- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-503/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- V. R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
dalyvaujant: ieškovei V. R. L. ir jos atstovams adv. Elenai Šajaukaitei ir adv. Tomui Veščiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje Nr. 2-511-56/2008 pagal ieškovės V. R. L. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo atsisakyta pripažinti V. R. L. advokate.
Ieškovė V. R. L. 2007 m. spalio 17 d. ieškiniu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, prašė: 1) panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dėl atsisakymo pripažinti V. R. L. advokate; 2) įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti V. R. L. į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydama įrašyti ją į praktikuojančių advokatų sąrašą. Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atsisakė ieškovę pripažinti advokate. Priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas jį išnagrinėjo kitu požiūriu, tai yra ne dėl įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą, bet dėl pripažinimo advokate, dėl ko ieškovė į atsakovą nesikreipė. Ji nuo 1996 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 61 buvo įrašyta į advokatų sąrašą. Iš šio sąrašo išbraukta nebuvo ir iki šiol yra advokatė. Ieškovės įsitikinimu, jai taip pat buvo sutrukdyta prieš minėto klausimo svarstymą pateikti papildomus dokumentus. Apie prašymo svarstymą ieškovei buvo pranešta tik 2007 m. rugsėjo 19 d., tai yra likus vos dienai iki prašymo nagrinėjimo dienos. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo sprendime nurodyti motyvai dėl vienpakopės įrašymo į advokatus tvarkos, dėl advokato egzamino, dėl ieškovės reputacijos neatitinka faktinių aplinkybių bei Advokatūros įstatymo nuostatų. Ieškovės pareiškimo tekstas ir konkrečios aplinkybės leidžia suprasti ieškovės valią siekti leidimo atnaujinti advokatės praktiką, bet ne būti pripažintai advokate. Atsakovas turėjo vadovautis Advokatūros įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašus tvarką (Įstatymo 18 str.) ir priimti sprendimą vertindamas ieškovės tinkamumą verstis advokato praktika tik šių nuostatų požiūriu, o ne svarstyti ieškovės priėmimo į advokatus klausimo.
Ieškovės įsitikinimu, Advokatūros įstatymas advokato egzamino reikalavimą nustato pripažįstant asmenį advokatu (Įstatymo 7 str.), bet ne įrašant jį į praktikuojančių advokatų sąrašą. Įstatymas nenumato, kad advokatas turi laikyti egzaminą pakartotinai, jeigu jis jau buvo išlaikytas anksčiau. Ieškovė 1996 m. yra išlaikiusi advokato egzaminą prieš įrašant ją į advokatų sąrašą. Ieškovės reputacijos vertinimas nėra įtikinamai motyvuotas ir pagrįstas. Nors 2004 m. rugpjūčio 13 d. jai taikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau teistumas yra išnykęs ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 punktu ieškovė laikoma neteista. Ieškovė nurodė, kad nei pakankamai ilgos advokato praktikos metu iki teistumo, nei pastaruoju metu ji neatliko veiksmų, kurie gali duoti pagrindą suabejoti jos reputacija. Atsakovas ieškovei nėra taikęs drausminės atsakomybės ar kitokių poveikio priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės V. R. L. ieškinį tenkino iš dalies - Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pripažinti V. R. L. advokate, panaikino, pripažino ieškovę advokate bei įpareigojo Lietuvos advokatūros advokatų tarybą spręsti klausimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą Advokatūros įstatymo 18 straipsnyje numatyta tvarka.
