Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei ir Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. R., nukentėjusiajam S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) vyriausiasis patrulis 2009-11-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 513902 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., nes jis 2009-11-03 apie 15.53 val., Pylimo g. 18, Vilniuje, mokė vairuoti I. V., kuri persirikiuodama nedavė kelio važiuojančiam gretima juosta ta pačia rimtimi automobiliui Audi 100, v. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 p. reikalavimus (b. l. 8, 10).

Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-11-05 nutarimu Nr. F 513902 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. ir 127 str. 2 d., jam paskyrė administracinę nuobaudą – 110 Lt dydžio piniginę baudą (b. l. 4, 9).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas, neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Protokole A. R. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2009-11-03 apie 15.53 val., Pylimo g. 18, Vilniuje, mokė vairuoti I. V., kuri persirikiuodama nedavė kelio važiuojančiam gretima juosta ta pačia rimtimi automobiliui Audi 100, v. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais A. R. pažeidė KET 109 p. reikalavimus, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

KET 109 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuoja, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. M. parodė, kad pagal automobilių apgadinimo pobūdį, spręstina, kad iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą persirikiavo Peugeot 307 automobilis. Kadangi Audi 100 automobilis nepalaukė kol Peugeot 307 automobilis persirikiuos, todėl sukant buvo „nuplėštas“ bamperis. Pačio eismo įvykio nematė, į eismo įvykio vietą atvažiavo jau po eismo įvykio. Bamperis galutinai nebuvo nukritęs. Eismo įvykio vietos schemoje nėra nurodytas susidūrimas, nes eismo įvykio vietoje nebuvo jokių šukių. Pripažino, kad eismo įvykio vietos schema yra nubraižyta netiksliai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta I. V. parodė, kad pravažiavusi sankryžą ji iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą. Važiavo lėtai. Sankryžą pravažiavo pirmoje eismo juostoje, po to iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo nesustodama. Audi 100 automobilis, aplenkęs jos vairuojamą automobilį, per greitai suko ir „nunešė“ bamperį (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. Š. parodė, kad jis vairavo autobusą Nr. 53. Stovėjo Reformatų stotelėje. Per autobuso veidrodėlį atsitiktinai atsisukęs pamatė, kad mokamojo automobilio bamperis nukrito. Audi 100 automobilis ne iš karto sustojo, sustojo pavažiavęs apie 12-15 m., sustojus automobilio vairuotojas ilgai neišlipo. Audi 100 automobilis buvo jau antroje eismo juostoje. Nematė, ar buvo lenkimas iš kairės, ar dešinės pusės, tačiau matė, kad būtent Audi 100 „nuplėšė“ bamperį. Bamperis atsikabino ir nukrito į pirmą eismo juostą. Mokomasis automobilis iš karto po eismo įvykio sustojo. Priekyje jo vairuojamo autobuso kitų transporto priemonių nebuvo, jis stovėjo stotelėje ir išleidinėjo keleivius, gerai atsimena, kad priešpriešine eismo juosta važiavo troleibusas. Negirdėjo jokio Audi 100 automobilio slydimo garso, jis važiavo laisvai. Buvo paduotas skelbimas, kuriame buvo ieškoma asmenų, mačiusį minėtą eismo įvykį. Kadangi jis eismo įvykį matė, todėl atsiliepė į skelbimą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pagal ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, (...).

Teismas pabrėžia, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. atsirasti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Vadovaujantis ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamoje byloje esantys 2009-11-03 I. V. (b. l. 12), A. R. (b. l. 13) ir S. L. paaiškinimai Vilniaus AVPK KPV (b. l. 17), 2009-11-03 Eismo įvykio vietos schema (b. l. 10, 11), 2009-11-03 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 14) bei fotonuotraukos (b. l. 15-16) yra įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir užfiksuoti įrodymai. Tai duomenys, kurie priskirtini prie pirminių įrodymų.

Prie antrinių įrodymų yra priskiriamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ATPK 256 str., protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas. ATPK 259 ir 260 str. numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Visa tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 str. numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas.

Teismas pastebi, kad teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu teisės pažeidimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pirminio šaltinio – pareigūnų teiginių – išraiška. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Protokole nurodytos aplinkybės neprieštarauja 2009-11-03 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nustatytoms aplinkybėms, tačiau jų tarpusavio vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios. Taip pat pabrėžia ir tai, kad Protokolas vien dėl to, kad informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, kad jis apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04).

Remiantis LR ATPK 280 str. 2 p., ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: Protokolą, Eismo įvykio vietos schemą, I. V., A. R. ir nukentėjusiojo S. L. paaiškinimus Vilniaus AVPK KPV, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, fotonuotraukas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdyje, daro išvadą, kad Vilniaus AVPK KPV turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, neįvertinti visi įrodymai, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas priimant Nutarimą, t. y. nebuvo apklaustas kaip liudytojas eismo įvykį matęs autobuso vairuotojas E. Š. ir neįvertinti jo parodymai, nepateiktos Peugeot 307 automobilio fotonuotraukos, dėl to teismas negali palyginti ir įvertinti eismo įvykyje abiejų dalyvavusių automobilių apgadinimo pobūdžio, esant netiksliai eismo įvykio vietos schemai (šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas), teismas neturi galimybių nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, kuris leistų daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. pažeidė KET 109 p. reikalavimus ir šis pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Be kita ko, teismas nustatė tarpusavio prieštaravimus tarp įrodymų, surinktų institucijos, priėmusios Nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų, t. y. neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, kad A. R. pažeidė KET reikalavimus, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą APK 127 str. 2 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės kliudo bylą nagrinėti teisme, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla grąžintina Vilniaus AVPK KVV tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutarė:

A. R. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2009-11-05 nutarimą Nr. F 513902, kuriuo A. R., vadovaujantis ATPK 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. ir 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 110 Lt dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.