Utenos apylinkės teismo nutartis

2022-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-732/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
1-64-732/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17740-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Kaltinamasis
M. Č.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-732/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17740-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Astai Kanapienienei, Onai Pumputienei, Agnei Jūronienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,kaltinamajam M. Č. ir jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,nuketėjusiajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. kaltinamas, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. gegužės 21 d., apie 16 val., M. Č. priklausančiame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ranka automobilyje Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam A. G. į krūtinę, po to rankomis ištempė jį iš automobilio ir rankomis sudavė jam nemažiau keturių kartų į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino bei nurodė, kad tą dieną jis dirbo miške ir išgirdo rėkiant žmoną. Eina, žiūri mašina stovi. Žmogaus nepažinojo. Priėjo, jis sakė, kad kaimynas A. G. ir, kas jis užmušė jo šunį. Pasakė, kas jis visai ten nevažiavo. A. G. sako kvies policiją. Jis pasakė gerai, jis jam padės. A. G. griebė jo telefoną, jis atitraukė, pavadino negražiai ir nusisukė eiti, o A. G. jam per galvą kai davė, vos neparkrito. Tada jis atsisukė į A. G., jis kirto į žandą. A. G. kai taikosi jam duoti, jis A. G. iš apačios du kartus davė. Jo tikslas buvo atsimušti. Jis atsitraukinėjau. Kažkaip A. G. kojos susipynė ir jis krito nosimi. A. G. vėl atsistojo, jis pradėjo rėkti, kad nesikeltų. Moteriškė sėdėjo mašinoj, snaudė. Kai jis pradėjo rėkti, kad kvies policiją, moteris išlipo ir pradėjo rėkti, kad jie nesimuštų. A. G. jam įspyrė, kai dar jis mašinoj sėdėjo. Jis jau skambino 112. Sutarė su pareigūnais, kad A. G. užblokuotų kelią. Jis iš kitos pusės nuvažiavo. Visą laiką kalbėjo su pareigūnais. Jis važiavo pro A. G. namus. Žiūri, jo mašina stovi, pasakė pareigūnams. Jis prieky važiavo, pareigūnai privažiavo prie jo namų. Šuva užpuolė pareigūną. Pareigūnas liepė moteriškei uždaryti šunį. Pareigūnai užėjo namo pas juos, po 20 min išėjo su G. Pareigūnai sako taikomės. G. atkišo ranką, jis irgi padavė, pareigūnai perkirto. Jie sako, jūs susitaikėt. Važiavau ieškoti mašinos, rasti ją, nes A. G. pabėgo iš muštynių vietos. G. buvo neblaivus, smarvė buvo. O keleivė ar miegojo, nosį nukabinus sėdėjo. Su ja jis nebendravo. Ji iš toliau rėkė, kad jie nesimuštų. Žmona namuose buvo. Žmona jį pakvietė ir nuėjo namo. Žmona šito pokalbio nematė. Ji pasakojo, kad kai A. G. atvažiavo, jis buvo išlipęs iš mašinos ir reikalavo jo, o moteris snaudė. Jis A. G. niekuo negrasino. Jis paėmė įrankius, kai A. G. jau pabėgo. Jis tada su G. susitiko pirmą kartą. Jokio šunio jis neužmušė. Pareigūnai nuvažiavo pas G., juos šuo užpuolė. Tai buvo gegužės 21 dieną, 2021 metų. Nukentėjęs buvo su Audi. Žmona nebendravo su ta moterimi, kuri buvo automobilyje. Jis rodė policijai kelią. Su jais kalbėjo visą laiką. Važiuodamas ieškoti šnekėjo su policininkais. Paskambinęs į policiją pasakė, kad girtas vairuotojas atvažiavo, jį keikė ir kaltino, kad užmušė šunį. Jis visai negeria, jam buvo nemalonu. Kai A. G. norėjo jam duoti per galvą, jis griuvo. Jis nori keltis ir vėl krenta. Nieko blogo nenorėjo padaryti. Prašė jį išteisinti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Č. parodė, kad tą dieną su žmona buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Mišką pjovė malkas. Apie 16 val., jį pakvetė žmona, todėl pasiėmęs turėtus įrankius ėjo link namų. Prie namų pamatė automobilį, už kurio vairo sėdėjo nepažįstamas vyras, o šalia moteris. Priėjęs prie automobilio ant žemės pasidėjo pjūklą ir kirvį, pasisveikino sakydamas ,,Laba diena, G.'', tačiau vyriškis atsakė ,,Koks G., aš A., kaimynas tavo. Tu mano šunį užmušei, iškviesiu tau policiją''. Kadangi vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, pasakė, kad padės jam iškviesti policiją ir išsitraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną, tačiau tuo metu vyriškis ranka bandė pagriebti jo telefoną, tačiau nepavyko. Tada pradėjo jį keiksnoti įvairiais žodžiais, o jis jį pavadino girtuokliu. Tada vyriškis ranka vieną sykį sudavė jam per pakaušį, dėl to apsisuko galva. Po to sudavė jam į kairį skruostą, dėl ko jis sudavė ranka į galvos sritį. Sudavė tik dėl to, kad taip bandė apsiginti. Tada A. G. jam vėl norėjo suduoti, bet nepavyko, o jis ranka sudavė jam per veidą. Iš automobilio išlipo moteriškė, kuri pradėjo šaukti kad jie nesimuštų. Tada automobilio vairuotojas ketino išvažiuoti, todėl matydamas, kad jis neblaivus ir ketina važiuoti automobiliu, apie tai pranešė telefonu 112, tačiau vairuotojas automobiliu išvažiavo. Atvykus policijos pareigūnams su jais nuvažiavo į A. G. namų kiemą. Pareigūnai bendravo su A. G., po to policininkas sakė jiems taikytis, dėl to su A. G. susitaikė. Tačiau vėliau jis atvažiavęs į jo kiemą išdaužė namo langų stiklus. (b.l.77-78).

