Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios J. M. prašymą dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-05-31 nuosprendžiu J. M. (tuo metu – D.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) nebendrauti su M. M. ir V. D.. Panevėžio apygardos teismo 2021-09-06 nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-05-31 nuosprendis buvo pakeistas: nutarta panaikinti J. D. skirtą draudimą bendrauti su M. M., kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Visų pirma, pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-05-31 nuosprendžiu J. M. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. buvo skirtas kaip viena iš laisvės apribojimo bausmės sąlygų, kurių nuteistoji turi laikytis. Įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose, kaip viena iš galimų laisvės apribojimo bausmės sąlygų, yra numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, todėl nuteistajam norint būti atleistam nuo šio įpareigojimo turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios laisvės apribojimo bausmės pakeitimo tvarką ir sąlygas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygas reglamentuoja BK 48 straipsnis ir Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 7 dalis nustato, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas gali pakeisti paskirtus įpareigojimus, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, tik bausmę vykdančios institucijos teikimu. Pagal BVK 19 straipsnį, laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos. BVK 48 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, jog vykdydama laisvės apribojimo bausmę, probacijos tarnyba privalo pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo.

Nuteistajai įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, buvo paskirtas kaip laisvės apribojimo bausmės dalis. Pagal Probacijos įstatymo nuostatas, bausmės vykdymo sąlygų keitimas daromas tada, kai nuteistasis objektyviai negali vykdyti įpareigojimų, o šį objektyvumą pagal turimus duomenis įvertina bausmę vykdanti institucija, kuri ir kreipiasi su teikimu dėl bausmės vykdymo sąlygų pakeitimo į teismą. Teismas nagrinėja tik probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės sąlygų pakeitimo. Įstatymų leidėjas jokiam kitam subjektui teisės kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo nėra numatęs. Tokia nuostata iš esmės yra susijusi su tuo, kad už probacijos vykdymą yra atsakinga probacijos tarnyba, kuri sprendžia visus su probacijos vykdymu ar netinkamu vykdymu susijusius klausimus. Sprendžiant dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose būtina visapusiškai įvertinti visą informaciją apie nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu. Tokio pobūdžio informacija teismas nedisponuoja, išsamią informaciją apie nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, kitas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, informaciją apie galimybę tęsti bausmės vykdymą kitomis sąlygomis teismui kartu su teikimu pateikia bausmę vykdanti institucija. Kartu pažymėtina, jog BK 48 straipsnio 7 dalies prasme turi būti įvertinta ir tai, ar negalėjimas išvykti iš gyvenamosios vietos nakties ir/ar kitu metu tikslu susitikti, pasimatyti ir laiką leisti su įkalinimo įstaigoje esančiu sutuoktiniu yra laikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios nuteistoji negali įvykdyti jai paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose.

Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nuteistieji probacijos vykdymo procese nelaikytini subjektais, galinčiais kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, todėl nuteistosios J. M. prašymas negali būti nagrinėtinas.

Nuteistajai J. M. išaiškintina, jog probacijos vykdymo procese nuteistasis, pasinaudodamas Probacijos įstatymo 13 straipsnyje jam suteiktomis teisėmis, dėl probacijos sąlygų pakeitimo gali kreiptis į probacijos tarnybą, kuri pagal Probacijos įstatymą yra kompetentingas subjektas spręsti tokio pobūdžio klausimus (kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo arba, nesant tam pagrindo, nesikreipti). Nesutikdamas su probacijos tarnybos priimtais sprendimais nuteistasis gali juos skųsti Probacijos įstatyme nustatyta tvarka (Probacijos įstatymo 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. M. prašymą dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų pakeitimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.