Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Z. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu iš esmės kaltu neprisipažino, ir patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 161-164 b. l.), papildomai paaiškino, kad nuo 2020 m. rudens teisme prasidėjus jo ir žmonos V. R. skyrybų procesui, jis išsinuomojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir išsikėlė ten gyventi. Kadangi nuomojamą sodybą, kurioje jis gyveno, savininkas pardavė, todėl nebeturėdamas kur gyventi, 2021-04-21 informavo savo žmoną V. R., kad 2021-04-22 grįš gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso jiems abiem. Minėtas butas ir patekimas į jį yra pritaikytas gyventi jam, kaip neįgaliam asmeniui, judančiam neįgaliojo vežimėliu. Be to, šiame bute jo kambarys yra atskiras, užrakinamas. Jis su žmona bendrai naudojosi virtuve, vonia ir tualetu. V. R., išgirdusi žinią apie jo sugrįžimą atgal į jų bendrą butą, pasakė, kad jis negrįžtų, nes ši jo nelaukia ir neįsileis į butą. Jis pasisamdė transporto priemonę, kuria 2021-04-22 iš (duomenys neskelbtini) parsivežė šaldytuvą, spintą, lovą, skalbimo mašiną, dujinę viryklę, rūbus. Grįžus į (duomenys neskelbtini), neįgaliojo vežimėliu privažiavus prie savo buto durų, tuo metu iš buto išėjo žmona, kuri pasakė „tu, brude, čia grįžai“, užtrenkė duris, iš vidaus užrakino abi durų spynas, dėl ko jam nepavyko įeiti vidun. Jis kelis kartus beldė, trenkė į duris, garsiai šaukė, bet V. R. buto durų neatidarė. Tuomet paskambino į policiją ir išsikvietė pareigūnus. Atvykusiems dviem uniformuotiems pareigūnams – vyrui ir moteriai paaiškino, kad jo su daiktais į butą neįsileidžia žmona V. R., kuri iš pradžių taip pat neatidariusi atvykusiems policijos pareigūnams buto durų, vėliau pasikalbėti į butą įsileido policininką, o policininkė liko namo koridoriuje. Pareigūnams pasakius, kad savo automobilyje turi metalinį laužtuvą, kuriuo išlauš buto duris, o šiems atsakius, jog jis su savo turtu gali daryti ką nori, jis neįgaliojo vežimėliu nuvažiavo pasiimti minėtą laužtuvą. Vyrai, parvežę jo daiktus, baldus, vis dar laukė, sėdėjo mašinoje, stovinčioje kieme. Pasiėmęs laužtuvą, sugrįžo prie savo buto durų ir tuomet pamatė ateinančius žmonos seserį Z. J., o jai iš paskos pastarosios vyrą A. J., kurie su juo nepasisveikino, nes jo ir pastarųjų tarpusavio santykiai pašlijo prasidėjus jo ir V. R. skyrybų procesui. Policininkei paklausus Z. J. kur ši eina, pastaroji atsakė, kad pas seserį, kuri prašė pagalbos. V. R. Z. J. ir policijos pareigūnę įsileido į butą. Jis ir A. J. liko laiptinės koridoriuje. Neįgaliojo vežimėliu privažiavęs prie buto durų, į jas keletą kartų sudavė laužtuvu, sakydamas, kad jas išlauš. A. J., kuris sakė neleisiąs laužti buto durų, nutvėrė jį už kairės rankos, apsuko neįgaliojo vežimėlį ir kibo jam į krūtinę, sakydamas, kad nelįstų į butą, kur jo niekas nelaukia. Jis A. J. negrasino ir neketino šio mušti, bet liepė nesikišti į jo šeimos reikalus. A. J. abiem rankomis griebė už laužtuvo. Jis susinervinęs sudavė A. J. dešinėje rankoje laikytu laužtuvu į alkūnę. O jiems besistumdant ir A. J. mėginant iš jo rankų išsukti laužtuvą, tuo metu išbėgo kaimynas, kuris pasakė „kodėl, tėvai, lendi prie neįgaliojo“. Tvirtina, kad A. J. pats galėjo užsigauti, susižaloti sau smakrą, kai mėgino iš jo rankų išsukti laužtuvą. Be to, A. J., beplėšdamas jam iš rankų laužtuvą, supjaustė jam rankų delnus, laužtuvu trenkė per laiptinės koridoriuje pastatytą jo skalbimo mašiną, taip išlauždamas skalbimo miltelių stalčių, kurią kaip ir kitus parvežtus daiktus buvo pradėję nešti į laiptinės koridorių ir prie buto durų statyti juos parvežę bei tebelaukiantys vyrai, kuriems papildomai sumokėjo už laukimą ir daiktų sunešimą. Policijos pareigūnams nusprendus, kad jis gali patekti į savo butą, žmona V. R. atidarė duris ir įleido jį vidun, tie patys vyrai sunešė jo baldus ir daiktus į butą. A. J., kuris nesugyvena su visa savo gimine, minėjo, kad jį „paskandins skolose“.