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad nuvežė draugą ir važiuodamas pamatė kieme M. su žmona, užsukė pašnekėti. Ir sustojo pašnekėti. Paklausė, kodėl jis užmušė jo šunį. Ir pasipylė smūgiai. Tada moteriškės juos išskyrė, jis įėjo namo ir atsinešė benzopjūklą ir kirvį. M. su tėvu draugai buvo, melas, kad jis jo nepažįsta. Jis sėdėjau mašinoje, tik durys atidarytos buvo. Jam tik smūgiai buvo. M. Č. jį ištraukė iš mašinos. Jo megztinis suplėšytas. Jis tik matė, kai M. Č. atsinešė benzopjūklą ir kirvį. Kirvį įsmeigė į žemę ir jau išvažiuojant dar per bagažinę padaužė. Pirmo smūgio neatsimena. Jam kaimynai sakė, kad M. Č. šunį nugalabijo. Šuo lakstydavo po kaimą ir jis yra pasakęs kaimynams, kad jį padės į vietą. Jis gi nieko nedarė, tik paklausė. Jie norėjo susitaikyti, bet kadangi M. šautuvo negrąžino, nesusitaikė. Jis atleidžiu viską. Kitą dieną jį policija pasiėmė į nuovadą. Ten jam buvo epilepsijos priepuolis. Tada tai buvo pirmą kartą. Galvą siuvo, kai krito. Daugiau epilepsijos nebuvo. Pirmo epilepsijos karto nepamena. Jis gydėsi nuo alkoholizmo. Nekaltina M. dėl epilepsijos. Tada išgėręs nebuvo. Dėl draugės negali pasakyti. Gal kokią stiklinę alaus buvo išgėrusi. Jis dirba miške. Tikslas buvo tik užvažiuoti pasisveikinti ir paklausti, kam šunį nugalabijo. Pirmo smūgio nepamena, o vėlesnių smūgių visai nepamena. Pamena, kai jį moteriškės pakėlė. Smūgius gali įvardinti tik pagal mėlynes. Įvardino 4 smūgius. Jis nesudavė nei vieno, nes nebuvo kam. Jis tik gražiai paklausė jo dėl šunio. Sugyventinė stovėjo su S. 3-4 metrų atstumu. Paskui jau juos išskyrė, kai buvo ištrauktas iš mašinos. Jis ten negriuvinėjo. Pamena, kad atsinešė kirvį ir pjūklą. Pamena tik jo paskutinius klausimus ir pamena, kai M. su pjūklu ir kirviu atėjo. Jis į mašiną atsisėdo važiuoti. M. Č. dar bėgo ir rėkė stok, kviečiu policiją. Jis neskambino į policiją. Kai atvyko policija, jau buvo išgėręs namie. Nedavė pūsti jam. Nežino, ko klausė pareigūnai, išgėręs buvo. Jie bandė susitaikyti. Č. paskui buvo su sūnumi atvažiavęs susitaikyti. Norėjo atsiimti pareiškimą, bet M. negrąžino šautuvo ir jis dėl to nepasirašė. Jokių pretenzijų M. Č. neturi. Nebuvo tikrai išgėręs, neskambino 112. Negirtas važiavo. Buvo ant veido sužalojimų. Negirtas. Išgėręs. Taip išeina, kad M. teisus. Ne viską prisimena, bet tikrai ne pirmas pradėjo smurtauti. Jis nežino, kodėl M. Č. taip sureagavo, bet čia visa teisybė. Kaimynei sakė vienaip dėl šunio, bet gali būti ir spąstuose. Čia jo kaip kaimynai sakė, taip ir jam buvo pasakyta. Nesakytų, kad Č. būtų išgėręs. Tą dieną dirbo miške. Tada buvo draugas, miške. Tas draugas atėjo pas jį ir paprašė pavežti. Jie sėdo ir važiavo. Jo sugyventinė gėrė su juo kartu. Vairuotojo pažymėjimą turėjo tą dieną, turi ir dabar. Pirmo smūgio neprisimena. Sąmonę prarado nuo smūgio, turbūt į galvą. Pareigūnams sakė, kad jį sumušė kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad M. Č. yra jo kaimynas, jis visą gyvenimą pragyveno kaimynystėje. Visada sutardavo gerai, jokių konfliktų nėra buvę, mažai bendraudavo. Maždaug prieš tris 3 metus dingo jų šuo. Iš kaimo gyventojų, kurių įvardinti nenori sužinojo, kad M. Č. pasigyrė, jog ,,pavaišino kotletukais'' jų šunį, taip pat girdėjo jų šuns inkštimą. Visus tuos tris metus nebuvo progos pabendrauti, tačiau 2021-05-21, apie 16 val., kartu su sugyventine N. S. jam priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pro M. Č. namus, pamatęs, kad jo kieme stovi jo automobilis. Į savo namus gali pravažiuoti ir pro jo kiemą ir pro kitą kelią, tačiau norėdamas pabendrauti važiavo būtent pro jį. Jie su sugyventine buvo blaivūs. Jis užgesino automobilį, N. išlipo į lauką pabendrauti su jo žmona S. Č., o jis liko automobilyje. Prie jo priėjo M., kurio paklausė, kodėl jis nugalabijo jo šunį. Jis nieko nesakęs iš kumščio vieną kartą trenkė jam sėdinčiam į krūtinę. Kadangi durys buvo atidarytos jis jį suėmė rankomis už drabužių ir ištraukęs sudavė į galvą ne mažiau keturis smūgius, po ko nebeatsimena kas įvyko, nes jis be sąmonės nugriuvo ant žemės. Norėjo nuo jo apsiginti, tačiau jam nepavyko, smūgių jam nesudavė, nes nespėjo, kadangi jis jį labai greitai užpuolė. Jis jam tikrai įžeidžiančių žodžių nesakė, nes nespėjo to padaryti. Jį N. pakėlė nuo žemės, tada atsipeikėjo ir pamatė kaip M. Č. atėjęs prie jo rankose laiko kirvį ir pjūklą ir žodžiais ,,supjaustysiu arba sukaposiu'' grasino jį nužudyti. Tada staigiai sėdo į automobilį už vairo ir su N. grįžo paskubomis į namus, norėdami išvengti rimtesnių pasekmių. Matė, kad M. buvo neprognozuojamas, elgėsi agresyviai, dėl užduoto vieno klausymo šitaip stipriai sureagavo, todėl neaišku ką jis dar galėjo padaryti. Grįžęs į namus, kadangi viską skaudėjo: krūtinę, galvą, nugarą, veidą ( lūpą, akį, smilkinį) išgėrė apie 200 gr. degtinės ir nuėjo gulti. Maždaug po valandos atvažiavo policijos pareigūnai su M. Sakė atsiprašyti vienam kito, tačiau M. apsisuko ir nuėjo į namus. Pareigūnams atvažiavus sakė, kad grįžęs gėrė degtinės, kad būdamas už vairo buvau blaivus. Po to pareigūnai išvažiavo, o jis nuėjo miegoti. Apie 22 val. pas jį į namus atvažiavo draugas M. L. arba L. ( tiksliai nežino kokia pavardė), jis paklausė kas jam atsitiko, nes matėsi ant veido sužalojimai: mėlynė po dešine akimi, ištinęs dešinysis žandas, praskelta lūpa. Jis jam pasakė, kad jį sumušė M.. Jis paklausė kur jis gyvena ir išvažiavo. Po 15-20 min. jis grįžo kruvinais dešinės rankos pirštais ir pasakė, kad išdaužė M. langus. Tuo viskas ir pasibaigė. Po maždaug savaitės atvažiavus pareigūnams sužinojo, kad parašytas pareiškimas dėl išdaužtų langų. Jis pas medikus nesikreipė, kadangi atvykus pareigūnams jam pasidarė geriau, prašė, kad atšauktų greitąją, kurią buvo išsikvietę. Pareigūnai matė jo sužalojimus. Jis turiu megztinį, už kurio suėmęs jį M. ištempė iš automobilio, jis yra suplėšytas, išplėštas užtrauktukas. Dėl patirtų kūno sužalojimų pas med. ekspertą nesikreips. Civilinį ieškinį reikš. Prašė nubausti M. Č. už pasikėsinimą nužudyti ir fizinio skausmo sukėlimą. (b.l. 22-23).