Sprendime rašoma, kad ieškovė į advokatų sąrašą buvo įrašyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 61. Patenkinus jos prašymą, ieškovė buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo, likviduojant kontorą, nuo 2003 m. gruodžio 19 d. Teismo manymu, nors ieškovė buvo išbraukta iš advokatų sąrašo tenkinant jos prašymą, tačiau tikroji išbraukimo priežastis, kaip pripažįsta pati ieškovė, buvo jos elgesys atliekant teisinius pavedimus Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio tvarka, dėl ko vėliau jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismo 2004 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu nusikalstama veikla kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Jame konstatuota, kad ieškovė, teikdama valstybės teisinę pagalbą bei siekdama turtinės naudos, apgaule suklastojo dokumentus ir juos panaudojo savo naudai įgydama svetimą turtą. Ieškovė į pažymas apie valstybinės teisinės pagalbos teikimą asmenims baudžiamojo proceso eigoje įrašinėjo žinomai melagingus duomenis apie neva atliekamus procesinius veiksmus, kurių iš tiesų nebuvo, klastojo tyrėjų parašus. Suklastotus dokumentus ji pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo buhalterei ir gavo jai nepriklausantį atlyginimą už paslaugas, kurių nesuteikė. Padarytas nusikaltimas priskirtas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą ieškovė sumokėjo 2004 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovės teistumas išnyko po 3 metų sumokėjus baudą. Teismas nurodė, kad prašymo dėl pripažinimo advokate padavimo metu - 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovės teistumas buvo išnykęs. Teismo įsitikinimu, atsakovo sprendimas toje dalyje, kurioje ieškovė pripažinta neatitinkanti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, prieštarauja Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo ir teismo sprendimo metu galiojančio Advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. redakcija) 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintai taisyklei. Sprendimo priėmimo metu teistumas buvo išnykęs. Dėl teistumo ieškovė pagal įstatymą negali būti laikoma neatitinkanti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovė dar 2005 m. birželio 14 d. kreipėsi į Lietuvos advokatų tarybos pirmininką su prašymu pripažinti ją advokate ir įtraukti į praktikuojančių advokatų sąrašą, tačiau 2005 m. liepos 21 d. sprendimu jos prašymas atmestas, nes ji neatitiko reikalavimų, numatytų Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 8 straipsnio 4 punkte, ir šio sprendimo ji neskundė, neturi reikšmės sprendžiant nagrinėjamą klausimą.
Ieškovės įrašymo į advokatų sąrašą metu galiojęs Advokatūros įstatymas nenumatė atskirų pripažinimo advokatu ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą etapų. Pagal tuo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 14 straipsnį (1994 m. rugsėjo 20 d. redakcija), asmenis į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašydavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė pripažinimo advokatu procedūros. Asmuo, atitikęs galiojusio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, išlaikęs egzaminus bei prisiekęs buvo įrašomas į advokatų sąrašą ir galėjo pradėti verstis advokato praktika. Ieškovė nebuvo pripažinta advokate, sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, nes to nenumatė įstatymas, todėl ieškovė tokio sprendimo nėra pateikusi į bylą. Teismas nurodė, kad ieškovės išbraukimo iš advokatų sąrašo metu galiojęs Advokatūros įstatymas (1998 m. birželio 25 d. redakcija) numatė pripažinimo advokatu ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą procedūras. Tik jas abi įvykdęs asmuo galėjo užsiimti advokato praktika. Neišnykęs bet koks teistumas buvo pagrindas nelaikyti asmenį turinčiu nepriekaištingą reputaciją (Įstatymo 9 straipsnio 1, 2 punktai). Įstatymo 14 straipsnis numatė sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimą ir panaikinimą. Sprendimas galėjo būti atšaukiamas, jei po jo priėmimo paaiškėdavo anksčiau buvę faktai, kurių žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį advokatu (Įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Sprendimas pripažinti asmenį advokatu galėjo būti panaikinamas raštišku advokato prašymu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net jeigu ieškovė ir būtų buvusi pripažinta advokate bei būtų priimtas Advokatų tarybos sprendimas dėl pripažinimo advokate, toks sprendimas pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus turi būti panaikintas, kai ji buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir kai jos reputacija dėl neišnykusio teistumo nebeatitiko Įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimų. Įstatymas išskyrė dvi viena po kitos sekančias procedūras tampant advokatu (pripažinimą advokatu ir įtraukimą į praktikuojančių advokatų sąrašą). Taip pat išskiriamos dvi tarpusavyje susietos procedūros išeinant iš advokatūros - išbraukimas iš sąrašo ir sprendimo pripažinti advokatu panaikinimas.
Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovė turi perlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Įstatyme yra tik reikalavimas būti išlaikius kvalifikacinį egzaminą, o nenurodyta apie jo perlaikymą po tam tikro laiko. Nėra nustatytas ir jo galiojimo laikas. Advokatūros įstatyme (2004 m. kovo 18 d. redakcija) sugriežtinti reikalavimai asmenims, norintiems tapti advokatais. Jis nenumato kai kurių lengvatų, tarp jų atleidimo nuo kvalifikacinio egzamino, asmenims, turintiems tam tikrą darbo praktiką. Ieškovė, tapdama advokate, šia lengvata nesinaudojo. Ji yra išlaikiusi kvalifikacinį egzaminą. Teismo manymu, nei Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punktas (1998 m. birželio 25 d. redakcija), nei Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinami plečiamai. Juose suformuoti reikalavimai išbrauktiems iš advokatų sąrašo asmenims būti išlaikius kvalifikacinius egzaminus ir nenurodyta, kada šie egzaminai turi būti išlaikyti. Minėtose įstatymo normose suformuoti ribojimai galioja tik asmenims, kurie tapdami advokatais buvo pasinaudoję įstatymo lengvata - nelaikė kvalifikacinio egzamino, buvo išbraukti iš advokatų sąrašo ir vėl siekia tapti advokatais. Teismas netenkino ieškinio dalies dėl ieškovės įtraukimo į praktikuojančių advokatų sąrašą dėl procedūros neužbaigtumo, nes ieškovė nėra atlikusi visų veiksmų, numatytų Advokatūros įstatymo 17, 18 straipsniuose.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos advokatūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimas atsisakyti pripažinti ieškovę V. R. L. advokate bei Lietuvos advokatūros advokatų taryba įpareigota spręsti klausimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti. Skunde rašoma:
Teismas netinkamai aiškino Advokatūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pripažinimo advokatu sąlygas ir tvarką, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pripažinimo advokatu procedūros taikymo ieškovei, tai yra, kad ieškovei nereikėjo taikyti šios procedūros, kadangi jai nebuvo panaikintas pripažinimas advokate pagal Advokatūros įstatymo (1998 m. redakcija) 14 straipsnio nuostatas. Asmens išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra pripažinimo advokatu panaikinimo pagrindas. Ieškovė pagal jos įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą galiojusio Advokatūros įstatymo nuostatas nebuvo pripažinta advokate, kadangi šis įstatymas apskritai nenumatė pripažinimo advokatu procedūros. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu patenkinus ieškovės prašymą ir išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo, jame nereikėjo nurodyti, jog ieškovei panaikinamas ir sprendimas pripažinti ją advokate. Išbraukus ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašo, ji neliko pripažinta advokate. Esant šioms aplinkybėms, prieš įrašant ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą pagrįstai buvo sprendžiamas pripažinimo advokatu klausimas. Kad ieškovei buvo reikalinga taikyti pripažinimo advokatu procedūrą suprato ir pati ieškovė, kadangi 2007 m. rugsėjo 12 d. ji įteikė prašymą pripažinti advokate. Pareigą iš naujo laikyti advokato egzaminą apibrėžia egzamino galiojimo terminas (Advokatūros įstatymo 15 str. 4 d. nuostatos pagal redakciją, galiojusią ieškovę išbraukiant iš praktikuojančių advokatų sąrašo); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 patvirtinto Advokatų kvalifikacinių egzaminų laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 28 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo iki prašymo ją pripažinti advokate praėjo daugiau negu 2 metai, atsakovas pagrįstai nurodė, jog ieškovei siekiant tapti pripažinta