- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- e2-283-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02278-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Atsakovas
- O. V.
- Ieškovas
- SIA „B2Kapital“
- Trečiasis asmuo
- Provident Polska S
- Kategorijos
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, Aldonai Čepukaitienei, Gitanai Baležentienei, Redai Narijauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovei O. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje Provident Polska S.A., veikiantis per Provident Polska S.A. filialą „Provident Finansai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas SIA „B2Kapital“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 195,45 Eur skolą, 477,68 Eur sutartinių palūkanų pagal sutartį už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 9 d. (paskutinio mokėjimo data) iki 2017 m. balandžio 5 d. (reikalavimo perleidimo data) (758 dienos), 63,51 procentų dydžio metines palūkanas pagal sutartį už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,00 Eur žyminį mokestį, 30,25 Eur, ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas SIA „B2Kapital“ ieškinyje nurodė, kad Provident Polska S.A. (Pirminis kreditorius), veikiantis per Provident Polska S.A. filialą „Provident Finansai“ 2015 m. vasario 13 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100172441, pagal kurią jai buvo suteiktas 1 260,00 Eur kreditas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti visą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei bendrą vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį, t. y. sumokėti visą įsipareigojimų sumą — 2 472,09 Eur per 60 savaičių (420 dienų). Pagal sutarties 5 punktą atsakovei vėluojant mokėti įmokas sutartyje nurodytais terminais, ieškovas turi teisę toliau skaičiuoti palūkanas taikant sutartyje nurodytą metinę procentinę normą nuo visos negrąžintos bendros finansuojamos sumos, t. y. nuo 1 195,45 Eur, kadangi tokia suma yra negrąžinta pagal sutartį. Sutartyje buvo susitarta dėl 63,51% metinės vartojimo kredito palūkanų normos. 2017 m. balandžio 5 d. pagal Skolų pirkimo — pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teises ieškovui. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota raštiškais pranešimais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnis. Ieškovas pažymi, jog ne kartą bandė susitarti su atsakove dėl skolos padengimo ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė nenorėjo ginčo spręsti geranoriškai. Po reikalavimo perleidimo dienos atsakovė ieškovui neatliko nei vienos įmokos.
Atsiliepimas
Atsakovė O. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, su UAB „Provident Finansai“ ji sudarė jau antrą sutartį. Pagal pirmąją sutartį ji atsiskaitė anksčiau laiko, kadangi pagal sutarties sąlygas kreditoriaus darbuotojas ateidavo į namus kiekvieną savaitę. Pasibaigus pirmai sutarčiai, darbuotoja pasiūlė kitą sutartį, kadangi po operacijos turėjo finansinių sunkumų, ji sutiko. Pagal sutarties sąlygas mokėjimai turėjo būti atliekami grynais pinigais namuose, jokie banko rekvizitai jai nebuvo nurodyti. Pasirašius sutartį ji reguliariai mokėjo, kol į namus ateidavo darbuotoja. Kuomet kreditoriaus darbuotojai neatėjo paimti kassavaitinių įmokų, ji paskambino kreditoriui išsiaiškinti, ar galėtų atlikti mokėjimus bankiniu pavedimu. Buvo paaiškinta, kad jie bankinių pavedimų nepriima ir, kad su ja susisieks. Dar paaiškino, kad kol darbuotojas neateis į namus, už pradelstą laiką palūkanos nebus skaičiuojamos. Ieškovas nenurodo ieškinyje, kaip apskaičiavo 1 195,45 Eur sumą. Kaip skola skaičiuojamas ir namų paslaugos mokestis, tačiau paslaugos teikimas nutrūko, todėl ir mokestis negali būti skaičiuojamas. Taip pat nesutinka, kad palūkanos būtų skaičiuojamos už 758 dienas, kadangi įstatymas numato, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Ieškovas pats pažeidė sutarties sąlygas, neatvyko pasiimti įmokų, be to, nepateikė įrodymų patvirtinančių jos atliktus mokėjimus.