Liudytojas A. R. parodė, kad tarp salėje sėdinčių vyrų kažkoks konfliktas buvo. Kvietė vyresnis žmogus dėl to, jog įtarė neblaivų vairuotoją kaime, o tada jie nuvažiavo į kito žmogaus kiemą, tai kažkas dėl šuns buvo. Jie draugiškai kalbėjo, po to pretenzijų visai nebuvo. Apie muštynes kažką minėjo vyresnis. Aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo duoti parodymai yra teisingi. Tuo metu jam pasirodė, jog A. G. jei ir buvo išgėręs, tai gal nedaug. Sunku pasakyti. Susiskambino su pranešėju, jie gal jam skambino. Šuns neatsimena, neužpuolė. Moterį matė, moteris iš pažiūros buvo blaivi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2021-05-21 dirbo policijos pajėgose kartu su vyr. patruliu A. K.. Jei gerai pamena jų pamainos laikas buvo nuo 07 val. iki 19 val. Tikslaus laiko nepasakys, tačiau jau buvo vakare, į pamainos galą, jie gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo, dėl kilusio konfliktas tarp kaimynų. aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau iš abiejų pusių buvo gauti pranešimai. Iš vienos pusės, kad lyg ir sumušė, o iš kitos, kad automobilį vairavo neblaivus konfliktavęs kaimynas. Nuvykus į įvykio vietą, juos ant kelio pasitiko garbaus amžiaus žmogus, galbūt apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vardo ir pavardės neatsimena. Jis buvo atvažiavęs su automobiliu, tačiau koks modelis ir valst. nr. nepamenu. Jis pasisiūlė parodyti kelią kaip nuvažiuoti iki su juo konfliktavusiu asmeniu namų. Važiuovo iš paskos apie kilometrą. Privažiavus namų kiemą minėtas vyriškis sustojo ir išlipo iš automobilio. Pasakė, kad šiame name gyvena konfliktavęs kaimynas. Jei gerai pamena, kieme lyg ir stovėjo Audi modelio automobilis, tačiau valst. Nr. ir modelio nepamena. Jiems išlipus, iš namų išėjo vidutinio amžiaus vyriškis, kurio vardo ir pavardės nepamena. Ant asmens sužalojimų nepastebėjo. Šis asmuo sakė, kad tarpusavyje sukonfliktavo, jei gerai pamena matėsi kraujuotas veidas, tačiau jis pats sakė, kad dėl to pretenzijų neturi ir GMP atsisakė. Paklausus kas tarp jų įvyko, jie pasakė, kad tarpusavyje dėl kažko susiginčijo. Paklausus asmens ar jis vairavo automobilį neblaivus, jis neigė, sakė, kad nesenai būdamas namuose atsigėrė alaus. Iš pažiūros asmuo neatrodė stipriai apsvaigęs, kalbėjo rišliai, sklandžiai dėstė mintis. Kadangi asmens vairuojančio automobilį neužklupo, taip pat nuo pranešimo buvo praėjęs maždaug pusvalandis, asmuo pranešimo laikotarpiu nebuvo sukėlęs eismo įvykio, todėl girtumo tikrinimas nebuvo tikslingas. Jiems bebūnant abu kaimynai tarpusavyje susitaikė, paspaudė rankas ir jie išvažiavo. Daugiau jokių iškvietimų į šį adresą jų pamainos metu nebebuvo. Nuo reagavimo į šį įvykį yra praėję daug laiko, todėl visų detalių tiksliai neatsimenu. (b.l. 52-53).