advokate taip pat reikia išlaikyti ir kvalifikacinį egzaminą.Atsakovas atsisakė pripažinti ieškovę advokate nustatęs, kad ji neatitinka Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkto ir 8 straipsnio 4 punkto reikalavimų, tai yra, kad jos reputacija nelaikytina nepriekaištinga, nes neatitinka reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse. Teismas ieškovės reputaciją vertino Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkto prasme, o atsakovas 8 straipsnio 4 punkto prasme. Ieškovės reputacijos vertinimas buvo siejamas su veiklos, už kurią ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, pobūdžiu. Ieškovė nebuvo pateikusi atsakovui nei prašymo įrašyti ją į praktikuojančių advokatų sąrašą, nei reikalingų prie jo pateikti dokumentų, todėl atsakovas negalėjo svarstyti ir jos įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą klausimo. Teismas negalėjo įpareigoti atsakovą svarstyti ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą klausimo. Tam, kad kreiptis su prašymu įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, pretendento atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas pripažinti jį advokatu. Advokatūros įstatymas numato dvi atskiras asmens pripažinimo advokatu ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą procedūras. Tam, kad asmuo galėtų užsiimti advokato praktika, reikia, jog jos būtų įvykdytos abi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą ieškovė V. R. L. prašo atsakovo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma:
Apeliantas pateikia neteisingą Advokatūros įstatymo normų interpretaciją. Aiškinimas, kada išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo sutapatinamas su sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimu, neatitinka Advokatūros įstatymo. Įstatymas nustato dvi atskiras, savarankiškas procedūras – pripažinimo advokatu ir teisės būti advokatu panaikinimo procedūrą bei teisės verstis advokato veikla suteikimo ir tokios teisės praradimo procedūrą. Apeliantas neturėjo teisės taikyti pripažinimo advokatu procedūros, nes ieškovė yra pripažinta advokate. Apeliantas nepanaikino sprendimo dėl ieškovės pripažinimo advokate. Kol nėra panaikintas teisės aktas, sukūręs atitinkamą teisę, tol ta teisė yra ir negali būti neigiama. Įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą nėra siejamas su pripažinimo advokatu procedūromis. Įstatymas nenumato advokatui, siekiančiam užsiimti advokato praktika, reikalavimo pateikti dokumentų, patvirtinančių advokato egzamino išlaikymo faktą ir reputaciją. Apeliaciniame skunde minimas dvejų metų egzamino galiojimo terminas nėra taikomas ieškovei. Įstatymas neįpareigoja advokatui du ar daugiau kartų laikyti advokato egzaminą, be to, asmeniui, siekiančiam būti įrašytam į praktikuojančių advokatų sąrašą. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra nepriekaištingos reputacijos. Atsakovas nėra taikęs ieškovei drausminio poveikio priemonių. Buvęs teistumas nėra pagrindas tvirtinti netinkamą ieškovės reputaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.). Byloje analizuojami ir sprendžiami klausimai, susiję su skirtingu laikotarpiu galiojusių advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, tai yra tvarka, pagal kurią tampama advokatu, išbraukimo iš advokatų sąrašo tvarka, pripažinimo advokatu ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą tvarka.
Lietuvos advokatūra yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šia nuostata, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises bei teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams yra taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai.