Atsakovė O. V. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad yra skola, tačiau nesutinka su ieškovo nurodomu skolos dydžiu. Tikslaus skolos dydžio pasakyti negali, skaičiavimų neatliko, po operacijų ir narkozių neatsistačiusi atmintis. Visiškai nesutinka su paskaičiuotomis palūkanomis ir skaičiuojamu namų paslaugos mokesčiu, kadangi mokėjimai nutrūko ne dėl jos kaltės. Kol kreditoriaus darbuotojas ateidavo į namus įmokų ji mokėjo ir skolos nebuvo, kai darbuotojas nebeatėjo į namus, ji nustojo mokėti. Įmokas pradėjo mokėti 2015 metų vasario mėnesį, tačiau kiek įmokų atliko, kada atliko paskutinę įmoką neatsimena, visų mokėjimus patvirtinančių kvitų neišsaugojus, turi tik tris pirmus. Įmokų surinkimo namuose paslaugos nebuvo atsisakiusi, kreditoriaus veiksmų niekam neskundė. Neatsimena, ar gavo pranešimą dėl reikalavimo perleidimo ieškovui, su ieškovu susisiekti nebandė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovą, kaip vartojimo kredito (paskolos) davėją, ir atsakovę, kaip to kredito (paskolos) gavėją, sieja iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje bei įvardinta šalių sudarytos sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles ir, laikydamasi minėtoje sutartyje nustatytų sąlygų, suteiktą kreditą grąžinti per nustatytą laikotarpį, įskaitant palūkanas bei sutarties sudarymo ir įmokų surinkimo namuose mokesčius.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirminis kreditorius Provident Polska S.A., veikiantis per Provident Polska S.A. filialą „Provident Finansai“, 2015 m. vasario 13 d. su atsakove O. V. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100172441, pagal kurią jai buvo suteiktas 1 260,00 Eur kreditas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti visą bendrą finansuojamą sumą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei bendrą vartojimo kredito išdavimo ir įmokų surinkimo namuose paslaugos mokestį, t. y. sumokėti visą įsipareigojimų sumą — 2 472,09 Eur per 60 savaičių (420 dienų), įmokos dydis 41,21 Eur, paskutinės įmokos dydis 40,70 Eur (2019-10-25 Nr. DOK-41299). Iš ieškovo pateiktos atsakovės atliktų mokėjimų pradiniam kreditoriui suvestinės matyti, kad mokėjimai buvo atliekami nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. (18 įmokų), viso sumokėta 782,09 Eur (2019-12-19 Nr. DOK-50556). 2017 m. balandžio 5 d. pagal Skolų pirkimo — pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teises ieškovui. 2017 m. balandžio 5 d. išraše iš priedo Nr. 1 prie 2017 m. balandžio 5 d. Perleidimo sutarties nurodyta, jog atsakovė O. V. skolinga 1 673,13 Eur (1 195,45 Eur pagrindinė skola, 187,04 Eur palūkanos, 290,64 Eur namų paslaugos mokestis), sutartis su atsakove 2016 m. balandžio 8 d. nutraukta (2019-10-25 Nr. DOK-41299).
Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad yra skola, tačiau nesutinka su ieškovo nurodomu skolos dydžiu bei visiškai nesutinka su paskaičiuotomis palūkanomis ir skaičiuojamu namų paslaugos mokesčiu, kadangi mokėjimai nutrūko ne dėl jos kaltės. Taigi tarp šalių nėra ginčo, kad buvo sudaryta pirmiau nurodyta Vartojimo kredito sutartis bei kad atsakovė yra skolinga. Šalys nesutaria dėl likusių atsakovės mokėjimų ieškovui dydžio.
Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė, nepažeisdama sutarties sąlygų dėl kassavaitinių įmokų, nuo sutarties sudarymo – 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d. (2015 metų lapkričio mėnesį atlikta paskutinė įmoka) turėjo atlikti 41 įmoką, kadangi pirmiau nurodytą laikotarpį sudaro 41 savaitė, mokėdama po 41,21 Eur, t. y. iš viso turėjo sumokėti kreditoriui 1 689,61 Eur (41 x 41,21). Tuo tarpu iš teismui pateiktos mokėjimų suvestinės matyti, kad atsakovė sumokėjo kreditoriui 782,09 Eur. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su mokėjimų suvestinėje nurodytomis sumomis, mano, kad ji yra sumokėjusi daugiau, tačiau teismui pateikė tik tris - 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. kovo 10 d. mokėjimus patvirtinančius kvitus, kitų neišsaugojusi. Atsakovė taip pat nepateikė jokių savo paskaičiavimų paneigiančių kreditoriaus pateiktoje suvestinėje nurodytas sumas, negalėjo nurodyti, kokią jos vertinimu pinigų sumą ji skolinga kreditoriui, kadangi neprisimena. Byloje nesant priešingų duomenų, kreditoriaus suvestinėje nurodyti atsakovės atlikti mokėjimai vertintini kaip teisingi. Todėl teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d. atsakovė skolinga kreditoriui 907,52 Eur (1 689,61 - 782,09).
