Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2014 m. balandžio 21 d. 15.55 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubischi Lancer“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tą daryti saugu ir kliudė gale stovinčią transporto priemonę. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tuo A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. parodė, kad įvykis įvyko per Velykas, tai galėjo būti 2014 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val. Nurodytu metu atvyko pas pažįstamą, kuris gyvena name Nr. 15, dėl mašinos pardavimo. Iš jo atbulas važiavo ir pajuto atsitrenkimą. Manė, kad kažkokia kliūtis ar plyta, nes ten buvo kelias duobėtas. Jis nepagalvojo, kad į mašiną atsitrenkė. Jis iš automobilio nebuvo išlipęs. Jis nusprendė, kad tai negalėjo būti atsimušimas į automobilį, nes per veidrodėlius pažiūrėjo, todėl apsisuko tame kieme ir išvažiavo. Kitą dieną atvažiavo policija. Po įvykio, prieš policijos pareigūnams apžiūrint mašiną, jis net nematė, kad automobilis yra apgadintas. Kai atvažiavo policija, tik tada ir sužinojo apie eismo įvykį. Jei būtų žinojęs, būtų policijai pranešęs. Automobilio apgadinimai nebuvo prieš įvykį, todėl jis mano, kad automobilio apgadinimai atsirado važiuojant atbuline eiga tame kieme. Policija apžiūrėjo jo automobilį ir truputį rado spalvos nuo nukentėjusiojo automobilio. Jo automobilis buvo nedraustas, todėl ir norėjo jį parduoti. Po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, kalbėjo su juo, atsiprašė, kad taip įvyko. Dėl žalos atlyginimo nesitarė, nes paliko draudimui spręsti.

Nukentėjusysis D. L. parodė, kad automobilio Opel ASTRA savininkas yra V. L., o jis šio automobilio valdytojas. Įvykis galėjo būti 2014 m. balandžio 21 d. apie 16.00 val. Grįžęs iš darbo valgė ir išgirdo skambutį į duris. Jas atidarius, pamatė kaimynę, kuri pranešė, kad automobilis atsitrenkė į jo automobilį ir davė to automobilio valstybinį numerį. Jis nuėjo iki savo automobilio ir pamatė, kad automobilio sparnas rimtai įlenktas. Šių automobilio apgadinimų iki eismo įvykio nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo atsiprašė, o žalos atlyginimo klausimą paliko spręsti draudimui.

Liudytoja V. K. parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val. Tą dieną ji džiovė skalbinius balkone ir išgirdo kažkokį garsą. Ji pakėlė akis ir pamatė, kaip šalia dvi mašinos stovėjo ir po to viena išvažiavo. Kadangi žinojo, kieno yra stovinti mašina, pasižiūrėjo numerį, nuėjo ir pasakė kaimynui. Ji paties smūgio, kontakto nematė, tačiau išgirdo garsą, kuris atkreipė jos dėmesį. Prie automobilių nebuvo žmonių, išlipę iš automobilio niekas nebuvo. Tada tas automobilis iš paties įvykio negreitai išvažiavo.

Liudytoja Judita Pocienė parodė, kad gavo iš budėtojo pranešimą, kad yra apgadintas automobilis ASTRA, bei iš įvykio vietos pasišalino kitas automobilis. Atvykus į įvykio vietą, pagal duomenų bazę susirado pagal valstybinį numerį pasišalinusį automobilį, kurį nurodė liudytoja. Liudytoja minėjo, kad matė pro savo balkoną, kaip kliudė automobilis, nurodė markę, valstybinį numerį. Be to, nurodė, kad pasišalinusio automobilio vairuotojas po susidūrimo nebuvo išlipęs. Su A. V. jie kitą dieną bendravo, kai jis buvo atvykęs į policijos komisariatą parašyti paaiškinimą. A. V. automobilį nufotografavo kolega. A. V. nurodė, kad nepajuto, kad būtų kliudęs, todėl nuvažiavo.