Dėl teisės aktų nuostatų dėl pripažinimo advokatu ir įtraukimo į praktikuojančių advokatų sąrašą aiškinimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2007 m. rugsėjo 12 d. prašymu prašė pripažinti ją advokate (b. l. 7). Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 5) atsisakė pripažinti ieškovę advokate. Sprendime pažymėta, kad išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo reiškia, jog nėra sprendimo pripažinti pareiškėją advokate. Šiuo metu pareiškėjai turi būti taikomos galiojančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pripažinimo advokatu procedūrą. Pripažinimui advokatu būtinas advokato kvalifikacinio egzamino išlaikymas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra anksčiau jį laikęs. Ieškovė nėra įvykdžiusi Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygos. Advokatų taryba pripažino, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti pareiškėją nepriekaištingos reputacijos (Advokatūros įstatymo 7 str. 1 d. 4 p., 8 str. 4 p.).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pripažinti V. R. L. advokate, bei įpareigojo Lietuvos advokatūros advokatų tarybą spręsti klausimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą Advokatūros įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 61 V. R. L. buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą (b. l. 8-9). Tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. I-2892 (redakcija nuo 1994 m. rugsėjo 20 d.) numatė, kad advokatas yra Lietuvos Respublikos pilietis, įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Verstis advokato praktika bei vadintis advokatu gali tik asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą (Įstatymo 2, 6 str.). Advokatui buvo keliamas reikalavimas išlaikyti advokato egzaminą, o į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašomas asmuo, prieš jį įrašant privalėjo prisiekti. Asmenis į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą įrašydavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (šio įstatymo 8 str. 3 p., 14, 15 str.). Advokatas galėjo būti išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo, jeigu savo noru prašėsi išbraukiamas (šio įstatymo 17 str. 1 p.). Taigi, ieškovės priėmimo į advokatūrą metu galiojęs Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nenumatė atskirų pripažinimo advokatu ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą procedūrų. Tuo metu buvo vykdoma tik viena procedūra - įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą, kurios pagrindu ieškovė buvo tapusi advokate ir galėjo verstis advokato praktika.
V. R. L. 2003 m. gruodžio 19 d. prašymu (b. l. 13) prašė sustabdyti jos įgaliojimus 6 mėnesiams, o jeigu advokatų taryba nuspręstų kitaip, - atleisti ją savo noru iš užimamų pareigų. Prašyme ji nurodė, kad sutinka atlyginti žalą, kurią padarė atlikdama pavedimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio tvarka, ir prašė neskirti griežčiausios nuobaudos. Advokatų tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. posėdyje buvo nuspręsta V. R. L. išbrauti iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2003 m. gruodžio 19 d., o jos kontorą likviduoti (b. l. 10).
Ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo metu galiojęs Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. VIII-811 (redakcija nuo 2001 m. gruodžio 6 d.) reglamentavo pripažinimo advokatu tvarką, klausimus, susijusius su advokato teise verstis praktika, advokatų profesines teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos advokatų savivaldos sistemą bei kitus advokatūros funkcionavimo principus (Įstatymo 1 str.). Šio įstatymo 7 straipsnis nustatė pripažinimo advokatu sąlygas (tarp jų - būti nepriekaištingos reputacijos, išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą ir kt.). Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatas galėjo būti išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu jis raštu prašo būti išbraukiamas (šio įstatymo 24 str. 1 p.). Įstatymas numatė, kad buvę advokatais asmenys, išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Įstatymo 24 straipsnio 1 punkte (jeigu asmuo raštu prašo būti išbrauktas), 5 ar 6 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai yra pripažįstami advokatais lengvatinio pripažinimo sąlygomis, tai yra jiems netaikomi įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punktų reikalavimai (šio įstatymo 8 str.). Įstatymas nustatė, kad sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra panaikinamas, kai asmuo išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo (šio įstatymo 14 str. 2 d. 6 p.). Įstatymas taip pat nustatė, kad Lietuvos advokatų taryba įrašo advokatą į praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą (šio įstatymo 23 str. 2 d.). Taigi nurodyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo redakcija numatė ir pripažinimo advokatu procedūrą, ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą procedūrą. V. R. L. išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo metu galiojęs Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Nr. VIII-812) nustatė, kad asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo dieną esantys Lietuvos Respublikos advokatų sąraše, laikomi įrašytais į praktikuojančių advokatų sąrašą (Įstatymo 4 str.).