Liudytojas A. K. parodė, kad vyrų nepažįsta, tik iš iškvietimo žino. Buvo iškvietimas dėl konflikto. Buvo pranešimas, kad kažkas vairuoja neblaivus ir po to buvo pranešimas, kad konfliktuoja. Pasiskambino pranešėjui, jis parodė vietą ir nuvažiavo, ten kalbėjosi. Vienas sakė, kad kitas neblaivus važinėja ir sukonfliktavo, tik neatsimenu dėl ko. Jaunesnis nesakė, kaip buvo prakirsta lūpa. Jis elgėsi adekvačiai, nesijautė kvapo. Jo blaivumo netikrino. Daug laiko buvo nuo iškvietimo. Jie tarpusavy konfliktavo. Šuo lakstė gal, bet tiksliai neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2021-05-21. iki 19 val. dirbo policijos pajėgose kartu su vyr. patruliu A. R.. Tikslaus laiko nepasakys, tačiau jau buvo vakare, jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus kaimo neatsimena, lyg ir (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp kaimynų, kad kažkuris iš jų vairavo automobilį galimai neblaivus. Važiuojant į įvykį buvo gautas papildomas pranešimas, kad vienas iš jų konflikto metu nukentėjo. Nuvykus į įvykio vietą, juos ant kelio pasitiko vyresnio amžiaus žmogus, jo vardo ir pavardės neatsimena. Jis buvo su automobiliu, tačiau koks modelis ir valst. nr. nepamena. Jis pasakė, kad parodys kelią iki to asmens namų, su kuriuo konfliktavo ir kuris galimai vairavo neblaivus. Važiuojant iš paskos apie kilometrą privažiavo iki to asmens namų, kieme lyg ir stovėjo Audi automobilis. Į kiemą išėjo vyriškis, matėsi, kad jo lūpa šiek tiek sužalota. Paklausus kas tarp jų įvyko, jie pasakė, kad susiginčijo dėl kažko, dėl ko nepamena. Paklausus asmens ar jis vairavo neblaivus, jis atsakė, kad ne, kad atvažiavęs į namus tik tuomet atsigėrė alaus, tai išėjusi į lauką patvirtino ir šio asmens sugyventinė. Iš pažiūros asmuo neatrodė stipriai neblaivus. Kadangi vairavimo metu nebuvo galimybės nustatyti girtumo fakto, taip pat asmuo nebuvo sukėlęs eismo įvykio po kurio negalėtų vartoti alkoholio, girtumo tikrinimas buvo netikslingas. Paklausus jo pačio dėl jo prakirstos lūpos ar jam reikalinga medicinos pagalba jis atsisakė, sakė kad niekam dėl to jis pretenzijų neturi. Jiems bebūnant abu kaimynai paspaudė rankas ir viskas tuo baigėsi. Vyresnio amžiaus žmogus išvažiavo kartu su jais, o kitas asmuo nuėjo į savo namų vidų. Daugiau jokių iškvietimų į šį adresą nebebuvo. Vyresnio amžiaus žmogus kiek pamena nebuvo sužalotas. Nuo įvykio yra praėję nemažai laiko, todėl visų detalių tiksliai neatsimenu. (b.l. 49-50).