Iš 2014-04-21 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad susidūrimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai kiemas. (b.l. 5)

Iš 2014-04-21 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: dešinės pusės galinis sparnas (arka), dešinės pusės galinės durelės (b.l. 6)

Iš 2014-04-22 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui M. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas (b.l. 7)

Iš A. V. paaiškinimo matyti, kad 2014-04-21 apie 15.45 val. vairavo tėvui priklausantį automobilį M. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis nedraustas. Minėtu laiku atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą. Pakalbėjęs, važiavo atbuline eiga ir juto lyg būtų užvažiavęs ant akmens. Jis pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ir matė daug stovinčių automobilių, bet pagalvojo, kad automobilio nekliudė ir išvažiavo iš minėto namo kiemo. 2014-04-22 apie 11.30 val. pas jį atvyko policijos pareigūnai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)kieme, jo automobilis kliudė kitą automobilį. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (b.l. 8)

Iš V. K. paaiškinimo matyti, kad 2014-04-21 apie 15.45 val. žiūrėdamas pro savo buto langą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai pamatė, kaip jo kaimyno automobilį Opel Astra kliudė kitas automobilis Mitsubishi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdamas įdaužė į automobilį Opel Astrą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis po įvykio išvažiavo iš kiemo. (b.l. 9)

Iš 2014-04-21 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulės Juditos Pocienės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. balandžio 21 d. apie 15.55 val., dirbant kartu su specialistu E. Kiaušiniu gavo iš Šiaulių A VPK OVS pranešimą Roik: O 114000202626, kad Šiauliuose (duomenys neskelbtini) namu yra eismo įvykis, kuriame buvo apgadintas stovintis automobilis OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu į juos kreipėsi OPEL automobilio savininko sūnus D. L. gim. (duomenys neskelbtini) D. L. paaiškino, kad jam būnant namie atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini), V. K. ir pasakė, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis MlTSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino. V. K. pasakė kas vairavo minėtą automobilį vyras ar moteris, nepamatė. Jiems apžiūrėjus automobilį matėsi apgadinti: dešinės pusės galinis sparnas (arka), dešinės pusės galinės durelės, taip pat matėsi žalios spalvos dažų likučiai ant OPEL automobilio. (b.l. 11)

Iš 2014-04-22 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulės Juditos Pocienės tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 19 val. 00 min. kreipėsi A. V. gim. 1961-01-02, dėl eismo įvykio įvykusio 2014-04-21 dieną. Jis aiškino, kad pas jį apie 11.30 val., buvo atvykęs policijos pareigūnų ekipažas ir pasakė, kad jo tėvui priklausančiu automobiliu MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas eismo įvykis, iš kurio buvo pasišalinta nepranešus policijai. A. V. patikslino, kad jis apie 15.45 val., buvo atvažiavęs adresu Gegužių g. 15 pas draugą ir važiuodamas atbuline eiga pajuto lyg būtų užvažiavęs ant akmens, pažiūrėjęs per veidrodėlius, matė daug stovinčių automobilių, tačiau nepagalvojo, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemone ir išvažiavo iš minėto kiemo namo. (b.l. 12)

Iš fotonuotraukų, esančių kompaktiniame diske matyti, kad buvo nufotografuoti automobiliai MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukos Nr. P4210064 matyti automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno sugadinimai, įlenkimai 55 cm. - 69 cm. aukštyje. Iš fotonuotraukos Nr. P4210065 matyti ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno mėlynos spalvos dažų žymės 67 cm – 70 cm. aukštyje. Iš fotonuotraukos Nr. P4220107 matyti automobilio MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės dalies sugadinimai 55 cm. – 70 cm. aukštyje.