Kaip jau minėta, ieškovė 2007 m. rugsėjo 12 d. prašymu prašė pripažinti ją advokate, tačiau Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atsisakė ją pripažinti advokate. Šio prašymo padavimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. IX-2066 (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 21 d.) nustatė, kad asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų yra nepriekaištingos reputacijos ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą (Įstatymo 7 str.). Įstatyme rašoma, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiklą, kol teistumas neišnykęs (1 p.); neatitinka reikalavimų kurie nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu (4 p.). Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos, o sprendimas pripažinti asmenį advokatu gali būti pripažįstamas negaliojančiu advokato prašymu (Įstatymo 10 str. 5 d., 13 str. 1 d. 4 p.). Įstatymo 17, 18 straipsniuose yra nustatyta tvarka, pagal kurią advokatas įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu jis raštu prašo būti išbraukiamas (Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.). Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. IX-2056) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad buvę advokatais asmenys, išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar punktuose nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai, pripažįstami advokatais netaikant Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei aiškindama nurodytas įstatymų nuostatas, atkreipia dėmesį į tai, kad jei išbraukiamas iš praktikuojančiųjų sąrašo advokatas, kuris juo tapo taikant pripažinimo advokatu procedūrą, – tokiu atveju panaikinamas sprendimas pripažinti jį advokatu. Jei iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukiamas advokatas, kuris į šį sąrašą buvo įrašytas dar iki 1998 m. birželio 25 d. Advokatūros įstatymo įsigaliojimo (kai dar nebuvo nustatyta pripažinimo advokatu procedūra), jis netenka advokato vardo be sprendimo pripažinti advokatu panaikinimo procedūros, nes jo atžvilgiu toks sprendimas ir nebuvo priimtas. Tokiam asmeniui buvo taikyta tik įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą procedūra (įrašytas į advokatų sąrašą asmuo galėjo vadintis advokatu, t. y. turėjo advokato teisinį statusą), todėl šis asmuo galėjo būti tik išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Kadangi galiojant Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 normoms iš praktikuojančių advokato sąrašo išbrauktas asmuo, kuriam prieš tai nebuvo taikyta pripažinimo advokatu procedūra, negalėjo būti laikomas toliau turinčiu advokato teisinį statusą asmeniu (negalėjo toliau vadintis advokatu), jam vėl siekiant tapti advokatu pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą Nr. IX-2066 (aktuali redakcija nuo 2006 m. gruodžio 21 d.), taikytini nurodyto įstatymo II skirsnio (Asmens pripažinimas advokatu) reikalavimai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė V. R. L. į Lietuvos advokatų sąrašą buvo įrašyta tada, kai teisės aktuose dar nebuvo įtvirtintos pripažinimo advokatu procedūros, todėl jos atžvilgiu nesant priimto sprendimo pripažinti advokatu, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tokio sprendimo panaikinimo, bet ji buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Ieškovei 2007 m. rugsėjo 12 d. pareiškus prašymą pripažinti advokate, dar kartą pabrėžtina, kad jai taikytini Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 (aktuali redakcija nuo 2006 m. gruodžio 21 d.), II skirsnio (Asmens pripažinimas advokatu) reikalavimai, tarp jų reikalavimas turėti nepriekaištingą reputaciją bei išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nurodytų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymų nuostatas, reglamentuojančias pripažinimo advokatu sąlygas ir tvarką, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kiek tai susiję su pripažinimo advokatu procedūros ieškovei taikymu ar netaikymu. Kaip jau pažymėta, pagal ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokato sąrašo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 nuostatas, asmens išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo yra pripažinimo advokatu panaikinimo pagrindas (Įstatymo 14 str. 2 d. 6 p.). Ieškovės įrašymo į advokatų sąrašą matu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. I-2892 nuostatos apskritai nenumatė pripažinimo advokatu procedūros, todėl Advokatų tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu, patenkinus ieškovės prašymą ir išbraukus ją iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nebuvo pagrindo dar ir nurodyti, kad naikinamas sprendimas dėl jos pripažinimo advokate. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovę išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo ji neliko advokate. Nurodytų aplinkybių pagrindu Advokatų taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. pagrįstai svarstė ir sprendė ieškovės pripažinimo advokatu klausimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pagal Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 nuostatas ieškovę išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo, ji neteko advokato vardo, todėl jai siekiant iš naujo užsiimti advokato praktika taikytina pripažinimo advokatu procedūra, tuo pačiu patikrintinas jos atitikimas Advokatūros įstatymo (Nr. IX-2066) 7 straipsnio reikalavimams, tarp kurių yra reikalavimai būti išlaikiusiam advokato egzaminą ir būti nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 7 str. 4, 6 p.). Tokia nuostata įtvirtina ir Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. IX-2056) 2 straipsnio 3 dalyje.