Liudytoja N. S. parodė, kad pažįsta vyresnį žmogų, kaimynystėj gyvena. Jie užvažiavo paklausti, kodėl M. Č. jų šunį užmušė. Kaimynai pasakojo, kad jis užmušė. Užmušė prieš mėnesį ar du. Nuėjo su S. pasikalbėti, o po to pasigirdo smūgiai. Mušėsi M. su A. M. daužė A. už vairo. Tik mašinoj mušėsi, o paskui išgirdo žodžius, kad atsinešiu pjūklą ir užmušiu tave. Jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Grįžo namo, turėjo degtinės, išgėrė ir tada policija atvažiavo, o M. pabėgo, o ji pabėgo pas gyvulius. Nežino, kam M. reikėjo bėgti. Mušė mašinoj. Buvo ištraukęs gal ir į lauką, nelabai gal atsimena. A. buvo išgėręs, alaus gėrė važiuodamas. Blaivus nebuvo tikrai, nes po darbo važiavo, alaus biški patraukė. Tikrai negirtas buvo. Buvo vartojęs alkoholio. Buvo blaivi, stiklinę - dvi alaus pavartojus buvo. Sugyventinis taip pat. Užvažiavo pas M. pasiklausti. Su Č. susitikdavo parduotuvėje, pakalbėdavo. Mašina buvo 10 metrų atstumu, ji buvo darže ar kur, ji užėjo pas ją. Č. išėjo su A. kalbėtis. Jis buvo lauke. Ir S. buvo lauke. Jie abu buvo lauke. A. žodžio buvo Č. kam mano šunį nužudei. Vėliau muštynės prasidėjo. Matė, kaip mušė už vairo. Paskui pradėjo tampyti. S. visada buvo šalia, jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jie bandė išskirti. Ji išraukė A. nuo Č., kad važiuotų namo. Paskui buvo pjūklas ir kirvis, sakė kad užmuš. Č. mušė A., jis jau gulėjo. Paskui buvo ištrauktas į lauką. Mušė kumščiais: lūpa perskelta, krūtinė sudaužyta, marškiniai suplėšyti. Jis gulėjo ant žemės. Pjūklą atnešė, kai jie kalbėjo su S.. Č. neskambino policijai, ji atvažiavo, kai buvo namuose. Sugyventinis neskambino 112. Prieš tai dirbo miške, alkoholio miške nevartojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad M. Č. yra jos ir sugyventinio A. G. kaimynas. Kaimynystėje gyvena apie 20 metų. Niekada nėra buvę jokių konfliktų, nedaug bendraudavo. Maždaug prieš tris 3 metus dingo jų šuo. Sužinojo, kad M. jį nugalabijo. Tris metus neteko bendrauti, todėl jam nieko ir nesakė. M. atvažiuoja į kaimą savaitgaliais arba sezono metu, kitu metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties tiek laiko ir neteko susitikti. 2021-05-21, apie 16 val., kartu su sugyventiniu važiavo pro M. Č. namus norėdami pabendrauti, nes matė stovintį jo automobilį. Jie su A. buvo blaivūs. Ji išlipo į lauką pabendrauti su jo žmona S. Č., kalbėjo apie daržus, buitį ir staigiai pamatė, kaip M. išsitraukė A. iš mašinos ir iš rankos sudavė nemažiau 4 kartus į įvairias kūno vietas. Jokio žodinio konflikto negirdėjo, matė tik jau kaip muša A. A. nuo suduotų smūgių nukrito ant žemės, o M. nuėjo į namus. Tuo metu ji pakėliau A., o M. grįžo iš namų rankose nešinas kirviu ir mėlynos spalvos benzininiu pjūklu. Atėjęs sakė, kad supjaustys A. ir jį sukapos. Pjūklo nebuvo užvedęs, tačiau kalbėjo labai agresyviu tonu, bijojo, kad jis taip ir padarys, todėl staigiai jie šoko į automobilį ir parvažiavo į namus. M. buvo neadekvatus, elgėsi labai agresyviai, be jokio konflikto, be rimtos priežasties šitaip stipriai užsipuolė A., todėl neaišku ką jis dar galėjo padaryti, panašu, kad galėjo net užmušti. Labai išsigando. Grįžęs į namus A. išgėrė apie 200 gr. degtinės ir nuėjo gulti, nes jautėsi labai prastai, matėsi sužalojimai ant veido mėlynė po dešine akimi, ištinęs dešinysis žandas, praskelta lūpa, taip pat buvo mėlynė krūtinėje, šonai mėlyni. Jam nuėjus gulti ji jam iškviečiau GMP, nes atrodė, jog reikia siūti lūpą. Maždaug po valandos atvažiavo policijos pareigūnai su M. Sakė atsiprašyti vienam kito, tačiau M. apsisuko ir nuėjo į namus. Kadangi A. jautėsi geriau, prašėme, kad pareigūnai atšauktų medikus. Apie 22 val. pas juos į namus atvažiavo M. L., jis paklausė kas atsitiko A., nes matė jį sužalotą. Jam pasakius, kad sumušė M. jis išvažiavo. Po 15-20 min. jis grįžo kruvinais dešinės rankos pirštais ir pasakė, kad išdaužė M. langus. Daugiau apie tai nieko nekalbėjo. Po savaitės atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad parašytas pareiškimas dėl išdaužtų langų. A. tikrai neprašė išdaužti langų, M. tai sugalvojo padaryti pats. M. žmona konflikto metu kiek pamena nieko nesakė, tačiau bandė atitraukti M., kai jis mušė A. (b.l. 34-35). Papildomai apklausta liudytoja N. S. parodė, kad su M. Č. nepageidauja, kad su juo būtų atlikta akistata. Nuo akistatos atsisako. Ji pasilieka prie savo parodymų. (b.l. 36).

Liudytoja S. Č. parodė, kad anksčiau A. G. nėra mačiusi. Jis atvažiavo ir pasakė, kad M. nušovė šunį. M. buvo malkų, ji jį pašaukė. Ir ji nuėjo namo. M. nieko nesakė ir nieko ji nieko nematė. Kai jie atvažiavo, ji buvo namie. Atvažiavo su dideliu garsu ir ji per jėgas išėjau į lauką. Sakė nori kalbėti su M. Su moterim po kažką kalbėjo. Ankščiau jos nepažinojo. Nematė, ar ji buvo išlipusi. Neilgai buvo. Kai atėjo M., ji užėjo namo. M. atėjo ir ji nuėjau namo. Ir ji nieko nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, kad ji yra po (duomenys neskelbtini) ir 5 metus yra sutrikęs jos mąstymas, todėl nevisiškai gerai gali suprasti ir išreikšti savo mintis, todėl jos apklausoje prašo, kad dalyvautų jos vyras. Jos oficiali globa niekam nėra priskirta. Neatsimena tikslios datos ir laiko, žino, kad prieš kelias savaites, po pietų, jai būnant sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini). kartu su vyru M. Č. į kiemą atvažiavo jai nematytas automobilis. Ji prie jo sunkiai priėjo, nes turi kojos traumą. Neatsimena nei spalvos nei modelio. Mašinoje sėdėjo vyras ir moteris, jie jai nėra matyti. Už vairo sėdėjo vyras. Jis atsidaręs langą pradėjo šaukti kur jos vyras. Ji pradėjo garsiai šaukti vyrą, kad jis ateitų, nes jis buvo miške, pjovė malkas. Atėjus vyrui ji nuėjo į namus ir nieko nematė. Jokių muštynių, jokio žodinio konflikto ji nematė. Jos nuožiūra vyras ir moteris buvo išgėrę, moteris tylėjo, o vyro balsas buvo nesklandus. Tos pačios dienos nakties metu jai vienai miegant kambaryje pabudo nuo langų stiklo dūžio. Iš išgąsčio atsisėdo, girdėjo kaip dūžta ir kiti namo langai, kažkoks vyras šaukė, jo pačio nematė, nes buvo tamsu. Ji to vyro balso neatpažino, kažką jis rėkė, bet ką nežino. Po šio įvykio ji išvažiavo gydytis į ligoninę ir daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti. (b.l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir kiti rašytiniai įrodymai:

2021-10-21 apžiūros protokole užfiksuotas BPC pateiktas garso įrašas, darytas 2021-05-21, 17 val. 50 min. Įrašas 3 min. 25 s. trukmės. Girdėti A. G. ( toliau – A) ir BPC centro darbuotojos (toliau - BPC) balsai.

