Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-814-417-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-09-09Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
1A-814-417-2014
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00311-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-814-417/2014

Teisėja D. Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00311-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.6.3; 1.2.4.8; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Zigmo Pociaus ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,gynėjai K. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. paskiriant viešuosius darbus devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant jį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014-04-21 iki 2014-04-22, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. balandžio 20 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto metu su savo šeimos nare sugyventine J. V. užsimojo jai suduoti smūgius kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusioji užsidengė veidą rankomis ir smūgiai kliuvo į rankas. Po to, suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, ją smaugė bei J. V. nubėgus į koridorių, ją pasivijo ir pastūmęs parvertė ant grindų, o nukentėjusiajai bandant atsistoti tyčia sudavė kumščiu pastarajai ne mažiau kaip du kartus į veidą ir suėmęs už kaklo smaugė. Nukentėjusiajai iš namų išbėgus į namo laiptinę, ją pasivijęs pastūmė, dėl to ši nukrito ant grindų ir užsimojo kumščiais suduoti smūgius į veidą, tačiau nukentėjusioji užsidengė rankomis, dėl to smūgiai buvo suduoti į rankas. Vėliau suėmęs pastarąją už plaukų juos tampė. Tokiais veiksmais A. G. padarė nukentėjusiajai šiuos sužalojimus: veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimą ir poodines kraujosruvas ant kairio paakio, kairio skruosto-žando ir odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas ant kairio peties, kairio žasto, kairio dilbio, tai sukėlė J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, kad teismas, priimdamas šį nuosprendį, neatsižvelgė į visas, jo manymu, svarbias aplinkybes. Nurodo, kad kartu su nukentėjusia sugyventine J. V. gyvena jau 18 metų ir augina 4 vaikus. Per visus gyvenimo metus šeimoje jokių konfliktų ir smurto nebuvo, tai galėtų paliudyti ir kaimynai bei seniūnijos darbuotojai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šeima nelaikoma konfliktiška ir nėra rizikingų šeimų įskaitoje. Apeliantas pabrėžia, kad yra susitaikęs su nukentėjusiąja – ji šiam atleido, teismui buvo pateiktas tai liudijantis sugyventinės prašymas dėl susitaikymo, todėl nesupranta, kodėl teismas šio susitaikymo pagrindu nenutraukia baudžiamosios bylos. Nurodo, kad yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau niekada už smurtavimą.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Be to, pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 str. nuostatų.

Nuteistasis A. G. teigia, jog jis kaltu prisipažįsta, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido ir jokių priekaištų neturi, byloje yra tai patvirtinantis nukentėjusiosios prašymas, per visus gyvenimo metus šeimoje daugiau jokių konfliktų ir smurto nėra buvę, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Spręsdamas BK 38 straipsnio taikymo A. G. klausimą, apygardos teismas vertina, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, pretenzijų dėl žalos nukentėjusioji nepareiškė, jie susitaikė. Taigi byloje nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 1-3 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tačiau liko nenustatyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-550/2005). Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo padarymui, į tai, kad ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą būnant neblaiviam, į byloje esančią charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad nuteistasis niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, ir mano, kad šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Zigmas PociusStasys Valužis