Dėl nepriekaištingos reputacijos
2004 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25-38) V. R. L. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, bei nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Juo nustatyta, kad V. R. L. , būdama advokate, į pažymas dėl valstybinės teisinės pagalbos suteikimo ir apmokėjimo įrašė žinomai melagingus įrašus, jog dalyvavo procesiniuose veiksmuose, nors tuo laiku procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Suklastotų pažymų pagrindu jai buvo išmokėtas atlyginimas už neva suteiktas teisines paslaugas. Tokie veiksmai atlikti daugiau kaip 30 kartų. Iš viso neteisėtais veiksmais, apgaule, savo naudai V. R. L. įgijo 7 757,14 Lt. Tokiais nusikalstamais veiksmais ieškovė V. R. L. pažeidė duotą priesaiką – laikytis Konstitucijos ir įstatymų, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, gerbti dorovės normas, piliečių teises ir laisves (b. l. 14).
Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiškieji elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančių teisės aktų, tiek ir profesinės etikos normų. Jų nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini - tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese, priešingu atveju tai diskredituotų pačią teisingumo įgyvendinimo idėją. Todėl nepakanka įvertinti advokato veiklą tik įstatymų aspektu, bet būtina jo veiksmus vertinti ir profesinę etiką reguliuojančių normų kontekste. Lietuvos advokatų etikos kodekse pabrėžiama, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų (1.2. p.). Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos (1.3. p.). Advokatas savo profesinėje veikloje turi pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Advokatūros įstatyme, kituose teisės aktuose ir Lietuvos advokatų etikos kodekse (2.2. p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė buvo išbraukta iš advokatų sąrašo tenkinant pačios prašymą, tačiau tikroji atleidimo priežastis buvo jos atlikta nusikalstama veika, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji byla ir ieškovė nuteista.
Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (Advokatūros įstatymo 7 str. 1 d. 4 p., 8 str.). ieškovės įvykdyta nusikalstama veika priskirta prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės teistumas ginčijamo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo priėmimo metu buvo išnykęs, todėl nebuvo teisinio pagrindo laikyti ieškovę nepriekaištingos reputacijos pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punktą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį, sprendžia, kad ieškovė neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie jai būtų taikomi, jeigu ji taptų advokate, tai yra neegzistuoja teisinis pagrindas konstatuoti ieškovės nepriekaištingos reputacijos buvimą pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Advokatų taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendime taip pat nurodė, kad ieškovė neatitinka reikalavimo, numatyto Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punkte (b. l. 5).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad užvaldymas piniginių lėšų nusikalstamu būdu už tariamai atliktas teisines paslaugas nėra suderinamas su Advokatų etikos kodekso nuostatomis. Ieškovės įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis bei mastas, nors iš išnykus teistumui, bet įvertinant advokato profesinės veiklos specifiką, ginčijamo Advokatų tarybos sprendimo priėmimo metu nesudarė pagrindo pripažinti ieškovę esant nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tai, kad ieškovės nusikalstamų veiksmų atlikimo metu dar negaliojo Advokatų etikos kodeksas, neatleidžia ieškovės nuo etikos normų keliamų reikalavimų, nes anksčiau tokius reikalavimus nustatė Advokatų tarybos 1996 m. sausio 23 d. nutarimu patvirtintos Advokatų profesinės etikos taisyklės, vėliau Advokatų profesinės etikos kodeksas.