A: Klausykit. Buvo iškvietimas iš kito numerio, kad aš padariau kažką tai ir laukiu policijos. Čia (duomenys neskelbtini).

BPC: O dėl ko jūs skambinat?

A: Dėl ko aš skambinu? Dėl to, kad aš tipo išgėręs važiavau ir mane sumušė ir tipo pakvietė policiją. Tai dabar va klausimas ar važiavo ekipažas ar nevažiavo?

BPC: O tai kokiu adresu viskas buvo?

A: (duomenys neskelbtini), ten buvo.

A: Na pažiūrėkit buvo iškviestas ekipažas, kvietė? Ar jis atvažiavo ar neatvažiavo aš noriu išsiaiškinti dabar ar taip gali būti. Gerai, kad aš išgėręs važiavau, nu kaimo keliukais aš sutinku, išgėręs. Bet, kad mane taip sudaužyti tai aš nežinau. Už ką.

BPC: Tai jus sumušė? Tai kas čia buvo toks? Kaimynas jūsų ar kas?

A: Nu kaimynas, pamačiau, kad mašina stovi ir užvažiavau, pasakiau, kad kapkane, aš turiu tris liudininkus, kad kapkane mano šunį užmušė jisai. Nu aš sustojau kieme, sakau kam šunį mano užmušei? Net mašinos negesindamas tik tai duris atidarydamas. Nu kai pasakiau apie šunį nu ir va gi, nu. Galėsit jeigu atvažiuos.

BPC: Supratau. Greitosios nereikia Jums?

A: Nu greitosios nereikia, bet lūpą siūt tai reikia.

BPC: Tai jei siūt reikia tai greitąją kviečiam.

A: Na tai ką jinai. (b.l. 17-19).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. G. ir kaltinamojo M. Č. metu suvestieji akistaton patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė:

Pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė:

M. Č.: nepažįstami asmenys

A. G.: nepažįstami asmenys

Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė:

Klausimas M. Č.:

Ar tarp Jūsų su A. G. 2021-05-21, apie 16 val.buvo kilęs konfliktas, jei taip dėl ko?

Atsakymas: Taip. A. G. mane vadino necenzūriniais žodžiais. Aš nenorėdamas klausyti jo koliojimų ir išsigalvotų priekaištų, nusisukau ir pradėjau eiti nuo jo automobilio. A. G. mane prisivijęs trenkė man vieną kartą iš nugaros pusės į galvos sritį. Aš nuo smūgio apsvaigau, ir šiek tiek atsisukau į jį. Tada A. G. man dar vieną kartą trenkė ranką į veido kairiąją pusę. Tada aš gindamasis, atsisukęs, nepagalvojęs vieną kartą ranka trenkiau A. G. į veidą. Jis užsimojo man dar smūgiuoti, bet nepataikė ir aš dar vieną kartą gindamasis jam trenkiau ranka į veidą, būtent į veidą netaikiau. Nuo smūgių aš patyriau fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų rimtų nepatyriau.

Klausimas A. G.:

Ar supratote M. Č. parodymus ir ką galite į juos atsakyti?

Atsakymas: M. Č. parodymus aš supratau, jis sako netiesą. Jis nieko nesakęs iš kumščio vieną kartą trenkė man sėdinčiam automobilyje į krūtinę. Kadangi durys buvo atidarytos jis mane suėmė rankomis už drabužių ir ištraukęs sudavė į galvą ne mažiau keturis smūgius, po ko nebeatsimenu kas įvyko, nes aš be sąmonės nugriuvau ant žemės. Norėjau nuo jo apsiginti, tačiau man nepavyko, smūgių jam nesudaviau, nes nespėjau, kadangi jis mane labai greitai užpuolė. Aš jam tikrai įžeidžiančių žodžių nesakiau, nes nespėjau to padaryti. Mane N. ir S. pakėlė nuo žemės, tada atsipeikėjau ir pamačiau kaip M. Č. atėjęs prie mašinos ant žemės padėjo kirvį ir pjūklą, kažką rėkė, bet dabar nesu tikras ar jis grasino mane nužudyti, galbūt pirminėje apklausoje nurodęs, kad grasino apsirikau, gali būti, kad aš taip supratau pats, be jo išsakytų tokių žodžių. Po įvykio staigiai sėdau į automobilį už vairo ir su N. grįžome paskubomis į namus

Klausimas M. Č.:

Ar 2021-05-22, apie 01 val. 32 min. jūs matėte, kas išdaužė jūsų namų, esančių (duomenys neskelbtini). langus, jei taip kas ir kaip jį atpažinote?

Atsakymas: Aš dūžtant langams uždegiau šviesą ir pamačiau pro langą, lauke ant kelio su basliu stovintį A. G.. Jį atpažinau 100procentu, nes jis buvo apšviestas namų šviesa.

Klausimas A. G.:

Ar supratote M. Č. parodymus ir ką galite į juo atsakyti?

Atsakymas: Aš M. Č. parodymus supratau, jis sako netiesą. Aš ten nebuvau. Ten buvo M. L..

Klausimas M. Č.:

Ar turite vienas kitam klausimų? Ar liekate prie savo parodymų?

