“, 2.4D, gamybos periodas 2002-2008 m., pasirinkti metai 2007 m., kaina Lietuvoje 4 050 Eur be PVM ir 4 900 Eur su PVM.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. parodė (b. l. 45-46), kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val. buvo savo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune. Netoli jos namų esančių garažų masyvų, kurie yra matomi per jos langą, pamatė tamsios spalvos automobilį, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ant šaligatvio. Jį matė maždaug 60 metrų atstumu. Jos dėmesį patraukė tai, kad toje vietoje tikrai niekas nestato automobilių. Tada pamatė šalia automobilio vyriškį, kuris buvo apie 30-35 metų amžiaus. Jis buvo vidutinio kūno sudėjimo. Lyg šviesiai apsirengęs. Atpažinti to vyriškio negalėtų, nes atstumas buvo kiek per didelis, kad įžiūrėtų jo veido bruožus. Jis vaikščiojo susiėmęs už peties. Tada pamatė, kad tas vyriškis svirduliuoja, nepastovi ant kojų. Matydama, kad vyriškis galimai yra girtas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie tai policijai. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį, pati į įvykio vietą nuėjusi nebuvo, buvo tik išėjusi į lauką ir šalia namo, kuriame gyvena, bendravo su policijos pareigūnu, jam pateikė savo kontaktinius duomenis. Kas vyko toliau, nežino, paties eismo įvykio, kuomet tas automobilis galėjo nuvažiuoti nuo kelio ir į kažką atsitrenkti, nematė, smūgio negirdėjo. Kuomet pažvelgė per langą į tą automobilį, vairuotojo automobilyje nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė (b. l. 49-50), kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo savo garaže. Jo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas netoli garažų masyvo. Maždaug tokiu laiku į jo garažą atėjo pažįstamas asmuo, kuris pranešė, kad jo automobilis buvo apgadintas. Nuėjęs prie automobilio matė, kad jo automobilio kairė pusė nubraukta, sulankstytos durelės, buferis. Pastebėjo, kad netoli stovi tamsios spalvos automobilis „Volvo XC 90“, kuris taip pat buvo apgadintas. Vairuotojas tuo metu buvo automobilyje. Pamatęs, kad eismo įvykį sukėlė tas „Volvo XC 90“ automobilio vairuotojas, kuris buvo akivaizdžiai girtas, iškvietė policijos pareigūnus. Iškvietęs pareigūnus nuėjo atgal į savo garažą ir laukė jų. Su „Volvo XC 90“ vairuotoju nebendravo. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį, „Volvo XC 90“ vairuotoją patikrino alkoholio matuokliu ir nustatė, kad jis buvo neblaivus. Jo automobiliui buvo padaryta žala. Dėl patirtos žalos jam yra išaiškinta kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kuri jam atlygins žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. V. parodė (b. l. 39), kad apie 2020 m. gegužės 26 d. eismo įvykį, įvykusį Kaune, (duomenys neskelbtini), apie 16.00 val., kurio metu buvo apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos sugyventinis M. G., papasakoti negali, nes įvykio nematė. Pati buvo darbe, o automobilis buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), prie M. G. namų. Automobilis priklauso jai, tačiau automobiliu retkarčiais pasinaudoja ir M. G.. Tai, jog M. G. automobilį vairuos neblaivus, ji nežinojo ir negalėjo numatyti. Kiek pats M. G. pasakojo, jis norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą. Jis nepasakojo, kiek tiksliai išgėrė, tačiau pasakojo, kad būdamas neblaivus tik norėjo pastatyti automobilį į kitą vietą, bandė tą padaryti, tačiau važiuodamas atbulas jis kliudė kitą automobilį. M. G. dėl padaryto eismo įvykio labai gailisi, jis atsiprašė ir jos, kad taip neadekvačiai pasielgė. Žala jos automobiliui nepadaryta, M. G. pretenzijų neturi.
Iš 2020 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 71) matyti, jog 2020 m. birželio 18 d. M. G. pateikė savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje voke (b. l. 73).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai sertifikuotu alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ M. G. nustatyta mažiausia koncentracija 2,87 promilės etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suvokė, kad sėda už vairo neblaivus, kadangi tą pačią dieną vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, ir norėjo taip elgtis. Už vairo neblaivus sėdo nesant jokios būtinybės. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 57). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 54), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 55). Kaltinamasis dirba UAB „Statyba ir montavimas“ darbuotoju. Vertindamas kaltinamojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis už vairo sėdo, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, įvykio metu buvo apgadintas kito asmens turtas, be to, už vairo sėdo dienos metu, kai tiek pėsčiųjų, tiek automobilių eismas intensyviausias, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma baudos bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį M. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. G. su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutiko ir prašė ją išdėstyti 3 metų laikotarpiui (b. l. 76, 78). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Byloje neginčytinai įrodyta, jog M. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, todėl siekiant bausmės tikslų, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kuomet konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.
Byloje esančiais VĮ „Regitra“ duomenimis M. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas savo sugyventinei G. V. priklausantį automobilį „Volvo XC 90“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. laidos automobilio „Volvo XC 90“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 4 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Volvo XC 90“ priklauso ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui, ir teismas neturi duomenų, kad tas asmuo žinojo, jog automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, iš kaltinamojo M. G. yra konfiskuotina automobilio vertę su PVM atitinkanti pinigų suma. Manytina, kad mažesnės nei automobilio vertė su PVM sumos konfiskavimas sudarys kaltinamajam įspūdį, jog neblaiviam vairuojant ne savo vardu registruotą automobilį galima tikėtis, jog ir kitą kartą bus konfiskuota tik dalis automobilio vertės. O toks žinojimas gali paskatinti M. G. dar kartą panaudoti jo sugyventinės vardu registruotą automobilį nusikalstamais tikslais.
Kaltinamajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. G. ir saugomas voke prie bylos medžiagos (b. l. 73), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 57 MGL (2 850 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti M. G. 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti M. G. per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Išaiškinti kaltinamajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti kaltinamajam M. G. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo iš kaltinamojo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 18 dienos;
- konfiskuoti iš kaltinamojo M. G. jo vairuoto automobilio „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 900 Eur.
Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervestos į bet kurią žemiau nurodytą kaltinamojo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6610):
Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius) banko kodas 21400,
Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100,
Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. G., saugomą baudžiamojoje byloje voke (b. l. 73), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.