Teisėjų kolegija, vertindama Advokatūros įstatymo 8 straipsnio nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos pažymi, kad atsižvelgiant į ieškovės padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį, vien tik teistumo išnykimas savaime nereiškia, jog asmuo ipso facto atgauna nepriekaištingą reputaciją pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punktą. Jame nepriekaištingos reputacijos kriterijus sietinas su aplinkybe, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu jis taptų advokatu. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuo nurodytos ieškovės nusikalstamos veikos padarymo iki jos kreipimosi į Advokatų tarybą dėl pripažinimo advokatu praėjo nedaug laiko. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą ieškovė padarė vykdydama advokato profesinę veiklą, be to, profesinė veikla buvo nukreipta nusikalstamai veikai vykdyti (nustatyti daugiau kaip 30 nusikalstamos veikos epizodų), darytina išvada, jog ieškovės elgesys nesiderina su Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punkto reikalavimais. Asmuo gali kreiptis dėl pripažinimo advokatu ir įrodinėti nepriekaištingos reputacijos atgavimą, o teismas turi ex officio nustatyti, ar praėjo pakankamai laiko tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti asmens reabilitaciją. Asmuo, siekiantis pripažinimo advokatu ir įrodinėjantis nepriekaištingos reputacijos atgavimą, turi pateikti aiškius ir įtikinamus įrodymus, kad jis vykdė visas etikos ir disciplinos taisykles bei neprarado kompetencijos. Tokiu atveju vertintina tai, kokia buvo pažeidimų prigimtis, kokios charakteristikos turėjo įtakos padaryti pažeidimą, ar šios priežastys yra išnykusios, ar įvyko asmens, kaip advokato, reabilitacija, ar pakankama jo kompetencija. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus 4 metams, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė turi nepriekaištingą reputaciją Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punkto normos pagrindu.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas dėl ieškovės reputacijos, netinkamai aiškino bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ji yra nepriekaištingos reputacijos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Advokatų taryba padarė teisingą išvadą, jog ieškovė nelaikytina esanti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punkto nuostatos prasme.
Dėl advokato kvalifikacinio egzamino
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė turi laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Pagal ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 15 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo per 2 metus nuo advokato kvalifikacinių egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato kvalifikacinių egzaminų rezultatai netenka galios. Pagal Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. IX-2056) 2 straipsnio 3 dalį, buvę advokatais asmenys, išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1 (kai raštu prašo būti išbrauktas), 5 ar 6 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai, pripažįstami advokatais netaikant Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Kai advokatas išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu (Įstatymo 14 str. 2 d. 6 p.).
Ieškovę V. R. L. išbraukus iš Praktikuojančių advokatų sąrašo ir įstatyme nesant lengvatų dėl Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto reikalavimų (išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą) taikymo, ieškovei taikytinas reikalavimas išlaikyti egzaminą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovės išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo iki prašymo ją pripažinti advokate praėjo daugiau negu 2 metai, laikytina, jog Advokatų taryba pagrįstai nurodė, kad ieškovei R. V. L. siekiant tapti pripažinta advokate reikia išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.
Kaip jau minėta, galiojantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato dvi atskiras asmens pripažinimo advokatu ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą procedūras. Tam, kad asmuo galėtų užsiimti advokato praktika, jis turi būti jas abi įvykdęs. Advokatų taryba negalėjo svarstyti ieškovės prašymo įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą klausimo be pripažinimo advokatu procedūros. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovo įpareigojimo spręsti ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą klausimą tampa teisiškai nereikšmingi, nes aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovei iš pradžių taikytina pripažinimo advokatu procedūra (Advokatūros įstatymo 7, 10 str.), ir tik asmenį pripažinus advokatu, spręstinas jo įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą klausimas (Įstatymo 17, 18 str.).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų, reglamentuojančių advokatų profesinę veiklą, normas, klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį bei panaikindamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pripažinti V. R. L. advokate, bei pripažindamas ieškovę advokate bei įpareigodamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybą spręsti klausimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Priimdama naują sprendimą teisėjų kolegija iš naujo sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovės V. R. L. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai atmesti.
Priteisti iš V. R. L. į valstybės biudžetą 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 130 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos advokatūrai.