Atsakymas: Klausimų A. G. neturiu, jis meluoja, aš pasilieku prie savo parodymų, jie yra teisingi. Aš jam negrasinau, o suduoti smūgiai buvo ginantis, jis man trenkė, todėl apsigindamas jam sudaviau netyčia atgal.

Klausimas A. G.:

Ar turite vienas kitam klausimų? Ar liekate prie savo parodymų?

Atsakymas: Klausimų M. Č. neturiu, jo parodymai neteisingi. Sutinku tik dėl to, kad jis galėjo man negrasinti. Aš jam nesudaviau jokių smūgių ir jo langų neišdaužiau. (b.l.29-30).

Teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti du garso įrašai, kuriose užfiksuota kaip kaltinamasis M. Č. kvietė policijos pareigūnus. Iš įrašo girdėti, jog buvo sudėtinga susikalbėti dėl trūkinėjančio garso, dėl didelio M. Č. susijaudinimo.

Teismas konstatuoja:

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis M. Č. yra kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą A. G..

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

Dėl įrodymų vertinimo

Kaltinamasis M. Č. visą laiką ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis nekaltas dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, kadangi tyčia jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Jis paaiškino, kad viso konflikto metu aktyviai gynėsi nuo A. G. neteisėtų veiksmų, todėl galėjo sukelti jam fizinį skausmą gindamasis. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs. Būtent jis paskambino į BPC ir pranešė apie jį kaltinantį asmenį, kuris vairuoja automobilį girtas.

Tuo tarpu nukentėjusysis A. G. tvirtina, kad jį 2021-05-21, apie 16 val. (duomenys neskelbtini), sumušė M. Č.. Nukentėjusysis A. G. viso tyrimo metu tvirtino, kad konflikto metu buvo blaivus, į BPC neskambino. Tačiau, kai buvo pagarsinta jo ir BPC darbuotojo pakalbio išklotinė, prisipažino, jog tą dieną vairavo girtas ir pasakė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir vertintini kritiškai. A. G. sugyventinės N. S. parodymai taip pat vertintini kritiškai. Ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jie tą dieną buvo blaivūs, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš tai buvo pavartojusi 1-2 stiklines alaus. Taip pat prieštaringi parodymai dėl neva nužudyto šuns. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog šuo buvo nužudytas prieš tris metus. Gi teisiamojo posėdžio metu parodė, jog šuo buvo nužudytas prieš mėnesį ar prieš du. Liudytoja S. Č. parodė, jog konflikto nematė, o liudytoja N. S. parodė, jog jos abi pakėlė nuo žemės A. G.. Teismas netiki liudytojos parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, jog S. Č. turi judėjimo negalę ir dėl šios negalios ji vos juda, nekalbant jau apie fizines pastangas pakelti nuo žemės suaugusį vyrą.

Tiek kaltinamasis M. Č., tiek nukentėjusysis A. G. ne visiškai vienodai įvairiose apklausose aiškino apie situaciją. Kaltinamojo parodymai nuoseklūs, o nukentėjusiojo parodymai, lyginant juos, šiek tiek kito. A. G. nevienodai aiškino aplinkybes apie jo sumušimą. Protokole pareiškime jis nurodė, jog kaltinamasis jam trenkė nemažiau keturių kartų į veido sritį (b.l.1). Apklaustas A. G. parodė, jog kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį į krutinę ir keturis smūgius į galvą, (b.l.22), tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pirmo smūgio nepamena, o vėlesnių smūgių visai nepamena. Smūgius gali įvardinti tik pagal mėlynes. Byloje yra pateiktos keturios nuotraukos, kuriose matosi dvi siūtos žaizdos kaktoje ir dešiniame antakyje, mėlynė po dešinės akies, žaizda viršutinėje lūpoje iš dešinės pusės, mėlynė krūtinėje (b.l.24-27). Datos, kada buvo daromos nuotraukos, nenurodytos. Tačiau šios nuotraukos į bylą įsiūtos po 2021-06-02 A. G. liudytojo apklausos protokolo. Byloje pateiktas 2021-05-28 tarnybinis pranešimas dėl A. G. apklausos, kuriame nurodyta, jog 2021-05-28 A,G. nepavyko apklausti, nes jį ištiko epilepsijos priepuolis, kurio metu jis griuvo ir galva trenkėsi į apklausos kambario grindų plyteles. A. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai suteikė A. G. pirminę medicinos pagalbą ir jį išvežė į Molėtų ligoninę siūti žaizdos galvoje. (b.l.110). Kadangi nuotraukose matomos siūlės, todėl darytina išvada, jog A. G. veide atsirado sužalojimai jam griuvus galva į grindis, tai yra 2021-05-28 d. Todėl šie sužalojimai nesietini su 2021-05-21 įvykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Mėlynė krūtinėje galėjo atsirasti būtent tada, kai kaltinamasis pajautęs du smūgius į galvą ir žandą, nukentėjusiajam iš apačios du kartus sudavė ir nukentėjusysis nukrito ant žemės.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tarp M. Č. ir A. G. įvyko žodinis konfliktas kaltinamojo sodybos kieme. Nukentėjusysis, būdamas girtas, priekaištavo kaltinamajam, kam tas nužudė jo šunį ir kaltinamajam sudavė du smūgius į galvą ir į žandą. Kaltinamasis besigindamas nuo žymiai jaunesnio ir fiziškai stipresnio asmens, jam sudavė du kartus ir po to skambino į BPC pranešti apie įvykį. Nukentėjusysis, išgirdęs, jog skambinama policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Asmuo, kuris save laiko nukentėjusiuoju, būtų sulaukęs policijos pareigūnų, o ne pasišalinęs.

