Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-194-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
1S-194-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00997-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
K. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-194-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00997-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nuteistojo K. V. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam K. V.“, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2021 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. V..

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis K. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad K. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis K. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad tiek teismas, tiek Komisija neįvertino nuteistojo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu. Todėl nuteistasis pažymi, kad jis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje keturis kartus skatintas, nei karto nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie jį aplanko bei palaiko, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), taip pat nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą bei neigiamą požiūrį į nusikaltimus bei smurtą, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, neturi diskriminacinių nuostatų, turi teigiamas nuostatas bei pozityviai nusiteikęs darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu, siekia prasmingo užimtumo, neužsiima neteisėta veikla, geba priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Pagal „OASys" metodiką, jo vertinimo rezultatas yra tik 29 balai ir tai reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis nepriekaištingai, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės.

5.2. Skunde taip pat keliamas Komisijos kompetencijos klausimas priimant sprendimus, nes pasak apelianto, diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Jie turi nepiktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų, o priimdami sprendimus dėl lygtinio paleidimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

5.3. Skunde nurodoma, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

5.4. Skunde pažymima, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tuo tarpu, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.

5.5. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi ir Komisijos nutarimu nebuvo įvertinta bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai, numatyti Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika susijusi su nuteistojo teise į peržiūrą, todėl buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, progresyvaus bausmių atlikimo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5.6. Skunde teigiama, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, todėl darytina išvada, kad kliūčių panaikinti 2021 m. sausio 25 d. Komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų, nėra, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepimas

6. Atsiliepime, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovavosi įstatymu, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo K. V. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 34 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

10. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, tiek teismas, tiek ir Komisija neįvertino nuteistojo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu, todėl K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė, nepagrįstai. Apelianto teigimu, jo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, kuris yra itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis, tačiau tai nebuvo įvertinta sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Su kuo negali sutikti teisėjų kolegija, pažymėdama, kad iš skundžiamosios nutarties matyti, jog teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą K. V. atžvilgiu, įvertino net tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau ir jo pažangą bei dedamas pastangas bausmės atlikimo laikotarpiu. Komisija nutarime taip pat vertino teigiamus nuteistojo pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau nusprendė, kad K. V. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, kam visiškai pritaria ir teisėjų kolegija. Tuo tarpu, kad Komisijos ir apylinkės teismo sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ir nepagrįstais ar pažeidžiančiais lygtinio paleidimo taikymo nuostatas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja tik jo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančios aplinkybės, tokias kaip, žema rizika, drausminių nuobaudų neturėjimas, pozityvus požiūris į darbą, paskatinimai ir pan., tuo tarpu priežastys nurodytos sprendimuose dėl ko K. V. lygtinis paleidimas negali būti taikomas, įvardijamos, kaip nemotyvuotos ir priimtos neįvertinus bausmės vykdymo paskirties bei lygtinio paleidimo tikslų.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad K. V. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, pataisos įstaigoje dirba (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su broliais, pas kuriuos ir grįžtų gyventi lygtinio paleidimo atveju, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog K. V., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės ar tai, jog K. V. vykdo Komisijos rekomendacijas, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Subendriną laisvės atėmimo bausmę K. V. atlieka už vagystes, pažymint, kad tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamo elgesio dalis, susijusi su finansinės naudos siekimu, kadangi K. V. praeityje ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Nuteistajam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė jam keliamų reikalavimų ir vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog K. V. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

13. Nuteistojo teigimu aplinkybės apie nusikalstamą veiką ir jos pavojingumą, už kurią nuteistasis ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien dėl to, kad šios aplinkybės netinka ir neišnyksta tiek atlikinėjant bausmę, tiek ir ją atlikus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie K. V. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

14. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką yra 29 balai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog K. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 34 balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Įvertintina ir tai, kad K. V. nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai: teistumai, gyvenimo stilius ir draugai bei išsilavinimas, mokymas ir galimybė įsidarbinti. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis ir dalyvauja elgesio korekcijos programose bei supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, pažymint ir tai, kad K. V. neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Nors socialines situacijas jis vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu visa tai, neleidžia konstatuoti akivaizdžios K. V. elgesio pažangos bei pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys yra pakankamai pakitęs, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, todėl negalima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir susilaikys nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

15. Nors skunde teigiama, kad kiekvienu atveju galima įžvelgti įvairių grėsmių bei kelti įvairias prielaidas, susijusias su nuteistojo nepakankama pažanga, taip žlugdant nuteistojo lūkesčius susijusius su lygtinio paleidimo taikymu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo K. V. pažangos, pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. O tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jų neteisėtumą ar priešingumą Lietuvos ir tarptautinės teisės normoms bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms lemiantis veiksnys.

16. Pateiktame skunde taip pat keliamas ir Komisijos kompetencijos klausimas susijęs su sprendimų priėmimu. Nuteistojo teigimu, Komisija priimdama atitinkamą spendimą turi įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti savo sprendimą. Su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, jog nagrinėjamu atveju abejoti Komisijos kompetencija ir priimto nutarimo motyvais neturi jokio teisinio pagrindo. Kadangi teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą bei Komisijos nutarime nurodytas aplinkybe, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos yra motyvuotas, nepažeidžiantis bendrųjų teisės principų ir priimtas įvertinus visus bylos duomenis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad K. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis