- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1598-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14786-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-291-1102/2022 (Nr. e2-1003-981/2021), kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino šalių D. G. (buvusi pavardė S.) ir M. S. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. G. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) įsiteisėjusios teismo nutarties nuo 2022 m. liepos 12 d. geruoju nevykdo ir iki šiol neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui P. S..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad pagal Taikos sutartį šalių vaikų P. S., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju, ir dukters E. S., kurios gyvenamoji vieta nustatyta su suinteresuotu asmeniu, naudai buvo priteistas vienodo dydžio išlaikymas, šalys iki dukters pilnametystės viena kitai mokėjimų neatliko, prievolės mokėti išlaikymą buvo įskaitomos. Taigi už laikotarpį iki dukters pilnametystės išlaikymo prievolė yra visiškai įvykdyta. Po Taikos sutarties patvirtinimo šalių nepilnametis sūnus kurį laiką gyveno su pareiškėju, tačiau palaipsniui vis daugiau laiko praleisdavo pas mamą, kol galiausiai visiškai atsisakė grįžti pas tėvą. 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d. sūnus faktiškai nuolat gyveno su motina ir buvo visiškai jos išlaikomas. Valstybės mokama išmoka vaikui (Vaiko pinigai) ir toliau buvo pervedama į pareiškėjo banko sąskaitą. Šios išmokos pareiškėjas nei vaikui, nei vaiko motinai nepervesdavo, su vaiku tuo laikotarpiu nebendravo ir tiesiogiai jo poreikiams gaunamos išmokos išleisti negalėjo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, 2023 m. birželio 14 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu nepilnamečio vaiko P. S. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (civilinė byla Nr. e2-785-466/2024). Aplinkybę, kad sūnus nuo 2022 m. spalio mėnesio faktiškai gyveno pas mamą, pats pareiškėjas patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, šią aplinkybę specialistams nurodė ir vaikas. Kadangi pareiškėjas išlaikymo neteikė, valstybės mokamų Vaiko pinigų nei vaikui, nei vaiko mamai nepervedė, už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d. (8 mėnesiai ir 13 dienų) yra susidaręs pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas, kuris, skaičiuojant pagal šalių sutartą išlaikymo dydį (300 Eur per mėn.) sudaro 2 530 Eur (300 x 8 + 130); pareiškėjo prievolės grąžinti Vaiko pinigus už laikotarpį, kai vaikas su juo negyveno ir pareiškėjas vaiko poreikių netenkino, dydis sudaro 756 Eur (3 x 80,50 + 6 x 85,75). Taigi pareiškėjo įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui, susijęs su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėmis, yra net didesnis nei hipotetiškai galėtų būti maksimalus suinteresuoto asmens įsiskolinimas pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuotas asmuo nėra įvykdžiusi pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. S.. Pareiškėjas teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo piktnaudžiauja teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi sustabdyta ši civilinė byla Nr. e2VP-12274-1102/2024 iki kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas (nutartis) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad iš suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-785-466/2024, pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. S., kuriame ieškovė prašo: 1) pakeisti Taikos sutarties 2 punktą, nustatant, kad nepilnamečio sūnaus P. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. G., jos gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti Taikos sutarties 5 punktą, nustatant, kad M. S. nuo ieškinio pateikimo dienos moka nepilnamečio sūnaus P. S. išlaikymui moka 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo M. S. sūnaus P. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 6 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį. Nuo nurodytos bylos baigties priklauso pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šioje byloje nurodomų aplinkybių vertinimas, atitinkamai ir pagrindo išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą buvimas/nebuvimas. Taigi, kol nėra išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-785-466/2024, nėra galimybės nagrinėti šios civilinės bylos, nes nurodytoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas turės esminę reikšmę šios bylos nagrinėjimui. Todėl, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ši byla stabdytina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas M. S. skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai (2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ (Teismų praktika Nr. 53)). Atitinkamai, civilinėje byloje Nr. e2VP-12274-1102/2024, nagrinėtinas klausimas susijęs ieškovės, vaiko motinos, įsipareigojimu teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui P. S., o civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024, nagrinėjamas klausimas – su ieškovės reikalavimo teise į atsakovą. Įvertinus aplinkybę, jog civilinėse bylose Nr. e2VP-12274-1102/2024 ir Nr. e2-785-466/2024 kreditoriaus ir skolininko santykiai yra susiklostę tarp skirtingų asmenų, manytina, jog galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024, neturi ir neturės jokios reikšmės civilinės bylos Nr. e2VP-12274-1102/2024 nagrinėjimui, byloje nurodomų aplinkybių vertinimui bei pagrindo išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą buvimui/nebuvimui, nes tai išskirtinai susiję vien tik su motinos prievole išlaikyti savo sūnų P. S.. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024, jeigu ir bus priimtas nepalankus sprendimas M. S., tai jam ir sukels atitinkamas teisines pasekmes, kurios neturi jokio tiesioginio, ar netiesioginio ryšio su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Taigi, nėra CPK 163 str. 1 d. 3 p. nurodyto pagrindo, įpareigojančio teismą sustabdyti bylą.
6.2. Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą būtų sudarytos sąlygos D. G. toliau neteikti šalių nepilnamečiui sūnui P. S. išlaikymo, taip pažeidžiant šalių nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai perkeliant didesnę naštą išlaikyti sūnų – tėvui M. S.. Teismas tokiu procesiniu elgesiu neteisėtai atėmė iš vaiko P. S. teisę gauti kasdieninį išlaikymą iš motinos D. G. neribotam laikui, nes dar nėra aišku kada bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-785-466/2024 ir įsiteisės joje sprendimas, kuris neturi nieko bendro su nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimais.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog šalių nepilnametis vaikas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d. laikinai gyveno su motina D. G.; D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-785-466/2024), kuriuo ieškovė prašė, be kita ko, pritiesti iš pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį. Pareiškėjas net neginčija, kad šiuo laikotarpiu vaiką visiškai išlaikė mama, o pareiškėjas ne tik nemokėjo išlaikymo skyrium gyvenančiam sūnui, bet net neperdavė į pareiškėjo sąskaitą valstybės mokamų Vaiko pinigų nei pačiam vaikui, nei vaiko motinai. Nepaisant to, pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą ir siekia išsiieškoti iš vaiko mamos priteistą išlaikymą net už tą laikotarpį, kai vaikas gyveno su mama ir buvo visiškai jos išlaikomas. Toks procesinis elgesys yra akivaizdus bandymas piktnaudžiauti teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.).
10. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2VP-12274-1102/2024, nagrinėtinas klausimas susijęs ieškovės, vaiko motinos, įsipareigojimu teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui P. S., o civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024, nagrinėjamas klausimas – su ieškovės reikalavimo teise į atsakovą; kadangi civilinėse bylose Nr. e2VP-12274-1102/2024 ir Nr. e2-785-466/2024 kreditoriaus ir skolininko santykiai yra susiklostę tarp skirtingų asmenų, galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024 neturės jokios reikšmės civilinės bylos Nr. e2VP-12274-1102/2024 nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
12. Taigi, atsižvelgiant į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nors abiejose bylose (Nr. e2-785-466/2024 ir Nr. e2VP-12274-1102/2024) materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, tačiau procesines teises įgyvendina jo tėvai, todėl negalima teigti, kad abi šios bylos yra tarp skirtingų šalių.
13. Pažymėtina, kad abiejose bylose iš esmės yra kilęs ginčas kas turi teikti šalių sūnui išlaikymą ir kieno naudai turi būti priteistas ar išieškotas išlaikymo įsiskolinimas.
14. M. S. pateikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje Nr. e2VP-12274-1102/2024, nurodė, kad D. G. (buvusi pavardė S.) nuo 2022 m. liepos 12 d. geruoju nevyko ir iki šiol neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui P. S..
15. D. G. tiek šioje byloje, tiek pateikdama ieškinį byloje Nr. e2-785-466/2024 nurodo, kad nors sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, sūnus laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d. laikinai gyveno su motina D. G. ir būtent motina išlaikė sūnų, o M. S. ne tik neteikė išlaikymo, bet ir gaudavo valstybės mokamus Vaiko pinigus, todėl D. G. ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti iš M. S. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 6 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį.
16. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šalys nesutaria kas jų sūnui turėjo teikti išlaikymą bent jau laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 18 d., t. y. M. S. nurodo, jog išlaikymą turėjo teikti D. G., o D. G., nurodo, kad išlaikymą turėjo teikti M. S..
17. Kadangi šiuo atveju iš esmės dėl to paties ginčo yra užvestos dvi bylos (Nr. e2-785-466/2024 ir Nr. e2VP-12274-1102/2024), siekiant išvengti, kad tose bylose tuo pačiu metu nebūtų priimti vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, yra pagrindas vieną iš tų bylų sustabdyti, kol nebus priimtas sprendimas kitoje byloje.
18. Atsižvelgiant į abiejų bylų pobūdį, darytina išvada, jog šalių sūnaus išlaikymo aplinkybės, tuo metu, kai jis gyveno su motina, bus išsiaiškintos būtent byloje Nr. e2-785-466/2024.
19. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, remdamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė civilinę bylą Nr. e2VP-12274-1102/2024 iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-785-466/2024.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.