Pažymėtina, jog A. G. parašė protokolą-pareiškimą, jog jį sumušė M. Č. 2021-06-02, tai yra po to, kai M. Č. 2021-05-22 parašė protokolą-pareiškimą dėl jo turto sugadinimo (b.b. Nr. 1-76-1093/2022, kurioje A. G. yra kaltinamasis). Formaliai tai yra atsakas į M. Č. kaltinimus dėl jo pareiškimo policijai apie turto sugadinimą.

Šioje byloje nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas nei medikų (jų pagalbos atsisakė), nei teismo med. ekspertų. Todėl nustatyti keik buvo suduota smūgių nukentėjusiajam, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusysis vienaip teigia, kad buvo suduotas vienas smūgis į krūtinę ir keturi smūgiai į galvos sritį, kitaip teigia, kad smūgius skaičiavo pagal mėlynes o dar kitaip teigė, jog nepamena kiek smūgių jam buvo suduota. Kaip aukščiau nurodyta, mėlynės ir žaizdos veide galėjo atsirasti tik 2021-05-28 d., ištikus epilepsijos priepuoliui. Todėl labiausiai tikėtina, jog mėlyne nukentėjusiojo krūtinėje galėjo atsirasti kaltinamajam sudavus du kartus. M. Č. viso tyrimo metu nepripažino, kad sudavė penkis smūgius nukentėjusiajam tyčia. Nuo pat pradžių jis teigė, kad gynėsi nuo A. G. suduotų smūgių. Teismas, vertindamas surinktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad A. G. suduoti du smūgiai buvo padaryti ginantis. Iš byloje esančio garso įrašo akivaizdu, kad M. Č., skambindamas į BPC, buvo labai susijaudinęs. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. Č. neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį A. G.. Atkreiptinas dėmesys, jog M. Č. buvo savo sodybos kieme, ankščiau A. G. nepažinojo ir jam neturėjo jokių pretenzijų. Gi A. G. girtas automobiliu atvyko į svetimą sodybą ir sukėlė konfliktą dėl prieš vieną - du mėnesius, ar tai prieš trys metus nužudyto šuns. Būdamas girtas ir agresyviai besielgdamas, A. G. sudavė du smūgius M. Č., kuris besigindamas taip pat sudavė A. G. du smūgius. Mėlynė ir žaizdos veide atsirado tik po šio įvykio, todėl tai negali būti inkriminuota M. Č..

Taigi teismas daro išvadą, kad neabejotinai konfliktas tarp M. Č. ir A. G. vyko. Tačiau esant nukentėjusiojo ir liudytojos N. S. prieštaringiems parodymams, teismas juos vertina kritiškai ir remiasi kaltinamojo parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Šioje byloje yra svarbu nustatyti, ar kaltinamasis M. Č. tyčia sudavė smūgius, ar tokius veiksmus jis atliko gindamasis. Jeigu taip, ar buvo realus ir tikras pavojus nuo kurio reikėjo gintis ir ar ginties veiksmai atitiko puolimą, t. y. ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010, Nr. 2K-7-313/2012). Esant kėsinimuisi į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, asmens gynyba nuo tokio kėsinimosi gali peraugti ir į jo bei besikėsinančio asmens muštynes. Minėtoje konfliktinėje situacijoje A. G. agresyvūs veiksmai: girto įsibrovimas į svetimą valdą, šūkavimus, apkaltinimas nebūtais dalykais, aktyvūs smurtiniai veiksmai, laikytini pavojingu kėsinimusi, nes dėl jų kilo grėsmė sodybos gyventojų saugumui. Po to, kai A. G. ranka sudavė du smūgius M. Č., ir tas bandydamas užkardinti tolimesnį smurtą, A. G. sudavė du smūgius, tad šiomis aplinkybėmis pripažintina, kad A. G. kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus. Todėl, konstatuotina, kad M. Č., atremdamas kėsinimąsi, veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Teismas laiko, jog ištyrus byloje surinktus duomenis ir nustačius, jog nukentėjusysis A. G. girtas atvykęs į kaltinamojo M. Č. sodybą, elgėsi agresyviai: sudavė M. Č. ir tai leidžia daryti išvadą, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Todėl tokie A. G. veiksmai šioje situacijoje vertintini kaip pavojingas kėsinimasis, suponuojantis sodybos gyventojų teisę į būtinąją gintį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Konkrečiu atveju M. Č. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Jis pats šio konflikto metu taip pat patyrė fizinį skausmą. Todėl darytina išvada, kad ginantis nebuvo panaudota didesnė jėga, didesnis pasipriešinimas nei buvo būtina, siekiant atremti puolimą. M. Č. smurtą prieš nukentėjusįjį A. G. panaudojo nepasibaigus kėsinimuisi. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad M. Č. smurtą prieš nukentėjusįjį A. G. panaudojo siekdamas nutraukti pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi prieš save.

M. Č. pateiktas kaltinamas, jog jis tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgius ir taip jam sukėlė fizinį skausmą M. Č. veika formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme (BK 140 str. 1 d.) numatyto nusikaltimo požymius, tačiau taip pat nustatyta, jog šiuos veiksmus jis atliko gindamasi nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. būtinosios ginties sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms M. Č. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutrauktina, nustačius, jog šią veiką jis padarė esant būtinosios ginties sąlygoms (LR BK 28 str.), o ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – džempėris, kuris saugomas Molėtų rajono PK daiktų saugojimo kameroje (b.l.44), įsiteisėjus nutarčiai, sunaikintinas kaip menkavertis ir neturintis jokios įrodomosios galios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, BK 28 straipsniu,

nutaria:

M. Č., kaltinto pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – džempėrį, kuris saugomas Molėtų rajono PK daiktų saugojimo kameroje (b.l.44), įsiteisėjus nutarčiai, sunaikinti kaip menkavertį.

Nutartis gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose.

Teisėjas Liudvikas Myško