Pagal bylos duomenis atsakovė 2015 m. lapkričio 20 d. atliko paskutinį mokėjimą ir daugiau jokių įmokų nemokėjo. Iš pateikto išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2017 m. balandžio 5 d. Perleidimo sutarties akivaizdu, kad ieškovas ir nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki visiško sutarties įvykdymo analogiškai skaičiuoja atsakovės įsiskolinimą. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Pagal šalių sutarties sąlygas atsakovei turėjo būti teikiama įmokų surinkimo namuose paslauga. Kaip paaiškino atsakovė, kol kreditoriaus darbuotojas ateidavo, ji įmokas mokėjo, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių darbuotojai nustojo eiti pas atsakovę į namus. Kuomet kreditoriaus darbuotojai neatėjo paimti kassavaitinių įmokų, ji paskambino kreditoriui išsiaiškinti, ar galėtų atlikti mokėjimus bankiniu pavedimu. Jai buvo paaiškinta, kad kreditorius bankinių pavedimų nepriima ir, kad su ja susisieks. Tačiau taip niekas ir nesusisiekė, kokiu būdu galėtų atlikti mokėjimu nenurodė. 2019 m. gruodžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis, kad atsakovei per visą sutarties įvykdymo laiką atsakovei buvo tinkamai teikiama įmokų surinkimo namuose paslauga. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog tai, kad mokėjimai buvo gauti ir apskaityti, patvirtina, kad pradinio kreditoriaus darbuotojai atvykdavo pas atsakovę į namus priimti įmokas, kas patvirtina, jog namų paslauga buvo tinkamai teikiama. Jokių dokumentų dėl namų paslaugos teikimo atsisakymo ieškovas neturi (2019-12-19 Nr. Dok – 50556). Faktinę aplinkybę, kad įmokų surinkimo namuose paslaugos nebuvo atsisakiusi patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu. Duomenų, kad nuo 2015 metų gruodžio mėnesio kreditoriaus darbuotojai vyko pas atsakovę į namus, tačiau ji įmokų nesumokėjo, teismui nepateikta. Todėl teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovės argumentais ir daro išvadą, kad po 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovė nemokėjo įmokų ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad kreditorius pažeidė sutarties sąlygas. Kreditoriaus darbuotojai neatvyko pas atsakovę į namus paimti įmokų, tai yra įmokų surinkimo namuose paslauga nebuvo teikiama, dėl ko, teismo vertinimu, reikalavimas priteisti skolą už šios paslaugos teikimą yra nepagrįstas. Tačiau atsakovei išliko pareiga grąžinti kreditoriui bendrą vartojimo kredito sumą, sutarties sudarymo mokestį bei sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu.
Taigi, iki visiško sutarties įvykdymo atsakovė dar turėjo atlikti 19 įmokų (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 10 d.), 18 įmokų mokėdama po 41,21 Eur, o paskutiniąją 19 – ąją įmoką – 40,70 Eur, t. y. iš viso turėjo sumokėti kreditoriui 782,48 Eur (18 x 41,21 + 40,70). Tačiau atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, kad įmokų surinkimo namuose paslauga nebuvo teikiama ir mokestis už paslaugą skaičiuojamas nepagrįstai, teismas daro išvadą, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki visiško sutarties įvykdymo atsakovė turėjo sumokėti kreditoriui 639,98 Eur (782,48 – 142,50 įmokų surinkimo namuose mokestis ((449,82 : 60) x 19).
Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais ir paskaičiavimais, konstatuoja, kad iš atsakovės kreditoriui priteistina 1 547,50 Eur skolos suma (907,52 + 639,98) į kurią įeina ir sutartinės palūkanos.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 477,68 Eur sutartinių palūkanų pagal sutartį už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 9 d. (paskutinio mokėjimo data) iki 2017 m. balandžio 5 d. (reikalavimo perleidimo data) (758 dienos). Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinio mokėjimo data, ką nurodo ir pats ieškovas pateiktoje mokėjimų suvestinėje – 2015 m. lapkričio 20 d. Be to, ieškovas nurodo, jog sutartinių palūkanų suma 477,68 Eur (187,04 + 290,64), tačiau iš teismui pateikto 2017 m. balandžio 5 d. išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2017 m. balandžio 5 d. Perleidimo sutarties matyti, kad palūkanos 187,04 Eur, o 290,64 Eur namų paslaugos mokestis. Todėl akivaizdu, jog nurodyta klaidinga prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 63,51 procentų dydžio metines palūkanas pagal sutartį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.128 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Byla iškelta 2019 m. rugsėjo 19 d., todėl ieškovės reikalavimas priteisti 63,51 Eur palūkanas yra pagrįstas (CK 130 straipsnio 2 dalis, 1.132 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1 Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo, 5 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanas ir už negrąžintą kreditą, priteistas palūkanas ir kitus mokesčius nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 19 d. priimtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 68,25 Eur (38 + 30,25) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismas patenkino 92 procentus ieškinio reikalavimų, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui 62,79 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat iš atsakovės priteistinos 7,38 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Iš dalies tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 547,50 Eur sumą, 63,51 procentų dydžio sutartines metines palūkanas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 62,79 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei SIA „B2Kapital“ į. k. 40103645131.
Priteisti iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,38 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.