Nukentėjusysis A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, bet jo žmonai Z. J. paskambinusi jos sesuo V. R. paprašė pas ją atvažiuoti, nes pastarosios vyras Z. R. daužo buto duris ir veržiasi vidun. Jis su žmona Z. J. nuvažiavo pas V. R.. Kieme matė stovinčią transporto priemonę su baldais. Žmona ėjo pirmoji, jis jai iš paskos. Žmona pirmoji užėjo į V. R. butą, įleista policijos pareigūno, kuris prieš tai pasiteiravo kas yra jo žmona V. R.. Jis liko laiptinės koridoriuje. Z. R. nieko nelaukęs trenkė jam metaliniu laužtuvu. Jis paėjęs kelis žingsnius atsisuko ir pamatė, kad Z. R. privažiavęs neįgaliojo vežimėliu, iškėlęs rankoje laužtuvą ir tikriausiai būtų jam trenkęs, bet jis nieko nelaukęs abiem rankom griebė už laužtuvo, kurio Z. R. nenorėjo paleisti, dėl ko besigrumdamas jis vos neišvertė pastarojo iš minėto vežimėlio, ir išplėšė jį iš Z. R. rankų. Jam kliuvo į alkūnę ir barzdą, dėl ko skaudėjo, o smakras buvo mėlynas. Tvirtina, kad jis nebuvo suėmęs Z. R. už rūbų krūtinės srityje. Atėmus laužtuvą, policininkė išėjo iš buto. Dėl sumušimų kitą dieną kreipėsi į medikus. Kai Z. R. jam sudavė smūgius niekas nematė. Mano, kad Z. R., lauždamas buto duris, elgėsi neteisėtai. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų priteisimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2021-04-22, apie 15 val., jis kartu su savo žmona Z. J. atvyko pas V. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). V. R., paskambinusi jo žmonai, paprašė pagalbos, nes pastarosios vyras Z. R. tranko buto duris, braunasi į jos kambarį, o ši pastarojo bijo. Įėjus į namą, kuriame gyveno V. R., žmona ėjo pirma, o jis iš paskos. Tik įėjus į koridorių jis pamatė koridoriuje su neįgaliojo vežimėliu Z. R., kuris jam vieną kartą metaliniu strypu sudavė į kairės rankos alkūnę. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo, o suduotoje vietoje liko mėlynė. Jis Z. R., sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, nieko nesakė, nes šis yra konfliktiškas žmogus. Su žmona toliau ėjo koridoriumi link V. R. buto durų. Kuomet jis su žmona ėjo link V. R. buto, Z. R. privažiavo prie jo ir dar kartą strypu trenkė jam į smakrą. Po suduoto smūgio jam skaudėjo ir suduotoje vietoje liko mėlynė. Antro jam suduoto smūgio žmona nematė, nes jau buvo įėjusi į sesers V. R. butą. Po antrojo smūgio jis čiupo Z. R. laikomą metalinį strypą ir jį ištraukė iš pastarojo rankų. Tuo metu iš buto į koridorių išėjo pareigūnė ir iš jo paėmė strypą. Vėliau jis matė, kad strypas yra paliktas koridoriuje, todėl jį perdavė V. R.. Įėjus į butą paaiškėjo, kad policijos pareigūnus iškvietė Z. R., kadangi žmona jo neįsileido į butą. Rašyti pareiškimo įvykio vietoje jam niekas nesiūlė, o jis ir nereikalavo, nors kiek atsimena policijos pareigūnams minėjo, kad strypu jam Z. R. sudavė į alkūnę ir smakrą. Kai pareigūnai išėjo iš buto ir ruošėsi išvažiuoti, tuomet jis taip pat išvažiavo namo, o jo žmona pasiliko pas seserį. 2021-04-23, ryte atsikėlęs pamatė, kad suduotuose vietose yra mėlynės, todėl nusprendė parašyti pareiškimą. 2021-04-23, ryte, kartu su policijos pareigūnais nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, bet dėl darbo gausos jo niekas neapžiūrėjo. Tos pačios dienos popietę, jau po pareiškimo parašymo, nuvažiavo pakartotinai ir gydytojai jį apžiūrėjo, išleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau į medikus nesikreipė (b. l. 2, 34-38).

Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje nukentėjusysis A. J. su įtariamuoju Z. R., kiekvienas patvirtino savo parodymus, todėl kilusių abejonių ir prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymų dėl tyčinių veiksmų, pasireiškusių tiesioginių smūgių sudavimu į kairės rankos alkūnę ir veidą, pašalinti nepavyko. Šio procesinio veiksmo metu A. J. tvirtino, kad laiptinės koridoriuje Z. R., sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, jam, einančiam link pastarojo buto, laužtuvu sudavė vieną kartą į kairę ranką, o po to atsisukęs ir pamatęs Z. R., sekantį jį iš paskos bei užsimojusį laužtuvu jo pusėn, nieko nelaukdamas stvėrė už laužtuvo. Grumtynių metu bandant atimti laužtuvą pajuto skausmą smakre, todėl mano, jog jam buvo suduota tyčia. Tačiau Z. R. nurodė priešingas aplinkybes, kad A. J. sudavė vieną kartą į ranką tuomet, kai šis jam neleido turimu laužtuvu laužti savo buto durų ir patekti vidun, o smakrą A. J. susižalojo pats elgdamasis neatsargiai, kai rankomis suėmęs už laužtuvo grumtynių metu bandė jį sukamuoju judesiu atimti iš jo, o tuomet pats sau pataikė į smakrą (1 t., 55-58 b. l.).