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, be pačio A. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu, įrodyta nukentėjusiojo D. L. bei liudytojų V. K. ir Juditos Pocienės parodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. bei nukentėjusysis D. L. parodė, kad jų automobiliai iki eismo įvykio nebuvo apgadinti, o atsiradę apgadinimai galėjo atsirasti po eismo įvykio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. parodė, kad įvykio dieną buvo atvykęs pas draugą ir pastatė automobilį Gegužių g. 15 namo kieme. Liudytoja V. K. nurodė, kad džiaustant drabužius balkone išgirdo smūgį ir pamatė, kad automobilis „Mitsubischi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra prisilietęs prie automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paties smūgio liudytoja nematė. Liudytoja Judita Pocienė parodė, kad buvo apklaususi liudytoją V. K., kuri nurodė, kad matė automobilį, kuris apgadino kitą automobilį. Be teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų, A. V. kaltę patvirtina ir 2014-04-21 eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, bei fotonuotraukos ir kurių matyti, kad buvo nufotografuoti automobiliai MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukos Nr. P4210064 matyti automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno sugadinimai, įlenkimai 55 cm. - 69 cm. aukštyje. Iš fotonuotraukos Nr. P4210065 matyti ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno mėlynos spalvos dažų žymės 67 cm – 70 cm. aukštyje. Iš fotonuotraukos Nr. P4220107 matyti automobilio MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės dalies sugadinimai 55 cm. – 70 cm. aukštyje. Iš administracinėje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad A. V. padaryti veiksmai lėmė nukentėjusiojo D. L. automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad A. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nematė į ką atsitrenkė, nes manė, kad yra kažkokia kliūtis ar plyta, nes ten buvo kelias duobėtas, todėl nepagalvojo, kad į mašiną atsitrenkė, nes žiūrėjo per veidrodėlius. Šios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi yra paneigtos byloje esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Nors iš fotonuotraukų Nr. P4210068 ir Nr. P4210069 matyti, kad šalia automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galo kelio danga yra duobėta, tačiau pats A. V. nurodė, kad apsisukant juto smūgį, todėl nurodyta aplinkybė dėl užvažiavusios plytos prieštarauja patiems parodymams dėl smūgio. Kadangi A. V. apsisukant juto smūgį, jis privalėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, o vairuotojas pagal KET 231 punkto reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų: apžiūrėtų foto nuotraukų matyti, kad buvo nufotografuoti automobiliai MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukos Nr. P4210064 matyti automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno sugadinimai, įlenkimai 55 cm. - 69 cm. aukštyje. Iš fotonuotraukos Nr. P4210065 matyti ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno mėlynos spalvos dažų žymės 67 cm – 70 cm. aukštyje. Iš fotonuotraukos Nr. P4220107 matyti automobilio MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės dalies sugadinimai 55 cm. – 70 cm. aukštyje. Iš šių nustatytų apgadinimų matyti, kad smūgis buvo stiprus, ko pasėkoje atsirado Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio sparno įlenkimai. Be to, iš A. V. paaiškinimo matyti, kad jo vairuojamas automobilis MITSUBISHI LANCER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nedraustas. A. V. parodymai, kad jis nesuvokė, kad atsimušė į automobilį vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi, jis matė gale stovinčius automobilius, todėl pajutęs smūgį, turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje. Be to, liudytojos V. K. dėmesį, būnant balkone, atkreipė būtent išgirstas smūgis, kas patvirtina, kad liudytojai nesant įvykio vietoje, smūgis buvo pakankamai didelis, nes jį išgirdo liudytoja V. K., todėl A. V. suvokė, padaręs eismo įvykį, tačiau vairuodamas nedraustą transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo A. V. tyčinius veiksmus pasišalinant iš eismo įvykio vietos, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad A. V. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, todėl pasišalino iš jo, tačiau šie jo parodymais yra paneigti byloje ištirtais įrodymais, todėl jo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių nelengvina jo atsakomybės.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – A. V. praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, baustas administracine tvarka už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, baustumai neišnykę, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido. Įvertinus visa tai, vadovaujantis nuobaudos skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje, bei protingumo ir teisingumo kriterijais, manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. V. paskyrus administracines nuobaudas, jas subendrinus vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuostatomis.

Pagal LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Kadangi A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų) dydžio baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 3200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą A. V. skirti 3200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.